Aldona Ruseckaitė gimė 1950 m. rugsėjo 27 d. Ingavangio kaime, Prienų rajone. Ji yra žinoma Lietuvos rašytoja, muziejininkė, poetė ir prozininkė, kurios kūryba dažnai siejama su biografiniais romanais, atskleidžiančiais iškilių Lietuvos kultūros ir meno asmenybių gyvenimus.
Rašytojos kelias prasidėjo nuo mokslų. 1968 m. Aldona Ruseckaitė baigė Šilavoto vidurinę mokyklą. Vėliau, 1972-1978 m., ji studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Kauno fakultete, įgydama lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.
Profesinė karjera ir muziejininkystė
Aldonos Ruseckaitės profesinė karjera neatsiejama nuo literatūros ir kultūros paveldo išsaugojimo. 1971-1975 m. ji dirbo „Litekso“ fabriko kadrų skyriaus inspektore. Nuo 1975 m. iki 2002 m. Aldona Ruseckaitė buvo lietuvių kalbos dėstytoja Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabartinė Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas).
Nuo 1976 m. prasidėjo jos ilgametis darbas Maironio lietuvių literatūros muziejuje (tuomet LSSR literatūros muziejuje). Iš pradžių ji dirbo mokslinėmis bendradarbe, vėliau, 1980-1989 m., vadovavo skyriui. Nuo 1989 m. iki 2019 m. Aldona Ruseckaitė ėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės pareigas, vadovavo Lietuvos muziejų asociacijai ir buvo jos valdybos narė. Ji taip pat sukaupė ilgametę patirtį Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos muziejų ekspertų komisijos darbe ir Lietuvos Muziejų taryboje.
A. Ruseckaitė yra Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė, o nuo 2019 m. - Trečiojo amžiaus universiteto Kūrybinės raiškos fakulteto dekanė. Ji taip pat ilgą laiką buvo Trečiojo amžiaus universiteto Literatūros fakulteto dekanė.
Literatūrinis debiutas ir kūryba
Aldonos Ruseckaitės literatūrinis kelias prasidėjo 1994 m., kai jos kūryba buvo publikuota Prienų krašto moterų poezijos antologijoje „Gimtinės upeliai“. Profesionalusis literatūrinis debiutas įvyko 1995 m. su pirmuoju lyrikos rinkiniu „Liūdesys kaip sekmadienis“.
Vėliau sekė eilėraščių rinkiniai: „Angelų prieglauda“ (2000 m.), „Laikinai amžinai“ (2002 m.), „Bėk, kiele, bėk“ (2006 m.), „Tik labas sudie“ (2008 m.), „Verčiau (ne)užmiršti“ (2015 m.), „Debesiu“ (2019 m.) ir „Prie horizonto atsigręžk“ (2024 m.). Taip pat ji yra išleidusi poezijos ir novelių rinkinį „Vienišųjų vyninė“ (1998 m.) bei apysakų ir novelių knygas.
Biografiniai romanai
Didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukė Aldonos Ruseckaitės biografiniai romanai, kuriuose ji atskleidžia naujus žinomų kūrėjų gyvenimo ir kūrybos faktus, remdamasi archyvine medžiaga.
- „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“ (2012 m., pakartotas 2016 m.). Ši knyga, nagrinėjanti poeto Maironio gyvenimą, sulaukė didelio populiarumo, jos tiražas kelis kartus buvo papildytas.
- „Žemaitės paslaptis“ (2015 m.). Romanas, skirtas rašytojai Žemaitei, atskleidžia jos gyvenimo peripetijas.
- „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“ (2017 m., pakartotas du kartus). Knyga nagrinėja jauno poeto Vytauto Mačernio gyvenimo ir kūrybos psichologiją.
- „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ (2019 m.). Šis romanas siekia nušviesti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos, ir atskleidžia Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis.
- „EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“ (2022 m., pakartotas kelis kartus). Romanas apie Vincą Mykolaitį-Putiną, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas jo gyvenimą formavusioms moterims.
- „Vienatybė: romanas apie rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės gyvenimo vingius“ (2024 m.). Naujausias biografinis romanas, nagrinėjantis Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės likimo vingius.
Rašydama šiuos biografinius darbus, Aldona Ruseckaitė siekia išlikti neutrali, neteisti ir neteisinti veikėjų elgesio, vertybinių nuostatų ar gyvenimo būdo. Ji pabrėžia asmeniško, šilto santykio su aprašomu asmeniu užmezgimo svarbą, teigdama, kad neįmanoma parašyti geros knygos apie asmenybę, kuriai nieko nejauti.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Aldonos Ruseckaitės kūrybinis ir profesinis kelias apdovanotas daugybe įvertinimų. Ji yra apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus lietuviškajai knygai (1997 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2010 m.) ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“. Ji pelnė 2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją bei LR KM muziejininkystės premiją.
Rašytoja yra daugelio literatūrinių premijų laureatė, tarp jų - Jono Aisčio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Salomėjos Nėries, Žemaitės ir Vinco Mykolaičio-Putino premijos.
Rašytojos Aldonos Ruseckaitės knygos „Žemaitės paslaptis“ pristatymas
Jos darbai, ypač biografiniai romanai, yra plačiai skaitomi ir vertinami, todėl nenuostabu, kad knygos dažnai karaliauja populiariausių knygų sąrašuose.