Pavasaris - metų laikas, kuris vieniems asocijuojasi su geru oru, o kitiems jis primena apie „sugrįžtančias“ alergijas ir negalavimus. Bundant gamtai ir augalams į orą išskiriant žiedadulkes, daugelis žmonių pradeda čiaudėti, juos ima varginti bėganti nosis bei jautrios akys. Alergija yra nenormali žmogaus imuniteto reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai yra laikomos nepavojingomis. Alergijos yra vienos dažniausiai nustatomų lėtinių ligų Europoje. Šiandieninė epidemiologinė situacija liūdina: daugiau nei 150 milijonų europiečių kenčia nuo alergijų ir yra prognozuojama, kad iki 2025 m. beveik pusė Europos šalių gyventojų bus paveikti įkvepiamųjų ar maisto alergenų. Pavasaris yra vienas maloniausių ir gražiausių sezonų, tačiau šis metų laikas taip pat gali būti pavadintas - alergijų sezonu.
Alergija yra imuninės sistemos sutrikimas, organizmo gynybinė reakcija. Alergija atsiranda kaip organizmo atsakas, pernelyg stipri ir netinkama imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas. Nors šios medžiagos daugeliui nekenksmingos, alergiškų žmonių organizmas jas klaidingai priima kaip pavojingus svetimkūnius ir ima gintis. Medžiagos, kurioms atsiranda padidėjęs imuninės sistemos jautrumas, vadinamos alergenais. Alergija skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingais simptomais ir paveikti skirtingus organus - odą, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą ar net širdį ir nervus. Alergijos priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jos susijusios su genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais. Jei tėvai, ar bent vienas iš jų, yra alergiški, jų vaikui yra didesnė tikimybė turėti alergiją, kartais nebūtinai tą pačią. Tačiau ne visada alergija pasireiškia nuo gimimo - ji gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape. Mus supanti aplinka taip pat gali turėti įtakos alergijų išsivystymui. Pavyzdžiui, tam tikri organizmą provokuojantys veiksniai - gyvenimas mieste, oro tarša, rūkymas ar stresas, gali didinti alergijos riziką. Į organizmą patekus tam tikrai medžiagai, kartais jame kyla gynybinė reakcija, ima gamintis antikūnai ir organizmas sujautrėja. Tuomet, kai organizmas vėl susiduria su tuo pačiu alergenu, imuninė sistema aktyvuojasi ir išskiria įvairius uždegiminius mediatorius, tokius kaip histaminas. Šie mediatoriai sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, sklandaus audinio susitraukimą ir sekreciją iš gleivinių.
„Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė teigia, kad šiuo metų laiku žmonės pagalbos dažniausiai ieško dėl alergijos žiedadulkėms (šienligės), vabzdžių įkandimams, saulei, vandeniui ir maistui. Ji aiškina to priežastis, išskiria rizikos grupes ir pataria, kaip sau padėti.
Dažniausios pavasario alergijų priežastys
„Labai dažnai alergijas nulemia paveldimumas, tačiau galima išskirti ir atskiras jų priežastis. Šienligę sukelia padidėjęs organizmo jautrumas žiedadulkėms - jų kiekis ore ypač padidėja pavasarį, kai sužydi beržai, lazdynai, kiečiai, motiejukai, avižuolės, šunažolės, javai ir kiti augalai. Ši alerginė liga būdinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ji pasireiškia vaikystėje, o su metais silpnėja ar visai išnyksta. Būna ir tokių atvejų, kai šienligė pirmą kartą pasireiškia tik vyresniame amžiuje tiems asmenims, kurie vaikystėje sirgo atopiniu dermatitu“, - aiškina G. Stankevičienė.
Alergines reakcijas dažnai sukelia ir bičių, širšių, vapsvų, uodų, gyvulinių musių, skruzdžių bei kitų vabzdžių įkandimai - įprastai jos būna lokalios ir greitai praeinančios. Šiltą pavasario dieną gali pasireikšti alergija saulei, dar vadinama fotodermatoze, kurią provokuoja atokaitoje praleistos kelios valandos ar dienos be apsauginių priemonių. Ši alerginė reakcija dažniausiai pasireiškia moterims, šviesią odą turintiems žmonėms ir mažiems vaikams.
