2002 m. rugpjūčio 2 d. Trakų rajono Žaizdrių kaime įmonės UAB „Egapris“ teritorijoje, kurioje buvo tvarkomos naudotos padangos, kilo didžiulis gaisras, virtęs ekologine nelaime. Šis įvykis sukėlė didelį atgarsį ir privertė susirūpinti dėl panašių sąvartynų saugumo visoje šalyje.
Gaisro eiga ir gesinimo darbai
Milžiniškas gaisras padangų sąvartyne degė maždaug 33 valandas. Jo likvidavimui prireikė didžiulių pastangų: gaisravietėje dirbo mažiausiai 60 ugniagesių su specialia technika, atvykusių iš Trakų, Kauno, Vilniaus, Elektrėnų ir kitų rajonų. Nors gelbėtojai dirbo itin sudėtingomis sąlygomis, vargino didelis karštis, tačiau nė vienas ugniagesys nenukentėjo. Šeštadienio vakarą, po ilgų kovos su ugnimi valandų, gaisras buvo galutinai likviduotas.
Ekologinės pasekmės ir taršos lygis
Didžiulis dūmų stulpas, kilęs degant tūkstančiams padangų, buvo matomas net nuo Vilniaus. Degimo metu į atmosferą buvo išmesta daug žmonių sveikatai kenksmingų kancerogeninių junginių. Penktadienį ir šeštadienį atliktų tyrimų duomenimis, teršalų koncentracijos buvo smarkiai padidėjusios 700 m-1 km 200 m atstumu nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių koncentracijos viršijo normas apie tūkstantį kartų, o fenolių koncentracijos - keliasdešimt kartų. Sieros bei azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijos, nors gerokai padidėjo, leistinų ribų neviršijo. Pasisekė, kad aitrių medžiagų dūmai daugiausia sklido į šiaurės vakarus, toliau nuo pagrindinių Trakų rajono gyvenviečių.
Dėl didžiulio kiekio sudegusių padangų aplinkai buvo padaryta žala, kurios vertė gali siekti net 22 mln. litų, o preliminariu vertinimu - net 32,4 mln. litų. Gaisro padariniai smarkiai užteršė cheminėmis medžiagomis 2,3 hektaro padangų aikštelės teritoriją.
Priemonės ir rekomendacijos gyventojams
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, įvertinęs tyrimų duomenis ir sinoptikų prognozes, ekologinio pavojaus zoną susiaurino, o vėliau atšaukė visame Trakų rajone. Tačiau gyventojams, ypač Aukštadvario, Semeliškių, Elektrėnų apylinkių, buvo rekomenduota palaikyti gyvulius uždarytus tvartuose ir nešerti jų žalia žole. Medikai patarė prieš vartojant laukuose išaugintas daržoves bei sodų vaisius, juos labai gerai nuplauti, taip pat nereikėtų maudytis netoli gaisro židinio esančiuose vandens telkiniuose. Septynių sodybų, patekusių į labiausiai užterštą teritoriją, gyventojams buvo pasiūlyta evakuotis, tačiau jie atsisakė.
Tyrimai dėl gaisro priežasčių
Trakų verslininko, UAB „Egapris“ savininko Kęstučio Chormanskio versija, jog gaisrą sukėlė žaibas, aplinkos ministro Arūno Kundroto neįtikino. Ministras iš karto po gaisro ėmėsi veiksmų ir žadėjo pasirašyti įsakymą, kad pareigūnai patikrintų visus šalyje esančius padangų sąvartynus, ar juose laikomasi priešgaisrinės saugos bei kitų reikalavimų. Jis taip pat kreipėsi į prokuratūrą, kad ši ištirtų gaisro priežastis ir surastų kaltininkus, svarstydamas ir padegimo versiją. Gaisro priežastis ir pasekmes nagrinėjo speciali vyriausybinė komisija, tačiau tikslios priežasties nustatyti nepavyko. Tikėtina, kad padangas padegė žaibas, tačiau tiriama ir padegimo versija.
