Vaikų smurtas - tiek fizinis, tiek psichologinis - yra tema, kuri sukelia daugybę klausimų ir nerimo. Kodėl vaikai smurtauja? Kaip suprasti, kas vyksta jų viduje ir kaip jiems padėti? Vaikų smurtas - tiek fizinis, tiek psichologinis - yra tema, kuri sukelia daugybę klausimų ir nerimo. Kodėl vaikai smurtauja? Kaip suprasti, kas vyksta jų viduje ir kaip jiems padėti?
Psichologinis ir fizinis smurtas: nepastebimi randai ir ilgalaikės pasekmės
Psichologinis smurtas - tai įžeidinėjimai, manipuliacijos, nuolatinė kritika ar emocinis atstumas. Nors jis nepalieka matomų randų, tačiau stipriai paveikia vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi. Vaikas, nuolat girdintis iš savo tėvų, kad yra „neišmanėlis“, „nevykėlis“, „nereikalingas“ ar „blogas vaikas“, pradeda tikėti, kad būtent toks jis ir yra. Pagal tai formuojasi ir vaiko savęs vaizdo supratimas. Ilgainiui tai gali virsti didelėmis savivertės problemomis, dideliu uždarumu, sunkumais mezgant artimus ryšius ir santykius su kitais žmonėmis ar negebėjimu priimti kritikos. Taip pat vaikai, patiriantys tokį smurtą, gali pradėti ieškoti dėmesio destruktyviais būdais, tokiais kaip agresija arba patyčios, kartais taip kompensuodami ir savo numuštą savivertę.
Tuo tarpu fizinis smurtas, nors ir labiau matomas, taipotpalieka ilgalaikių psichologinių pasekmių. Nuolatinis baimės jausmas ar nuspėjama agresija namuose vaiko galvoje sukuria nesaugumo jausmą. Tokia aplinka tampa pagrindu elgesio problemoms vėliau gyvenime.
Kaip smurtas namuose veikia vaiko elgesį su bendraamžiais?
Smurtas namuose vaikams tampa modeliu, kaip jie suvokia santykius. Jei namuose jie matė, kad konfliktai sprendžiami fizine jėga ar įžeidinėjimais, didelė tikimybė, kad jie tokį elgesio modelį naudos ir bendraujant su savo bendraamžiais. Vaikai psichologinį smurtą dažniausiai naudoja tyčiodamiesi iš kitų, taip norėdami jaustis stipresni ar siekdami kompensuoti savo pažeistą savivertę. Fizinis smurtas, patirtas namuose, gali paskatinti agresyvų elgesį mokykloje, nes vaikai, neturėdami tinkamo konflikto sprendimo modelio, remiasi tuo, ką matė artimiausioje aplinkoje - šeimoje.
Kodėl vaikai smurtauja mokykloje?
Vaikų agresyvūs veiksmai dažnai kyla iš vidinės įtampos, nusivylimo ar kitokio emocinio skausmo. Jei vaikas jaučiasi nesuprastas, nemylimas ar ignoruojamas namuose, jis gali ieškoti valdžios ir kontrolės, o tą lengviausia padaryti bendraamžių tarpe. Smurtas ir patyčios mokykloje neretai tampa būdu taip į save atkreipti dėmesį arba apsisaugoti nuo kitų atstūmimo ar galimos kritikos.
Svarbu nepamiršti, kad vaikai mokosi iš aplinkos. Jei jie nuolat stebi agresyvų elgesį savo šeimoje, filmuose, internete, smurtas gali tapti jų natūraliu pasirinkimu sprendžiant konfliktus, kas jiems gali atrodyti visiškai normalu, kadangi tuomet sunku suprasti, o kaip viskas turėtų atrodyti iš tikrųjų.
Kaip sumažinti vaikų smurtą?
Sukurti saugią aplinką namuose. Namai turėtų būti vieta, kurioje vaikas jaučiasi mylimas ir suprastas artimųjų. Dėmesys jo jausmams ir problemoms padeda sumažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą.
Mokyti konfliktų sprendimo. Vaikai turi suprasti, kad nesutarimus galima spręsti gražiais būdais, pavyzdžiui, kalbantis, gražiai išsakant, kas netenkina, o ne šaukiant ar smurtaujant. Emocinio intelekto ugdymas itin svarbus įgūdis, padedantis valdyti pyktį ir atpažinti kylančias emocijas.
Aiškus ribų nustatymas. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas. Tačiau kartu svarbu nepamiršti ir pozityvaus elgesio skatinimo, rodant kaip elgtis reikėtų, o ne vien naudoti tik draudimus ar bausmes.
Pagal psichologą, vieną iš patyčių prevencijos programų pradininką Olweus smurtinis vaikų elgesys dažnai kyla iš tokios aplinkos, kurioje trūksta aiškių ribų ir teigiamo suaugusiųjų dėmesio. Dėl to namuose būtina aiškiai parodyti, kad smurtas ir fizinės jėgos yra nepriimtinas elgesys, taip pat ir su žodinėmis patyčiomis. Vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti agresyvų elgesį yra nuoseklus, pozityvus ir kokybiškas suaugusiųjų dėmesys vaikui. Šis dėmesys gali būti tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų ir kitų žmonių, būnančių šalia vaiko. Kadangi tie vaikai, kurie jaučiasi ignoruojami ar emociškai atstumti, dažniau tampa agresyvūs ir kilusį pyktį išreiškia ant savo bendraamžių.