„Alergija vandeniui pasireiškia po maudynių „žydinčiuose“ ar užterštuose vandens telkiniuose, kurie po smarkių liūčių yra užtvindyti paukščių ir gyvūnų išmatomis, netvarkingų lauko tualetų turiniu bei cheminėmis medžiagomis. Be to, šiltuoju sezonu padaugėja alerginių reakcijų maistui dėl kelionių ar atostogų metu išbandomų neįprastų mitybos racionui produktų, kurių sudėtis nėra gerai žinoma“, - teigia vaistininkė.
Pavasaris ir vasara sunkiausias laikas tiems, kuriuos vargina žiedadulkių alergijos. Ši labiausiai paplitusi alergijos forma vadinama polinoze. Žiedadukių alergija - tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Alergija žiedadulkėms gali sukelti dilgėlinį bėrimą, edemą, bronchinę astmą ar jos paūmėjimą yra žinomi net migrenos atvejai, taip pat žiedadulkių epilepsija. Pirmasis žiedadulkių alergijos paūmėjimo etapas - pavasaris (kovo-gegužės mėnesiai). Šiuo metu žydi medžiai: vieni iš pirmųjų pražysta beržai, vėliau - ievos, topoliai, alksniai ir klevai. Gegužės mėnesį - ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Aktyviausi alergenai iš pavasarinių augalų yra beržai ir ąžuolai. Pievų augalai. Ankstyvą vasarą žydi pievos. Pievų augalai žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. Sėklinės žolės.
Alergija dulkių erkutėms. Erkutės - tai mikroskopiniai organizmai, kurie gyvena namų dulkėse ir namų apyvokos daiktuose: patalynėje, čiužiniuose, sofose, lovose, kilimuose, užuolaidose. Erkutės minta mūsų odos mikrodalelėmis. Kiekvieną dieną vidutiniškai mes prarandame apie 1 - 2 gramus odos dalelių, kurios „pamaitina“ apie 1,5 mln. erkučių per dieną. Ypatingai erkutės mėgsta apie 25 laipsnių temperatūrą, bei didesnį nei 50 proc. oro drėgnumą. Alergija namų dulkių erkutėms sudaro 75 % visų alergijos rūšių. Dulkių siurbliai rekomenduojami tokie, kurie turi vandens filtrus.
Alergija namų dulkėms - tai alergija įvairiems namų aplinkoje esantiems alergenams ar jų mišiniui, pvz., audinių pluoštui, naminių gyvūnų plaukams, pelėsiams. Dažniausiai alergija būna katėms ar šunims, bet pasitaiko alergijų žiurkėms, pelėms, jūros kiaulytėms, paukščiukams, arkliams, karvėms ar naminiams paukščiams. Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas - vengti kontakto su jais. Alergija pelėsiams kaip ir kitos alergijos yra pakitusi organizmo imuninė reakcija į aplinkos veiksnius, į kuriuos nealergiški organizmai nereaguoja. Įvairūs grybeliai yra plačiai paplitę mūsų aplinkoje, tačiau tik nedaugelis jų jautriems žmonėms sukelia alergijas. Alergija pelėsiams gali išprovokuoti astmos priepuolius, sukelti alerginį grybelinį sinusitą, plaučių uždegimą.
Alergija maistui yra nenormali, padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams organizmo būklė. Kiekvienam, tokią organizmo būklę turinčiam asmeniui gali būti padidėjęs jautrumas skirtingiems maisto produktams. Suvalgius tokio maisto, po kurio laiko gali prasidėti alerginė reakcija, liga. Venkite probleminio maisto, kad išvengtumėte alergijos.
