Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net pusė Lietuvos gyventojų eisme šalia vilkikų jaučiasi nesaugiai. Siekiant didinti saugumą keliuose, svarbu ne tik profesionalų vairuotojų mokymai, bet ir visų eismo dalyvių švietimas apie specifinius vilkikų judėjimo ypatumus ir taisykles.
ES sankcijos ir jų įtaka verslui
Europos Sąjungos (ES) sankcijos „Beltamozhservice“ pritaikytos nuo 2022-ųjų birželio. Institucijos teigimu, europinės sankcijos numato visų bendrovei priklausančių, jos nuosavybės teise turimų, valdomų arba kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių Bendrijoje įšaldymą, taip pat draudžiama įmonei leisti tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis šiomis lėšomis arba kitais ištekliais. Verslui taip pat draudžiama sąmoningai dalyvauti veikloje, dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma sankcijomis numatytų ribojimų „Beltamozhservice“. „Minėtos (…) nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad mokėjimai sankcionuotai „Beltamozhservice“ laikytini Reglamentu draudžiamu lėšų sankcionuotam asmeniui suteikimu“, - teigė FNTT atstovai. Europinės sankcijos taip pat draudžia „Beltamozhservice“ mokėti euro zonos valiuta grynaisiais pinigais. „Draudžiama perduoti bet kurios valstybės narės oficialios valiutos banknotus į Baltarusiją arba bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje, įskaitant Baltarusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Baltarusijoje“, - tikino institucija. FNTT teigimu, individualias ir sektorines ES sankcijas Baltarusijai nustato 2006 m. ES Tarybos reglamentas, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse ir visiems čia registruotiems juridiniams asmenims. Lietuvoje ES nustatytų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuoja įstatymas, pagal jį tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai bei juridiniai asmenys, draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti prievoles, kurių vykdymas prieštarauja įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Mokėjimai sankcionuotai „Beltamozhservice“ laikytini (ES Tarybos - ELTA) Reglamentu draudžiamu lėšų sankcionuotam asmeniui suteikimu. Mokėjimas sankcionuotam subjektui per trečiuosius asmenis gali būti vertinamas kaip pažeidimas draudimo dalyvauti veikloje, dėl kurios nesilaikoma lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo ir draudimo leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais“, - komentare Eltai nurodė FNTT.
Nesaugumo jausmas ir žinių stoka
Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė nerimą keliančią tendenciją: net pusė Lietuvos gyventojų eisme šalia sunkiasvorių transporto priemonių jaučia įtampą. Tyrimo duomenimis, 39 proc. gyventojų kelyje šalia vilkikų jaučiasi greičiau nesaugiai, o 11 proc. - visiškai nesaugiai. Pastebima, kad saugiau šalia vilkikų dažniau jaučiasi vyrai ir aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys. Tuo tarpu net 43 proc. respondentų savo žinias vertina tik vidutiniškai, o 14 proc. pripažino išmanantys šią temą blogai arba labai blogai. Tai rodo, kad gyventojams trūksta žinių apie saugų eismą šalia vilkikų.
Psichologiniai aspektai ir emocijų valdymas
Pasak psichologės-psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės, įtampa šalia didelių transporto priemonių yra natūrali smegenų reakcija. Dideli objektai, jų keliamas triukšmas ar artumas automatiškai sustiprina pavojų signalizuojančias reakcijas, nes smegenys daugiau dėmesio skiria situacijoms, kuriose galimos rimtesnės pasekmės. Svarbu ir tai, kad vairavimas reikalauja greitų sprendimų, todėl streso metu dažniau pasikliaujama automatiniu, įpročiais paremtu mąstymu, o ne racionaliu situacijos vertinimu. Psichologė-psichoterapeutė pažymi ir tai, kad tam tikros aplinkybės gali sukelti ne tik eismo dalyvių konkurenciją, bet ir pyktį. Labiausiai tą provokuoja judėjimo apribojimai - kai tenka prisitaikyti prie lėčiau manevruojančių transporto priemonių. „Tokiose situacijose svarbiausia ne slopinti emocijas, o taikyti savireguliacijos principus - trumpai stabtelėti prieš manevrą, sąmoningai įvertinti situaciją ir priminti sau, kad skirtingų gabaritų transporto priemonės juda pagal skirtingas fizines galimybes. Būtent žinios ir taisyklės, o ne intuicija, didina saugumą kelyje“, - primena L. Bagdonavičienė.
