Iki XX amžiaus pradžios pagrindinė transporto priemonė buvo arklių traukiami ekipažai, o automobiliai buvo veikiau retenybė, ne kasdieninis reiškinys. Bet laikas ėjo, ir jau praeito amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje arklių traukiamų transporto priemonių drastiškai sumažėjo. Vairuotojų skaičius Europoje ir Amerikoje sparčiai augo, kūrėsi automobilininkų klubai, tobulėjo savaeigių ekipažų techninės charakteristikos, bet mūsų dienomis įprastų šviesoforų, kelio ženklų, kelių eismo taisyklių nebuvo.
Pirmasis mirtimi pasibaigęs kelių eismo įvykis buvo užregistruotas 1896 m. Londone, kur automobilis partrenkė moterį. Teismas, beje, tada vairuotoją išteisino. Viena iš avarijos priežasčių buvo ta, kad pėstieji, nepratę prie naujoviško transporto - be arklių ir judančių „milžinišku" greičiu - ne visada reaguodavo tinkamai ar bent jau santūriai. Vairuotojai įsibėgėję atlikdavo staigius manevrus, įsirėždavo į medžius ir įvairius atitvarus ir palikdavo mašinas bet kur - parkavimo taisyklių nebuvo.
Tapo aišku, kad, pirma, vairuoti reikia leisti ne bet kam, o apmokytiems ir užregistruotiems žmonėms. Vairuotojo pažymėjimo, arba, tiksliau, leidimo vairuoti transporto priemonę, prototipas pasirodė 1888 m. Karlui Bencui (Karl Benz) išradus „motorinį vežimą" (Motorwagen) - pirmąjį automobilį su vidaus degimo varikliu. Reaguodamas į triukšminga mašina nepatenkintų piliečių skundus, Badeno didysis kunigaikštis išleido ypatingą nutarimą: K.Bencui buvo nurodyta vairuojant transporto priemonę neviršyti 6 km/val. greičio mieste ir 12 km/val. O 1893 m. Paryžiaus policijos prefektas Luji Lepenas (Louis Lepine) vienam piliečiui išdavė pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę su varikliu. Tai buvo pirmasis pažymėjimas iš daugybės atsiradusių vėliau.
Reikia pasakyti, kad tuo metu niekas nekalbėjo apie kokius nors egzaminus vairuotojams: pirmaisiais tokiais pažymėjimais buvo tik registruojami automobilininkai ir jų transporto priemonės, taip pat buvo nustatytos pirmosios kelių eismo taisyklės. Didžiojoje Britanijoje 1903 m. 1909 m. buvo priimta Tarptautinė automobilių eismo konvencija. Įvairiose šalyse viskas buvo skirtingai - kai kur vairuotojas turėjo laikyti rimtą egzaminą, kad įrodytų savo gebėjimą saugiai valdyti automobilį, o kai kur pakako paprašyti išduoti pažymėjimą. Taisyklės skirdavosi net toje pačioje valstybėje, pavyzdžiui JAV Ilinojaus valstijoje privalomas vairavimo egzaminas buvo įvestas jau 1899 m., o Niujorko valstijoje - tik 1910 m., ir tai tik profesionaliems vairuotojams.
Pirmiesiems vairuotojams nereikėjo ne tik ženklo su žaliu lapu, bet ir vairuotojo pažymėjimo. Miestų gatvėse ir užmiesčių keliuose pasirodžius pirmiesiems automobiliams, visuomenė su neišvengiamybe susitaikė ne iškart. Tapo akivaizdu, kad šią pažangos bangą teks kontroliuoti, o automobilininkus - bent jau griežtai registruoti.
Didžioji Britanija, jau praeito amžiaus pradžioje priėmusi įstatymą dėl automobilių ir jų registracijos, tik 1934 m. įvedė privalomą egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti. Pirmasis žmogus, sėkmingai jį išlaikęs, buvo toks ponas Dž.Bynas, tai įvyko 1935 m.
Per pastaruosius dvidešimt metų mūsų šalis neatpažįstamai pasikeitė. Netrukus pokyčiai palies ir visiems vairuotojams svarbią vairuotojo pažymėjimų sritį: artėja terminas, kai baigs galioti mūsų šalyje daugiau kaip du dešimtmečius naudojami senieji (popieriniai laminuoti) vairuotojo pažymėjimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi, kad seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai baigs galioti 2017 m. „Regitra“ dėl seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų keitimo rekomenduoja kreiptis, nelaukiant, kol baigsis jų galiojimas.