Lietuvoje nėra oficialios statistikos kiek kasmet nuo vabzdžių sukeltos alergijos miršta žmonių, tačiau paskaičiuota, jog kitose Europos šalyse tokių mirčių būna apie 60. Vabzdžių įgėlimai ne tik skausmingi - jie gali baigtis ūmia alergine reakcija. Net ir nealergiškiems žmonėms gali būti pavojinga, jei širšė įgelia į gomurį ar liežuvio šaknį. Vabzdžių nuodams alergiškiems žmonėms net ir vienas įgėlimas gali būti mirtinas. Įgėlus bitelio lieka geluonis, priešingai, nei įgėlus vapsvai ar širšei. Geluonį reikia būtinai pašalinti. Geluonies neištraukus, į organizmą patenka maksimali nuodų dozė. Alerginę reakciją dažniausiai sukelia bičių nuodai.
Kokie simptomai išduoda alergiją?
G. Stankevičienės teigimu, nepriklausomai nuo to, kas išprovokavo alergiją, vyksta panaši reakcijų seka: imuninė sistema alergeną priskiria organizmui kenksmingoms medžiagoms ir pradeda prieš jį gaminti antikūnus - imunoglobulinus E. Kai jie pakartotinai susiduria su alergenu, stimuliuojamas uždegiminių medžiagų išsiskyrimas. Dėl šios priežasties kamuoja patys įvairiausi simptomai, pavyzdžiui, pasireiškus šienligei, gali varginti akių uždegimas, kuriam būdingi niežtintys akių vokai, paraudusios, perštinčios, ašarojančios akys, o kartais ir jautrumas šviesai.
„Kitas šienligės požymis - staigus daugkartinis, tarsi priepuolinis, čiaudulys, kurį lydi gausios, skystos, skaidrios, vandeningos išskyros iš nosies: dažniausiai jos gleivinė paburksta taip stipriai, kad tampa sunku kvėpuoti. Dėl ilgai besitęsiančių šienligės simptomų, gali atsirasti nuovargis, irzlumas, dirglumas bei miego problemos“, - sako „Camelia“ vaistininkė.
Kai pasireiškia alergija vabzdžių įkandimams, dažniausiai pacientai skundžiasi niežuliu, patinimu ir paraudimu įkandimo vietoje, o retesniais atvejais - sunkiu kvėpavimu, dusuliu, sausu kosuliu, nukritusiu kraujospūdžiu, galvos svaigimu ir pykinimu. Jeigu žmogus yra alergiškas saulei, tai pavasarį gali varginti bėrimai smulkiais spuogeliais ar pūslelėmis, niežėjimas ir pigmentinės dėmės bei ilgai neišnykstantis odos pleiskanojimas. Kai pasireiškia alergija vandeniui, oda ima dilgčioti ir niežėti, gali varginti deginimo jausmas, bėrimai bei pykinimas.
„Net ir nedidelis alergiją sukeliančio maisto kiekis gali iššaukti virškinamojo trakto ar kvėpavimo sutrikimus, dilgėlinę bei sumažėjusį kraujospūdį. Tačiau gali nutikti ir taip, kad reakcija į maisto ar vabzdžio alergeną bus labai stipri ir ūmi - tokiu atveju pasireikš žmogaus gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas“, - įspėja G. Stankevičienė.
Ji priduria, kad dėl alergijų pasireiškiantiems simptomus pacientai dažnai supainioja su paprasčiausiu peršalimu ar kitomis virusinėmis ligomis, tačiau to išvengti įmanoma įvertinus lydinčius negalavimus.
Vienas dažniausių alergijos tipų yra alerginis rinitas (AR) arba šienligė. Šienligei būdingas vienas ar keli simptomai - čiaudulys, niežulys, nosies užgulimas ar vandeninga sloga. Alergija pasireiškia pacientams, kurių imuninė sistema gamina specifinius antikūnius bei imunoglobuliną E (IgE) prieš tam tikrus oro alergenus, pvz., žiedadulkes, namų dulkių erkutes, naminių gyvūnų odos ląsteles. Taip pat dažnai su alerginiu rinitu prasideda alerginis sezoninis konjunktyvitas - akies audinio uždegimas, pasireiškiantis paraudusiomis akimis, jų perštėjimu, niežuliu ir ašarojimu. Šienlige serga apie 20-30 proc. suaugusių ir panašus skaičius išlieka vaikų tarpe.