Vilkikų ypatumai ir saugaus atstumo svarba
Transporto specialistai pažymi, kad vilkikai eisme įprastai juda nuspėjamai - pagal savo fizines galimybes ir Kelių eismo taisykles. Didžiausia rizika atsiranda tada, kai kiti eismo dalyviai elgiasi impulsyviai, neįvertinę didelių gabaritų transporto priemonėms būdingų judėjimo ypatumų. „Vilkikas nėra tiesiog didesnis automobilis eisme, - sako Singaras Čepaitis, logistikos bendrovės „Girteka“ vairuotojų mokymų komandos vadovas. - Pavyzdžiui, puspriekabės trajektorija posūkyje juda plačiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, todėl sankryžose jai būtina palikti pakankamai erdvės manevrui. Vilkikas ir iš vietos pajuda gerokai lėčiau nei lengvasis automobilis, todėl skuboti manevrai šalia vilkiko gali sukurti papildomą riziką. Reikia žinoti ir tai, kad staigus lengvesnės transporto priemonės įsiterpimas prieš vilkiką gali baigtis tragiškai, nes vilkiko stabdymo kelias gerokai ilgesnis. Ypač - esant sudėtingoms oro sąlygoms ar vežant sunkų krovinį. Be to, judant šalia vilkiko ar už jo galima patekti į akląją zoną, kurioje vilkiko vairuotojui tampa sunkiau pastebėti kitas transporto priemones ar pėsčiuosius.“ S. Čepaitis įvardija ir universaliausią saugumo taisyklę judant transporto priemone ar pėsčiomis ten, kur šalia važiuoja vilkikai - saugus atstumas. Jis svarbus mieste, spūstyse, magistralėje ir bet kokiu oru.
Aklosios zonos ir matomumo svarba
Daugelis žino, kad lengvieji automobiliai turi akląsias zonas, tačiau jos gana nedidelės lyginant su vilkikų. Dėl kabinos aukščio ir priekabos dydžio atsiranda didelės erdvės, kurių nemato vairuotojas. Vilkikas turi keturias akląsias zonas: priešais kabiną, už puspriekabės bei kairėje ir dešinėje pusėse. Nors transporto priemonė turi veidrodžius, jie neapima viso vaizdo, todėl labai svarbu, kad visi eismo dalyviai žinotų, jog turi atsakingai elgtis judėdami šalia vilkiko“, - sako S.Čepaitis. Anot jo, pavojingiausios situacijos - sankryžose, kai vilkikas suka į dešinę pusę. Mat tuomet vairuotojas gali visai nematyti pėsčiojo ar dviratininko šalia kabinos ir net menkiausias neatidumas gali sukelti nelaimę. Vilkiko manevras į dešinę gali sukurti situacijas, kai vilkikai išvažiuoja iš savo eismo juostos. Juolab gali pasitaikyti situacijų, kai jie pavojingu atstumu priartėja prie šaligatvio ar perėjos krašto“, - įspėja vairuotojų mokymų komandos vadovas. Siekiant įsitikinti, kiek iš tiesų mato vilkiko vairuotojas, bendrovė inicijavo socialinį eksperimentą. Jo metu žmonės buvo pakviesti atsisėsti į vairuotojo vietą ir stovinčiame vilkike apžvelgti aplinką. „Žmonės pirmą kartą atsisėdę į kabiną nustemba, kad net ir aukštai sėdėdami, žiūrėdami į didelius veidrodžius nepastebi pėsčiųjų ir transporto priemonių: dviračių, motociklų ir net automobilių, kurie eksperimento metu, kol žmogus sėdėjo prie vairo, priartėjo prie vilkiko. Dalyviai, kurie sėdėjo kabinoje visai nematė, kas yra vilkiko priekyje ir gale, pastebėjo ne visus žmones, esančius šonuose. Toks matomumas yra stovinčiame vilkike, tačiau jam dalyvaujant eisme, kai aplinka keičiasi greitai, reikia atlikti manevrus, situacija dar labiau apsunksta“, - pažymi S.Čepaitis. Anot jo, dažniausiai kalbant apie saugų eismą kalbama tik apie pėsčiųjų ar vairuotojų elgesį, tačiau šįkart pagrindinė mintis - parodyti, kaip kelias ir aplinkiniai eismo dalyviai matosi vilkiko vairuotojo akimis. „Dauguma eismo dalyvių dar nepakankamai supranta, kur yra vilkiko aklosios zonos. Tai viena iš sričių, kur turime telkti daugiau pastangų - tiek apie tai kalbėdami vairavimo mokyklose, tiek per edukacines kampanijas. Patys patyrę aklosios zonos problemą pradedame elgtis kitaip. Tuomet toks praktinis supratimas formuoja saugumo kultūrą, kurios nepasieksime vien tik teorinėmis pamokomis“, - teigia Susisiekimo ministerijos atstovas.