Lietuvoje norintis gauti vairuotojo pažymėjimą asmuo turi būti ne jaunesnis 18 metų, nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, būti tinkamos vairuoti sveikatos būklės ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą, išmanyti reglamentuojančius kelių eismą teisės aktus, būti išlaikiusiam žinių, įgūdžių ir elgsenos kvalifikacinius egzaminus įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo pasirašyta direktyva, reglamentuojanti vairuotojų pažymėjimų išdavimą. 2006 m. kovo 27 d. Ministrų taryba sudarė politinį susitarimą dėl Europos Komisijos 2003 m. siūlymo dėl Europos vairuotojo pažymėjimo. Bendros Europos taisyklės palengvins laisvą ES vairuotojų judėjimą, padės išvengti sukčiavimo, kai vairuotojo pažymėjimas naudojamas asmens tapatybei nustatyti, ir didins saugumą keliuose, ypač vairuojant motociklus. Lietuvoje pradėta išrašinėti naujus Europos Bendrijų pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus nuo 2005 m.
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymams lengvinti administracinę naštą nepatyrusiems vairuotojams. Taip pat Vyriausybė pritarė ir kitiems pakeitimams, kurie palengvins transporto priemonių savininkų administracinę naštą: bus sudaroma galimybė internetu sustabdyti transporto priemonės leidimą dalyvauti eisme nelikus transporto priemonės valdytojo ar savininko, t. y. jam mirus ar išregistravus savininką iš Juridinių asmenų registro. Seimui pritarus šie pakeitimai įsigaliotų 2018 m.
„Regitroje“ jau galima užsisakyti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojai gali užsisakyti dviejų tipų tarptautinius vairuotojo pažymėjimus. Pirmasis galios tose šalyse, kurios yra prisijungusios prie Vienos konvencijos, pavyzdžiui, Izraelyje, Kuboje, o antrasis - prisijungusiose prie Ženevos konvencijos, pavyzdžiui, Australijoje ar Tailande. Vis dėlto, reikėtų pastebėti, kad yra tokių šalių, kurios prisijungusios prie abiejų konvencijų. Tokiu atveju rekomenduojame turėti būtent Vienos konvencijos reikalavimus atitinkantį dokumentą. Žinoma, koks tipas Jums tinkamiausias, visada patars mūsų specialistai. Vienos konvencijos reikalavimus atitinkantis tarptautinis vairuotojo pažymėjimas galios, iki kol galios nacionalinis vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Tuo tarpu pagal Ženevos konvenciją išduodamas - 1 metus. Tarptautinį vairuotojo pažymėjimą galima užsisakyti atvykus į „Regitros“ padalinį.
Lietuva ilgą laiką buvo prisijungusi tik prie Vienos konvencijos. Tai reiškė, kad tos šalys, kurios buvo prisijungusios tik prie Ženevos konvencijos, lietuviškų vairuotojo pažymėjimų nebuvo įsipareigojusios pripažinti. Tačiau 2019 m. situacija pasikeitė.
Pasitaikydavo ir kuriozinių situacijų: Henris Fordas vairuotojo pažymėjimą gavo tik sulaukęs penkiasdešimt šešerių, o Didžiojoje Britanijoje pirmasis vairavimo egzaminą išlaikė...
Pradedantiesiems vairuotojams yra išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie po 2 metų nuo jo išdavimo dienos gali pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Svarbu pastebėti, jei pradedantysis vairuotojas yra pažeidęs Kelių eismo taisykles (KET), už kurių pažeidimą numatytas papildomas vairuotojų mokymas arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, tokiu atveju, keičiant vairuotojo pažymėjimą, asmuo turi būti baigęs papildomus vairuotojų mokymus. Greičio viršijimas yra vienas iš pažeidimų, kurį padarius, būtina per metus laiko atlikti papildomus mokymus.
Turės kartoti egzaminus. Kadangi vyras laiku neatliko papildomų mokymų, dabar jam teks kartoti vairavimo egzaminą - praktinę ir teorinę dalį. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatą, pradedantysis vairuotojas, kuris nustatytu laiku nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą (teorinę ir praktinę dalį). Perlaikius šiuos egzaminus yra išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas ir 2 metų terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.
Vairuotojų dalyvavimą tarptautiniame eisme ir vienos valstybės išduotų vairuotojo pažymėjimų pripažinimą kitose valstybėse reglamentuoja šie pagrindiniai daugiašaliai susitarimai: Kelių eismo konvencija, sudaryta 1949 m. Ženevoje (Ženevos konvencija) ir Kelių eismo konvencija, sudaryta 1968 m.
Kai kuriose šalyse vairuotojo pažymėjimas išduodamas asmeniui prieš jam pradedant vairuoti. Tačiau yra atvejų, kai vairuotojai, padarę pažeidimus, nesusipažinę su numatyta tvarka, susiduria su nemalonumais.