Pasak medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina Practica“ gydytojos Gitanos Skendelytės, pavasarį dažniausiai pasitaikančios alergijos yra susijusios su žiedadulkėmis ir kitais aplinkos alergenais, o bene dažniausiai nustatoma - šienligė, pasireiškianti staigiu čiauduliu, bėgančia, užgulta nosimi, akių niežėjimu, paraudimu, ašarojimu. „Prie pavasarinių alergijų taip pat priskiriamas ir alerginis akių uždegimas, konjunktyvitas. Jis pasireiškia akių niežėjimu, paraudimu, jautrumu šviesai, akių vokų patinimu, ašarojimu. Pavasarį dėl žiedadulkių gausos dažnai suaktyvėja ir kitos alergijos, ypatingai susijusios su kvėpavimo takais, pavyzdžiui, alerginė astma“, - sako G.
Anot L. Tamošauskienės, vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų apie alergijas yra galvojimas, jog niekam nesi alergiškas, nes alergija niekada nepasireiškė - alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kuriuo metu. Jai pritaria ir G. Skendelytė. Pasak jos, organizmo jautrumas bėgant metams keičiasi, keičiasi ir aplinka, kurioje gyvename, ir mūsų imuninė sistema bei jos atsakas į svetimus agentus.
Pasak L. Tamošauskienės, kitas klaidingas įsitikinimas - manymas, kad antihistamininiai vaistai gali būti vartojami tik trumpą laiką, jų negalima vartoti ilgai. „Kartais jų užtenka 2-3 dienų kursui, kartais jie vartojami prieš prasidedant alergijai, pavyzdžiui, žiedadulkių sezonui, ir visą laikotarpį, kol aplinkoje esama didelės alergeno koncentracijos. Svarbu pabrėžti, kad vaistai alergijų negydo - tik mažina simptomus, kad žmogus galėtų komfortiškai jaustis“, - pabrėžia vaistininkė.
Kaip sumažinti riziką ir padėti sau
„Camelia“ vaistininkė pataria, kaip padėti sau, kai prasidėjus pavasariui gresia dažniausios alergijos:
- Jeigu esate alergiški žiedadulkėms, lauke būkite nevėjuotomis dienomis, geriausia - po lietaus, kai alergeno koncentracija ore yra sumažėjusi. Laiką leisdami lauke dėvėkite apsauginę veido kaukę, kuri sulaiko žiedadulkes, ir, esant galimybei, stebėkite alergeno kiekį mobiliosios aplikacijos pagalba. Grįžę namo išsimaudykite ir pasikeiskite rūbus bei pasirūpinkite reguliariu namų vėdinimu anksti ryte ar vėlai vakare.
- Jeigu esate alergiški vabzdžių įkandimams, naudokite juos atbaidančias priemones, venkite saldžių kvepalų ir kvapių kosmetikos priemonių bei lankymosi gausiai žydinčiose vietose. Kai įkandimo išvengti nepavyksta, reikia kuo greičiau pašalinti geluonį ir jo vietą šaldyti.
- Jeigu esate alergiški saulei, karštomis dienomis lauke būkite tik anksti ryte ar vėlai vakare arba slėpkitės pavėsyje. Odą nuo tiesioginių saulės spindulių denkite natūralaus pluošto drabužiais, o galvą - kepure. Taip pat naudokite apsaugines priemones su dideliu SPF kiekiu.
- Jeigu esate alergiški vandeniui, maudykitės gerai pažįstamuose telkiniuose, kurių vanduo yra švarus, arba darykite tai namuose.
- Jeigu esate alergiški maistui, valgykite tik tuos produktus, kurių sudėtyje esančios medžiagos nekenkia jūsų organizmui.