Neblaivus vilkiko vairuotojas kelionę baigė griovyje
Kaip užtikrinti saugumą?
„Kelių saugumas prasideda nuo žinojimo ir aiškaus taisyklių supratimo. „Girteka“, kaip viena didžiausių transporto įmonių Europoje, jaučia atsakomybę rodyti pavyzdį ir prisidėti prie saugesnių kelių visiems eismo dalyviams. Todėl siekiame ne tik laikytis aukščiausių saugumo standartų savo veikloje, bet ir skatinti platesnį supratimą apie saugų eismą keliuose“, - teigia „Girteka Transport“ M. Paulauskas. Būtent todėl „Girteka“ į kelių saugumą žiūri kompleksiškai - investuoja į vairuotojų mokymus, nuolat atnaujina parką naujausiais vilkikais su pažangiomis saugos sistemomis ir nuosekliai prisideda prie visuomenės švietimo. Dar 2020 metais bendrovė pirmą kartą pradėjo iniciatyvą „Būk saugus kelyje“, skirtą didinti supratimą apie saugų elgesį šalia sunkiasvorių transporto priemonių. Šią kryptį „Girteka“ tęsia ir toliau - pradeda visus 2026 metus truksiančią edukacinę kampaniją „Būk saugus kelyje. Pasitikėk taisyklėmis, o ne nuojauta“. Kampanijos esmė - dažnus impulsyvius sprendimus „dar spėsiu“, „telpu“, „greit įlįsiu“ pakeisti aiškiomis, lengvai įsimenamomis taisyklėmis apie atstumą, matomumą, posūkius, lenkimą ir stabdymą šalia vilkikų. Eismo dalyviai gali pasitikrinti, ar yra matomi vilkiko vairuotojo, sako S.Čepaitis: „Geriausias būdas, pasitikrinti, kad nesate aklojoje zonoje - akių kontaktas su vilkiko vairuotoju. Jei priekiniame lange ar veidrodėlyje matote vairuotojo veidą, tai reiškia, kad jus pastebėti lengviau. Dar geriau, jei jus pamato ir pats vairuotojas. Akių kontaktas leidžia abiem eismo dalyviams suprasti ir žinoti apie vienas kito buvimą netoliese. Jei vairuotojo nesimato nei veidrodėlyje, nei per priekinį vilkiko stiklą, reiškia, kad esate aklojoje zonoje. Pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams galioja ta pati taisyklė net ir tuo atveju, kai šie laukia prie perėjos. Nereikėtų bijoti ir pamoti, linktelėti vilkiko vairuotojui, kad šis atkreiptų dėmesį.“ „Mūsų visų tikslas iki 2030 m. sumažinti žūčių keliuose skaičių perpus, o ilgalaikė vizija - pasiekti nulį. Tam būtinos tiek infrastruktūros priemonės, tiek nuolatinis visuomenės švietimas. Kalbant apie saugų eismą, labai svarbu dėmesį skirti ne tik lengvųjų automobilių vairuotojams, bet ir vilkikų vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams. Būtina šviesti visuomenę, kaip eismo dalyviai sąveikauja vienas su kitu ir kaip kiekvienas iš mūsų dalyvaudami eisme galime elgtis saugiau“, - sako Susisiekimo ministerijos Kelių transporto grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis. Anot S.Čepaičio, edukuojant, kaip elgtis kelyje sutikus vilkiką, didžiausią dėmesį svarbu skirti pėsčiųjų, ypač vaikų bei dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų edukacijai. Mat jie - dažniausiai ir lieka nepastebėti. Todėl vienas iš iniciatyvos, kuri siekia edukuoti visuomenę apie saugų elgesį keliuose, ypatingą dėmesį skiriant vilkikų aklosioms zonoms, jų stabdymo keliui ir kitoms rizikoms, etapų - „Saugaus eismo karavanas“, keliaujantis po Lietuvos mokyklas. Jo metu moksleiviai galės praktiškai patirti, kaip veikia atšvaitai tamsoje, pamatyti, kaip aplinką mato vilkiko vairuotojas, ir sužinoti, kaip saugiai elgtis šalia sunkiasvorių transporto priemonių.