Gaisro Alytuje išvados: padangų perdirbimo įmonės ugniagesiai netikrindavo
Sąvartyno istorija ir leidimų išdavimo problemos
Sąvartyną surentusi bendrovė „Egapris“ savo išsinuomotame žemės sklype laikė per 7 tūkst. tonų naudotų padangų. Bendrovė veikė neturėdama padangų perdirbimo įrenginių, nors tai buvo vienas iš jos įsipareigojimų. Dėl šios priežasties iš UAB „Egapris“ buvo ruošiamasi atimti leidimą laikyti padangas šalia Trakų istorinio nacionalinio parko. Tačiau leidimas nebuvo atimtas iki gaisro. Žaizdrių kaimo gyventojai ir Istorinio nacionalinio parko direkcija prieštaravo, kad leidimas būtų pratęstas, tačiau į jų protestus niekas nekreipė dėmesio. Dėl šio sąvartyno buvo kreiptasi į aukščiausius šalies vadovus, tačiau pagalbos nesulaukta. Kai kurie šaltiniai teigė, kad verslininkas K. Chormanskis bandė užtildyti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją grasindamas teismais, ir, atrodo, turėjo stiprų užnugarį, nes jam atstovavo Seimo narė Dangutė Mikutienė.
Aplinkos ministras A. Kundrotas stebėjosi, jog padangų sąvartynas įrengtas šalia gyvenvietės. Ar leidimą šalia kaimo įrengti sąvartyną davę valdininkai nepažeidė reikalavimų, aiškinsis Vyriausybės sudaryta komisija. Aplinkos ministras pripažino, jog dėl gaisro iš dalies kalta ir Aplinkos ministerija, nes ilgai tikėjo pažadais statyti perdirbimo įrenginius.
Teritorijos tvarkymas ir žalos atlyginimas
Po gaisro likvidavimo ilgai buvo ieškoma, kas imtųsi tvarkyti buvusią naudotų padangų saugojimo aikštelę. Trakų rajono savivaldybė ir Aplinkos ministerija negalėjo skirti lėšų privačios bendrovės įsteigto sąvartyno tvarkymui. Tik vėliau, panaudojus Europos Sąjungos lėšas, buvo paruoštas projektas „Buvusioje naudotų padangų aikštelėje (Žaizdrių k. Trakų sen,. Trakų r. sav.) įvykusio gaisro padarinių likvidavimas ir užterštos teritorijos sutvarkymas“..
Bendrovės „Irdaiva“ ir „Elektrėnų švara“ laimėjo konkursą dėl užterštos teritorijos išvalymo. Buvo iškasta ir sutvarkyta apie 3500 tonų nesudegusių ir dalinai sudegusių padangų, kurios vėliau buvo išgabentos į bendrovę „Akmenės cementas“. Taip pat buvo šalinami padangų degėsiai ir gruntas, užterštas gaisro gesinimui naudotomis cheminėmis medžiagomis. Vietoj iškasto grunto buvo užpiltas naujas dirvožemis ir pasėta žolė.
Taip pat buvo kreiptasi į komisiją dėl žalos atlyginimo. 7 rajono įmonės ir 6 ūkininkai patyrė materialinę žalą ugniagesiams ir kariams gesinant gaisrą. Įmonių patirti nuostoliai įvertinti 53 964 litais, o sunkiosios technikos padaryta žala ūkininkų daržams ir pasėliams - 21 663 litais. Rekultivacijos darbai įvertinti 14 907 litais. Trakų rajono savivaldybė prašys Vyriausybės padengti patirtas išlaidas.
Priešgaisrinės saugos taisyklių, reglamentuojančių, kaip turi būti saugomos gumos atliekos, panaudotos padangos, tuo metu nebuvo. Buvo išreikšta viltis, kad tokios taisyklės netrukus bus sukurtos. Bendrovės „Egapris“ prezidentas Kęstutis Chormanskis teigė, kad nuo 1996 m. už padangų rinkimą bendrovė gavo 129 tūkst. litų, o į projektą investavo daugiau kaip 2,6 mln. litų. Jis taip pat paneigė kalbas, kad bendrovė pati galėjo padegti padangas, teigdamas, kad perdirbus sudegusias padangas buvo galima gauti beveik 3 mln. litų.