„Iš anksto pasirūpinkite preparatais, kurie padės slopinti alergijų simptomus - antihistaminikais. Priklausomai nuo pasireiškiančių negalavimų, galima rinktis iš kelių skirtingų veikliųjų medžiagų antialerginių tablečių. Naudingi ir kiti preparatai: jeigu vargina sloga, rinkitės nosies purškalą, kuris mažins gleivinės paburkimą, stabdys gleivių tekėjimą, palengvins ir atpalaiduos kvėpavimą. Galima naudoti ir jūros vandenį, kuris veiks kaip pagalbinė priemonė, padedanti iš nosies gleivinės pašalinti žiedadulkes. Akių lašai pagelbės tiems, kuriems pasireiškia akių uždegimas, o vietinio veikimo tepalai, kurie efektyviai slopina niežėjimą, paraudimą ir patinimą, gydys vabzdžio, vandens ar saulės pažeistą ir niežtinčią odą“, - sako G. Stankevičienė.
Jeigu esate alergiški maistui ar vabzdžių įkandimams, namų vaistinėlėje pravartu turėti ir automatinį injektorių su adrenalinu, kuris padeda suvaldyti anafilaksinę reakciją ir dažnu atveju išgelbėti gyvybę.
G. Skendelytė tikina, jog pasiruošti pavasario alergijų sezonui galima iš anksto - išsityrus savo alergiją, galima iš karto pradėti vartoti antialerginius vaistus. Taip pat būtina nuolat stiprinti savo imuninę sistemą - sveikai maitintis, vartoti pakankamą kiekį vitaminų, būti fiziškai aktyviems. „Prasidėjus augalų žydėjimui, būtina kiek įmanoma sumažinti kontaktą su žiedadulkėmis: vėjuotomis dienomis namuose uždaryti langus, lauke būti tik anksti ryte ir vėlai vakare, kai žiedadulkių sumažėja. Namuose žiedadulkių kiekį kontroliuoja oro drėkintuvai ir oro valytuvai, gelbsti reguliarus dulkių valymas“, - sako G.
Pasak L. Tamošauskienės, žiedadulkių koncentraciją ore padeda sekti įvairios programėlės, o namus nuo jų apsaugoti galima ir specialiais, ant langų tvirtinamais tinkleliais. Ūmią alerginę reakciją slopina antihistamininiai preparatai, kurie parenkami priklausomai nuo alergijos pobūdžio, stiprumo bei simptomų.
Alergenų vengimas. Tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis norint sumažinti ar pašalinti alergijos požymius. Jei alergenas yra žinomas, reikia stengtis kiek įmanoma sumažinti kontaktą su juo arba visiškai jo išvengti.
Simptominis gydymas. Tai yra antrasis žingsnis, padedantis slopinti imuninės sistemos reakciją į alergeną ir mažinantis alergijos požymius. Dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį ir mažina alergijos požymius - niežulį, paraudimą, patinimą ir kt. Antihistamininiai vaistai gali būti vartojami tablečių, sirupo ar lašų pavidalu arba tepami ant odos kaip tepalai ar kremai. Taip pat gali būti skiriami kortikosteroidai, turintys stiprų priešuždegiminį poveikį ir mažina bronchų spazmus. Kortikosteroidai gali būti vartojami įkvėpus (inhaliacijomis), įpurškus į nosį (nazaliniu purkštuku) arba tepant ant odos.
Specifinė imunoterapija. Specifinė alergenų imunoterapija pasitelkiama norint išgydyti alergiją arba sumažinti jos pasireiškimą ilgalaikiu požiūriu. Jos metu sukeliama tolerancija alergenui, organizmas tampa jam nebejautrus. Tai daroma palaipsniui didinant alergenų dozę organizme.
Sezoninės alergijos: faktas ar mitas su dr. Jeffu Millsteinu
Atvejai, kai reikalinga skubi pagalba
„Camelia“ vaistininkė įspėja, kad nedelsiant į gydymo įstaigą reikia kreiptis staigių ir stiprių alerginių reakcijų metu, nes tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė.