Kaip tinkamai bendrauti su vaiku namuose?
- Klausykitės. Vaikas turi jausti, kad jo balsas svarbus. Jei jis jausis išgirstas, bus labiau linkęs dalintis savo jausmais ir problemomis.
- Rodykite pavyzdį. Tėvai yra pagrindiniai vaikų mokytojai. Jei jie konfliktus sprendžia ramiai ir pagarbiai, vaikai iš jų to mokinsis ir didelis šansas, kad šį modelį perims bei naudos savo aplinkoje.
- Skirkite vaikui laiko. Net ir 15 minučių kokybiško laiko per dieną gali padaryti didžiulį skirtumą vaiko savijautai. Toks laikas turi būti skirtas tik jam, domintis apie jo dieną, savijautą. Svarbu, kad tuo metu nebūtų išorinių dirgiklių, tokių kaip telefonas, televizorius ir pan.
- Vietoje to, kad baustumėt, paaiškinkite. Jei vaikas pasielgė netinkamai, vietoj bausmės geriau padėkite jam suprasti, kodėl jo elgesys buvo netinkamas, kokias pasekmes tai gali turėti ir kartu aptarti, kaip būtų galima elgtis kitaip.
Kaip gali padėti kiti šalia vaiko esantys žmonės, pavyzdžiui mokytojai ar auklėtojai?
Stebėti vaikų elgesį ir smurto ar patyčių apraiškas. Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto. Prireikus organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus.
Galima pastebėti, kad smurtas vaikų elgesyje dažnai kyla iš to, ką jie patiria ir mato savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau svarbu suprasti, kad nei vienas vaikas negimsta smurtautoju - jį taip suformuoja aplinka, kurioje jis auga. Kurdami saugią, pagarbią ir palaikančią aplinką tiek namuose, tiek mokykloje, galime padėti vaikams išmokti spręsti konfliktus gražiai, teisingai ir be agresijos.
Būk kažkieno didvyriu
Teisiniai aspektai ir atsakomybė už patyčias
Lietuvoje patyčios yra rimta problema, turinti tiek emocinių, tiek teisinių pasekmių. Galima asmens civilinė atsakomybė, atlyginant patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Nukentėjęs asmuo kreipiasi į teismą bendrąja tvarka su ieškiniu žalą padariusio asmens atžvilgiu. Galima tėvų administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą - už tai gali būti skiriamas įspėjimas ar bauda, ar įpareigojimas dalyvauti įvairiose elgesio keitimo programose.
Jei už patyčias atsakingas asmuo yra vyresnis kaip 16 metų, jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, įžeidimą ar asmens sveikatos sutrikdymą.
Teismų praktika rodo, kad atsakomybė taikoma. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priteisęs neturtinę žalą iš mokyklos, nes ji nesiėmė veiksmų užtikrinti saugios aplinkos, kai mokinys patyrė patyčias. Vilniaus apygardos teismas taip pat yra priteisęs neturtinę žalą mokiniams už elektronines patyčias. Kauno apygardos teismas yra priteisęs mokyklai atlyginti neturtinę žalą, nes ji neužtikrino prevencijos priemonių.
Tėvai turi aktyviai ginti vaiką: rinkti įrodymus, pranešti mokyklai, institucijoms, o prireikus kreiptis į teismą. Mokykla turi teisinę pareigą užtikrinti saugią aplinką, tirti patyčių atvejus ir suteikti pagalbą.
Elektroninės patyčios: iššūkiai ir sprendimai
Elektroninės patyčios - tai patyčios skaitmeninėje erdvėje. Jos apima platų žalingo elgesio spektrą, įskaitant socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse ir vaizdo žaidimuose. Dėl savo pobūdžio elektroninės patyčios gali būti labai žalingos, nes yra nedaug galimybių pačiam išeiti iš tokios situacijos.
Pavyzdžiui, vaiko bendraklasiai pradeda komentuoti arba talpinti specifinius paveikslėlius po vaiko nuotrauka socialiniuose tinkluose. Apie tai turėtumėte pranešti mokyklai ar kitai institucijai, su kuria yra susiję tiek patyčias patiriantys asmenys, tiek ir asmenys, kurie užsiima patyčiomis. Mokykla ar kita institucija turėtų skubiai atlikti tyrimą ir, jei tai būtina, imtis drausminių priemonių. Apie tokius atvejus turėtumėte pranešti platformai, kurioje įvyko patyčios. Paprastai platformos turi politiką, draudžiančią priekabiavimą.
Lietuvoje atsakinga ne tik už telekomunikacijų priežiūrą, bet ir už vaikų apsaugą nuo žalingo turinio internete yra Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pagal Švietimo įstatymo 23-2 str. tėvai / mokykla privalo pranešti apie patyčias internete per draugiskasinternetas.lt. Gavusi pranešimą, RRT vertina turinį, gali kreiptis į socialinių tinklų administraciją dėl įrašo pašalinimo, pranešti policijai ar Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nurodyti blokuoti turinį Lietuvoje.
