Vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ atlikti tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: gyventojų ir įmonių išleidžiamose nuotekose daugėja sveikatai pavojingų cheminių medžiagų. „Pastebime, kad pavojingų medžiagų kiekiai nuotekose vis labiau auga, o didžiausiais teršėjais pamažu tampame mes patys dažnu atveju neturėdami pasirinkimo ir priversti naudoti buitines priemones, kuriose šių medžiagų gausu. Taip kenkiame ne tik gamtai, bet ir sau“, - sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.
Viena pavojingiausių aptinkamų teršalų grupių - ftalatai. Nors Vakarų šalyse ftalatų naudojimas ribojamas jau seniai, Lietuvoje šių pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė vis dar menkai reglamentuota teisės aktais. Ftalatai naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse.
„Ftalatai nėra stipriai įsitvirtinę plastike, jie laisvai migruoja, nesunkiai patenka į aplinką ir juos itin sudėtinga išvalyti iš nuotekų. Į žmonių organizmus jie patenka per maisto produktus, kurie buvo supakuoti ar pagaminti naudojant plastikinę įrangą. Ftalatų gauname ir tuomet, kai vartojame gėrimus per plastikinius šiaudelius. Taip pat šios medžiagos į mūsų organizmą patenka ir per kosmetikos priemones“, - aiškina A. Baronienė.
Kita nuotekose gausiai aptinkama toksiška medžiaga - bisfenolis A (BPA). Jis naudojamas polikarbonatinio plastiko gaminių pramoninėje gamyboje. Epoksidinės dervos, kurių sudėtyje yra BPA, naudojamos maisto bei gėrimų skardinių vidinei pusei, kasos čekiams padengti.
„Daugiausiai BPA į žmogaus organizmą patenka iš plastikinių butelių, tad ši problema ypač aktuali mažiems vaikams, kurių didelė dalis maistinių produktų supakuota plastikinėje taroje. Nors kasos aparatų čekiuose BPA kiekiai nėra dideli, neretai juos kišenėje ar piniginėje nuolat nešiojamės, liečiame, jie atsiduria vaikų ir kūdikių rankose ar net burnose. Tai gali būti pavojinga“, - įspėja A. Baronienė. Tyrimai rodo, kad BPA stipriai veikia endokrininių liaukų darbą.
„Todėl nemaži kiekiai nonilfenolių yra nuleidžiami į kanalizaciją ir aptinkami išleistose nuotekose. Šios medžiagos gali pasiekti upes, o vėliau per žuvį gali patekti ant mūsų stalo, - pasakoja A. Baronienė.
Avarijos ir pavojingų medžiagų nutekėjimas
2020 m. spalio 28 d. Vilniaus oro uosto teritorijoje užfiksuotas paviršinių nuotekų incidentas, kurį galėjo sukelti čia veikiančios lėktuvų priežiūros įmonės „FL Technics“ atlikti priešgaisrinės sistemos bandymai. Avarijos metu į aplinką galėjo patekti cheminių medžiagų, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).
„LTOU skubiai informavo Aplinkos apsaugos departamentą bei Vilniaus miesto nuotekas tvarkančią įmonę „Grinda“ ir pradėjo avarijos padarinių likvidavimo darbus“, - pranešė bendrovė. Anot jos, incidento priežastys kol kas nenustatytos, įvykio mastas ir priežastys tikslinamos. Pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei nekilo.
LTOU duomenimis, aerodrome per priešgaisrinės sistemos bandymą, kurį atliko „FL Technics“, galimai taršios medžiagos galėjo patekti į paviršinių nuotekų tinklus, iš kur galbūt nutekėjo į pietinėje teritorijos dalyje, prie Rudaminėlės upelio, esantį nuotekų išleistuvą. Kol šalinami incidento padariniai, oro uostas veikia įprastai.
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
Atsakomybė ir prevencija
Nuotekose augant cheminių medžiagų kiekiui, vandentvarkos įmonėms tampa vis sudėtingiau iki galo nuotekas išvalyti. „Didelė atsakomybės dalis šiuo atžvilgiu tenka gamintojams ir valdžios institucijoms, kurios tą gamybą reguliuoja. Tačiau ir patys gyventojai turėtų atsakingiau žiūrėti į pavojingų medžiagų vartojimą. Tą galima padaryti vartojant mažiau plastiko ir produktų su minėtomis medžiagomis. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ laboratorija kasmet atlieka apie 40 tūkst. įvairių vandens ir nuotekų tyrimų, kurių didžiąją daugumą sudaro viešai tiekiamo vandens kokybės tyrimai.
Cheminės medžiagos ir pavojingos atliekos: kaip su jomis elgtis?