Profesionalų vairuotojų rengimas ir nuolatinis tobulėjimas
Profesionalių vairuotojų parengimas praktikoje įprastai neapsiriboja pradiniais mokymais - įgūdžiai gerinami nuolat, prisitaikant prie technologinių ir reguliacinių pokyčių. „Mūsų Vairuotojų mokymų centras veikia kaip centrinis mokymų centras, kuriame vairuotojai ugdo ne tik vairavimo įgūdžius, bet ir gebėjimą dirbti su moderniomis sistemomis bei valdyti sudėtingas situacijas kelyje“, - paaiškina M. Paulauskas. Naujiems vairuotojams čia padedama greičiau įsilieti į darbą - jie supažindinami su krovinių tvarkymo principais, saugos reikalavimais, skaitmeniniais įrankiais ir darbo specifika skirtingose Europos šalyse. Vairuotojams organizuojami ir kvalifikacijos atnaujinimo mokymai, apimantys naujas saugumo sistemas, telematikos sprendimus ar specifinius krovinių gabenimo reikalavimus, pavyzdžiui, temperatūros kontrolę. „Didelis dėmesys skiriamas praktikai - situacijų analizei, saugaus ir ekonomiško vairavimo principams, gebėjimui numatyti rizikas. Tai leidžia vairuotojams ne tik laikytis taisyklių, bet ir veikti užtikrintai realiomis sąlygomis“, - pasakoja „Girteka Transport“ direktorius. Įmonei naudinga Vairuotojų mokymų centrą turėti įmonės viduje - taip padidėja galimybė operatyviai ir lanksčiai koreguoti mokymo programas, sutelkti dėmesį į problemines sritis ir užtikrinti vieningus standartus visuose regionuose. „Trumpai tariant, Vairuotojų mokymų centras yra strateginė investicija į žmones - didinanti saugumą, veiklos rezultatus, darbuotojų išlaikymą ir mūsų, kaip pageidaujamo darbdavio, reputaciją“, - sako M. Paulauskas. Svarbų vaidmenį saugumui kelyje turi ir kasdieniai vairavimo įpročiai. Šiam įgūdžiui stiprinti „Girteka“ jau ne vienerius metus įgyvendina vidinę mokymų programą „EKO lyga“, kuri skatina vairuotojus laikytis saugaus ir ekonomiško vairavimo principų. Čia vairuotojai mokomi įvairių įgūdžių: nuo tolygaus važiavimo ir stabdymo iki degalų naudojimo ar saugumo rodiklių. Pasak M. Paulausko, tokios iniciatyvos padeda keisti požiūrį į vairavimą kaip į nuolatinį procesą, o ne vienkartinį įgūdį. „Saugus vairavimas nėra tik taisyklių laikymasis - tai kasdieniai sprendimai, kuriuos priima pats vairuotojas. Matome, kad nuosekliai dirbant su įpročiais, rezultatai atsispindi ir realiose situacijose kelyje“, - sako jis.