Istorija prasidėjo prieš 3 metus - 2015 m. spalį, kai vyras gavo teisę vairuoti. Egzaminus laikė Lietuvoje, tad ir pažymėjimą gavo lietuvišką, tačiau emigravo į Didžiąją Britaniją. „Pasikeičiau „teises“ į angliškas. Visi taip daro, kad draudimas būtų pigesnis ir mažiau klausimų visiems būtų. Lietuvišką kortelę nusiunčiau į DVLA - anglišką „Regitrą“, po savaitės gavau anglišką, o lietuviška buvo išsiųsta į Lietuvą ir sunaikinta“, - pasakojo vyras.
Pirmą kartą - už greitį 2016-ųjų vasarą Michailas apsilankė Lietuvoje, atvairavo Didžiojoje Britanijoje įsigytą „Audi A7“. Liepos viduryje vyras patraukė pareigūnų dėmesį - kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė jį sustabdė nežymėtas policijos pareigūnų automobilis. Vairuotojas viršijo leistiną greitį 86 km/val. - ten, kur galima važiuoti 70 km/val., skriejo 158 km/val. „Pasiaiškinime parašiau, kad gailiuosi, paaiškinau, kur skubėjau, teismas liepos pabaigoje skyrė teisės vairuoti atėmimą vieneriems metams“, - pasakojo Michailas ir pridūrė, kad policijos pareigūnai iš jo angliško vairuotojo pažymėjimo nepasiėmė.
Sugrįžęs į Didžiąją Britaniją Michailas suskubo pasirūpinti anglišku vairuotojo pažymėjimu. Kaip sako pats, pagalvojo, jog teisė vairuoti atimta Lietuvoje, ne Didžiojoje Britanijoje, tad kreipėsi į DVLA. „Sumokėjau 20 svarų ir po 3 dienų gavau naują anglišką vairuotojo pažymėjimą“, - pasakojo jis.
Neteko to, ko neturėjo. Į Lietuvą vyras vėl grįžo po metų, tuo pačiu, sakė, planavo ir išsilaikyti reikiamus egzaminus, kad atgautų teisę vairuoti Lietuvoje. Visgi planų įgyvendinti nespėjo. „Atsisėdau prie vairo išgėręs, vežiau draugą namo. Sustabdė policija, įpūčiau 0,79 promilės. Policija paprašė vairuotojo pažymėjimo ir padaviau anglišką kortelę. Pareigūnai man surašė protokolą, kad vairavau transporto priemonę būdamas neblaivus, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti“, - pasakojo Michailas.
Tas pats egzaminas - dukart? Dar po metų vyras nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, kaip sako pats - dėl sunkios mamos ligos, mat jai reikia priežiūros. Grįžo, pabrėžia pats, taip pat Anglijoje registruotu automobiliu, tik šįkart „Mercedes-Benz GLE43“. „Draugas važiavo atostogų į Lietuvą, tai ir parvairavo mašiną. Kadangi mamą reikėjo visur vežioti, man prireikė vairuotojo pažymėjimo. Aš praėjau visus reikiamus kursus, išlaikiau vairavimo teoriją ir praktiką, bet po visko vis tiek negalėjau atgauti „teisių“ - stebėjosi Michailas. - „Regitros“ darbuotoja pasakė, kad aš perlaikiau egzaminus už antrąjį pažeidimą, kai vairavau girtas. Išdavė lapą, kad išlaikiau egzaminus, ir pasakė, kad policija turi nuimti apribojimus dėl pirmos bausmės - už greičio viršijimą.“
Mažeikių rajono policijos pareigūnų atsakymas Michailą pribloškė. Apsilankęs pas pareigūnus jis išgirdo priešingą istoriją: kad išlaikyti egzaminai yra už 2017 m. padarytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą. Tam, kad atgautų teisę vairuoti, jis turi išlaikyti tuos pačius egzaminus dar kartą, o šie, esą, „užsiskaitys“ už 2016 m. įvykdytą greičio viršijimą.
Iš policijos į „Regitrą“ ir atgal. Telšių apskrities VPK komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Aušra Blaževičienė DELFI teigė, kad į policijos pareigūnus vyras kreipėsi dar lapkritį. „Jam buvo panaikinti su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu susiję apribojimai įvykdžius numatytas sąlygas. Tačiau šie apribojimai panaikinti tik už 2016 m. įvykdytą KET pažeidimą“, - akcentavo A. Blaževičienė. Ji paaiškino, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., teisės vairuoti suteikimą vykdo „Regitra“. Kadangi KET pažeidimas įvyko, t. y. neblaivus Michailas vairavo jau po šios datos, norint panaikinti teisės vairuoti apribojimą, vyrui reikėtų kreiptis būtent į „Regitrą“. „Apie tai asmuo infromuotas ir supažindintas su reikalingais atlikti tolesniais veiksmais“, - akcentavo specialistė.