„Gydytojo pagalba reikalinga ir tada, kai alergijos sukelti simptomai nemažėja ir neišnyksta vartojant vaistus keletą dienų. Tokiais atvejais labai svarbu ne tik diagnozuoti alergiją, bet atlikti tyrimus ir nustatyti simptomus skatinančius alergenus, kurių reikia vengti“, - priduria G.
Prieš pradedant gydymą svarbi nuodugni diagnostika - konsultacija su gydytoju bei alergenų tyrimas. Mūsų laboratorijose atliekami EUROIMMUN alergenų tyrimai, kurių metu naudojamas plačiausiai pasaulyje paplitęs tyrimų atlikimo metodas - imunoblotai. Tai tyrimo atlikimo būdas, kurio metu Jūsų kraujyje esantys imunoglobulinai (IgE) reaguoja su ant specialios tyrimui naudojamos diagnostinės juostelės esančiais alergeno antigenais. Gavus teigiamą reakciją, rezultatai vertinami alergenų klasėmis nuo 0 iki 6 (tai tarptautinio standarto rodiklis, parodantis, kaip stipriai organizmas įsijautrinęs konkrečiam alergenui). 0 klasė reiškia, kad kraujyje antikūnų nėra, 1-2 klasė - kad antikūnų yra ir Jūs galite patirti silpnus alergijos požymius. 3-4 klasė rodo, kad Jūsų kraujyje yra daug specifinių antikūnų, kurie gali lemti stiprius alergijos simptomus. 5-6 klasė nurodo, kad Jūsų alergija yra itin stipri. Vieno tyrimo metu galima nustatyti įsijautrinimą net 59 skirtingiems įkvepiamiesiems alergenams. EUROIMMUM mišraus alergenų tyrimo privalumas tai, kad vienu metu galima išaiškinti ar nėra kryžminių alerginių reakcijų. Kryžminės alerginės reakcijos - tai alerginės reakcijos, kurių metu tam tikri žiedadulkių baltymai atsikartoja maisto produktuose, nors baltymai augaluose ir nėra susiję botaniškai, jie yra panašūs struktūriškai. Pavyzdžiui, dažnai Šiaurės Europiečiai, kurie alergiški beržų žiedadulkėms, vėliau tampa alergiškais obuoliams, kriaušėms ar lazdyno riešutams. Kryžminės reakcijos pasireiškia gana neįprastais simptomais - burnos ertmės perštėjimu, niežėjimu, užkimimu ar burnos ertmės patinimu. Tokios reakcijos pasireiškia suvalgius termiškai neapdorotus produktus, kuriems alergija dar nebuvo nustatyta. Iki 10 proc. pacientų taip pat gali atsirasti virškinamojo trakto sutrikimai ir dilgėlinės tipo bėrimas, ypač retais atvejais galima anafilaksinė reakcija.
Šienligė gali trukti nuo 4 dienų iki 4 savaičių, priklausomai nuo alergenų spektro ir žydėjimo laikotarpio. Dažniausiai taikomas simptominis gydymas, kuris priklauso nuo simptomų sunkumo. Pavyzdžiui, lengva forma gydoma priešalerginiais vaistais - antihistaminais, esant sunkesniems atvejams taikomas hormoninis gydymas, kortikosteroidiniais vaistais. Be to, neseniai medicinoje pradėta taikyti imunoterapija - saugi, efektyvi ir ilgalaikė, klinikinius alergijos simptomus mažinanti arba visai panaikinanti gydymo priemonė, padedanti apsaugoti organizmą nuo pakartotinio įsijautrinimo ir astmos išsivystymo. Geriausias ir tiesiausias kelias išvengti alergijos simptomų yra žinojimas. Žinojimas - kam esate alergiški ir koks gydymas Jums tinkamiausias. “Antėja laboratorija” gali Jums padėti išsirinkti tinkamiausią alergenų tyrimų programą, o po tyrimo suteiksime visą reikalingą informaciją apie gautus rezultatus ir rekomendacijas, kaip sumažinti alergijos simptomus.