Ar jūsų įmonė naudoja žmonėms ir aplinkai kenksmingas chemines medžiagas? Jūs, kaip verslo savininkas, esate atsakingas už tai, kad siekiant sumažinti pavojaus sveikatai riziką, tokios cheminės medžiagos būtų laikomos ir tvarkomos saugiai. Jūs taip pat esate atsakingi už tai, kad po šių cheminių medžiagų naudojimo atsiradusios pavojingosios atliekos būtų tinkamai pašalintos.
Pavojingosios atliekos yra žalingos žmonių sveikatai ar aplinkai. Tai gali būti ėsdinančios, kancerogeninės, toksiškos, degios ar sprogios medžiagos.
Verslo atsakomybė
- Naudokite praktiškas šiukšlių dėžes ir perdirbamų atliekų rūšiavimo konteinerius su aiškiomis etiketėmis, kuriose galėsite rūšiuoti įmonėje atsirandančias skirtingų rūšių atliekas ir produktų likučius.
- Visi pavojingi cheminiai produktai turi būti klasifikuojami, ženklinami etiketėmis ir pakuojami pagal ES CLP reglamento (kurio pavadinimas reiškia klasifikavimą, ženklinimą ir pakavimą) (Nr. 1272/2008) taisykles.
- Jei įmonėje laikomos cheminės medžiagos, visada kyla išsiliejimo ir pratekėjimo rizika. Užtikrinkite, kad asmeninės apsaugos priemonės (AAP) ir saugos duomenų lapai (SDS, MSDS) būtų lengvai prieinami ir kad visas personalas būtų apmokytas tvarkytis ir saugoti pavojingas medžagas.
- Saugus cheminių medžiagų tvarkymas rodo, kad saugumas yra prioritetas darbo vietoje. Kai darbuotojai jaučiasi saugūs ir gali prisiimti atsakomybę už savo ir kitų saugumą, tai teigiamai veikia ir darbo kultūrą.
- Reguliariai tikrinant ir prižiūrint įrangą, galima išlaikyti gerą darbo vietą, o turint inventoriaus apžvalgą - sumažinti nereikalingų pirkinių ir išteklių švaistymą.
Individualūs veiksmai ir atliekų tvarkymas
Pavojingųjų atliekų niekada negalima išmesti kartu su šiukšlėmis, maišyti su kitomis atliekomis ar pilti į kanalizaciją. Kaip privatus asmuo, galite atiduoti savo pavojingąsias atliekas į perdirbimo centrą.
Kaip verslo savininkas, turite atsakomybę žinoti, kaip jūsų išmetamos pavojingosios atliekos veikia aplinką ir sveikatą, ir išmanyti atliekų tvarkymo ir klasifikavimo taisykles. Taip pat tikimasi, kad dokumentuosite, kurios pavojingosios atliekos susidaro vykdant jūsų verslą ir užkirsite kelią jų susidarymui.
Fiziniai asmenys, atsižvelgdami į atliekų tipą, pavojingąsias atliekas perduoda į savivaldybės perdirbimo centrą arba aplinkos apsaugos punktą. Fiziniai asmenys pristato panaudotas baterijas į savivaldybės perdirbimo centrą arba aplinkos apsaugos punktą.
Kiekvienas namų ūkis yra teisiškai įpareigotas rūšiuoti savo atliekas. Rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, galima pasirūpinti pavojingosiomis medžiagomis ir panaudoti perdirbamas medžiagas.
| Atliekų tipas | Tinkamas tvarkymo būdas | Pastabos |
|---|---|---|
| Cheminių medžiagų likučiai | Savivaldybės perdirbimo centras, aplinkos apsaugos punktas | Pageidautina originalioje pakuotėje, pažymėta. |
| Pavojingosios atliekos (toksiškos, ėsdinančios ir kt.) | Perdirbimo centras | Net jei pakuotė tuščia, jei pažymėta simboliu. |
| Panaudotos baterijos | Savivaldybės perdirbimo centras, aplinkos apsaugos punktas |
Bendrovė, gaminanti, transportuojanti, renkanti, tarpininkaujanti, prekiaujanti ar apdorojanti pavojingąsias atliekas, privalo pateikti atliekų tvarkymo ataskaitas atitinkamoms institucijoms. Pavojingosios atliekos turėtų būti laikomos tvirtose ir sandariose talpyklose, ant kurių pažymėta informacija apie jų turinį. Geriausia pavojingąsias atliekas laikyti patalpoje. Lauke atliekos turi būti uždarytos, laikomos po stogu ir neprieinamos pašaliniams asmenims.
tags: #oer #avarija #issiliejo #pavojingos #medzegos #lenkija