„Regitra“ gūžčioja pečiais. Apie tai, kad keitėsi įstaigos, grąžinančios teisę vairuoti, primena ir „Regitros“ atstovai. Iki 2016 m. pabaigos atimtą teisę vairuoti grąžina policijos pareigūnai. Jei teisė vairuoti buvo prarasta 2017 m., ją, atlikus visas reikiamas procedūras, grąžina „Regitra“. Kaip aiškino „Regitros“ atstovai, jei pradedantiesiems arba kitiems vairuotojams dėl KET pažeidimų atimta teisė vairuoti metams ar ilgiau, vairavimo mokykloje jiems reikės pabaigti papildomus mokymus ir išlaikyti teorijos bei praktikos egzaminus „Regitroje“. Tiems, kurie sėdo prie vairo neblaivūs, dar reikės gauti ir sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kuris išduodamas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. „Regitra“ visus duomenis apie galiojančius apribojimus Lietuvos vairuotojams gauna iš Administracinių nusižengimų ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrų. Tačiau kur reikėtų kreiptis DELFI pašnekovui, teisę vairuoti praradusiam dukart, o antrą kartą - formaliai jos nė neturint, „Regitros“ specialistai pasakyti negalėjo.
Rado klaidų. Kad istorija neeilinė, sutinka ir advokatas, dr. Arnas Paliukėnas. Jo žodžiais, kai kurie šios istorijos aspektai sunkiai suprantami. Pirmiausia, atkreipia dėmesį jis, jei asmuo nuolat gyvena užsienio valstybėje ir turi jos išduotą vairuotojo pažymėjimą, padarius kitoje šalyje KET pažeidimą, teisė vairuoti apribojama tik konkrečioje valstybėje, o vairuotojo pažymėjimas privalo būti grąžintas jį išdavusiai institucijai. Būtent tokia tvarka nurodyta „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“. Kitaip tariant, policijos pareigūnai, apriboję vyro teisę vairuoti, turėjo vairuotojo pažymėjimą perduoti dokumentą išdavusiai Didžiosios Britanijos institucijai. „Ar teisės vairuoti asmuo turėtų netekti ir šalyje, kurioje nuolat gyvena, turi nuspręsti tos šalies teisėsaugos institucijos, besiremdamos šalyje galiojančiais teisės aktais“, - pabrėžia A. Paliukėnas. Jeigu pažeidimas būtų padarytas turint Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir per metus nebūtų spėta išklausyti privalomų pažeidėjams kursų, išlaikyti egzaminų, dokumentas turėjo būti sunaikintas. Tai reiškia, aiškina advokatas, kad antro pažeidimo atveju asmuo turėjo būti baudžiamas kaip neturintis pažymėjimo išvis. „Kalbant apie „Regitros“ egzaminų laikymą antrą kartą, vadinčiau tai teisiniu absurdu. Net ir nesiejant jų su pirmu pažeidimu, kuris įtakos tam neturėtų turėti, nes asmuo pavėlavo ir pažymėjimas turėjo būti sunaikintas. Teisėtu pagrindu galima sugalvoti įvairių kursų, be kurių asmuo negalėtų eiti laikyti egzaminų „Regitroje“, bet jeigu jis juos laikyti jau galėjo, papildomi įpareigojimai dar kartą laikyti tuos pačius egzaminus, yra kažkas, švelniai tariant, keista ir sunkiai suprantama tiek teisine, tiek žmogiška prasme“, - komentavo A. Paliukėnas.
Pataisa, kurią parengė Vidaus reikalų ministerija ir jai pritarė Vyriausybė, numato, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas trejus metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie po dvejų metų turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jeigu per dvejus metus nuo jo išdavimo dienos nepadarė pažeidimų, už kuriuos įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas. Toks palengvinimas sumažintų eiles „Regitroje“.
Teks sumokėti papildomai arba likti be teisės vairuoti - su tokia realybe tvirtina susidūrusi Londone gyvenanti Modesta (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas), kuri specialiai grįžo trumpam į Lietuvą, kad galėtų „Regitroje“ pasikeisti baigiantį galioti vairuotojo pažymėjimą. Savo ruožtu „Regitros“ atstovai apgailestauja, kad klientei veikiausiai buvo suteikta klaidinga informacija. Kadangi ji negyvena Lietuvoje, jai paaiškino, kad naujo vairuotojo pažymėjimo negali gauti, nebent sumokėtų už pusę metų PSD (privalomąjį sveikatos draudimą).
Vairuotojai savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje gali įrodyti dviem būdais. Pirmasis - asmuo turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Antras būdas - jei asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvoje arba ji deklaruota mažiau kaip 185 dienas, tuomet savo pasirinktu dokumentu galima pagrįsti asmeninius ar darbo ryšius su Lietuva.
Vaizdo reportažas apie praktinio ir teorinio vairavimo egzaminus valstybės įmonėje „Regitra"
tags: #pirmasis #vairuotojo #pazymejimas #istorija