Važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.
Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas ,,Užsisek saugos diržą“.
Nuo 2006 m. pagal Europos Sąjungos teisę vairuotojai ir keleiviai privalo užsisegti saugos diržus sėdėdami bet kurioje sėdynėje, kurioje jie įrengti.
Važiavimas neužsisegus saugos diržo - antra pagal dažnumą žūčių keliuose priežastis.
Mūsų šalyje gausu renginių, akcijų, skatinančių šios paprastos, bet vienos iš svarbiausių saugos priemonių naudojimą.
Tokių renginių metu Kelių direkcija suteikia galimybę organizatoriams nemokamai užsisakyti saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius, kad renginių dalyviai realiai pajustų saugos diržų naudojimo būtinumą ir svarbą.
Tiesa, pirmenybė teikiama tiems renginiams, kurie suburia daugiau žmonių, yra nekomerciniai.
Kitas svarbus momentas - didžiąją dalį žiūrovų ir (ar) dalyvių turi sudaryti vyresni nei 12 metų piliečiai (jaunesniems asmenims saugos diržų įrenginių išmėginti neleidžiama).
Draudžiama ant priekinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kurios atlošas atsuktas į priekinį transporto priemonės stiklą, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve.
Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialius pažymėjimus, leidžiama nesilaikyti šių taisyklių 65 punkto reikalavimų.
Šiuose pažymėjimuose turi būti nurodytas jų galiojimo laikas.
Kaip taisyklingai užsisegti saugos diržą?
Pasak E.Janavičiaus, naudojant standartiniuose automobiliuose įrengtus 3 taškų diržus klaidų, nors ir retai, tačiau pasitaiko.
Viena iš jų - netaisyklinga sėdėsena.
„Reikėtų suprasti, kad kai vairuojama per daug atlenkus sėdynę, pusiau gulomis, tai saugos diržas neapkabina peties, o atsiduria po kaklu ir avarijos atveju gali rimtai sužeisti.
Dar vis gajus stereotipas, kad lenktynininkai sportiniuose automobiliuose sėdi pusiau gulimoje padėtyje.
Tai yra absoliuti netiesa (išskyrus formulės tipo sportinius automobilius), nes sportinės sėdynes suprojektuotos ir pagamintos taip, kad lenktynininko viršutinė kūno dalis išliktų vertikalioje padėtyje“, - paaiškino jis.
Pašnekovo teigimu, sėdynės nuslinkti per toli nuo šone esančio saugos diržo statramsčio nereikėtų.
„Gal ir keista, - pastebėjo jis, - bet aukštesniems vairuotojams labiau tinka trijų durų automobiliai, nes juose kėbulo „B“ statramstis (prie kurio tvirtinasi saugos diržai) atitrauktas labiau į galą, nei penkių durų automobiliuose.“
„Dar vienas labai svarbus dalykas - patikrinti, kad diržas nebūtų persisukęs, nes pasekmės gali būti labai liūdnos.
Iki kelių centimetrų storio susiaurėjęs diržas prilygsta virvei, kurios plotas kontaktiniame paviršiuje daug mažesnis, todėl sužalojimai būtų gerokai rimtesni.
Pavyzdžiui, jeigu 1 kv. cm diržo tenka 100 kg jėga, tai plotui sumažėjus, kitaip tariant, diržui persisukus, ko gero galėtų siekti perpus daugiau - 200 kg/kv. cm.
Tai reiškia, kad smūgio metu kūno audiniai plyštų kiaurai, tikėtini ir lūžiai.
Taip pat gali būti, ką pastebime ir automobilių sporte, kad persisukęs diržas nutrūks“, - paaiškino E.Janavičius.
Pasak jo, prieš pradedant važiuoti reikėtų patikrinti, ar juosmeniui skirta diržo dalis yra pakankamai įtempta.
„Sėdęs prie vairo, - patirtimi dalijosi pašnekovas, - aš ir pats tą diržo galą, esantį prie sagtelės, šiek tiek patempiu.
Žinoma, šiuolaikiniuose automobiliuose tokios problemos nėra, nes juose įtaisyti pirotechniniai įtempikliai, kurie avarijos metu diržą dar šiek tiek timpteli.“
Svarbiausia, kaip išaiškino E.Janavičius, įsitikinti, kad saugos diržas nėra per daug laisvas, o tai, ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai dažnas įsisupa į storą striukę ar kailinius.
Kodėl tai reikšminga?
Pasak 15min pašnekovo, tikėtina, kad dėl atsilaisvinusio diržo smūgio metu kūnas pro apatinę jo dalį išslys.
Pabandykite įsivaizduoti: „Susidūrimo metu priekinė automobilio dalis deformuojasi artėdama link jame sėdinčio, o pro diržo apačią išslydęs kūnas trenkiasi į prietaisų skydelį.
Taigi, turime kojų traumas, o kūnui lenkiantis išauga ir stuburo pažeidimų tikimybė.“
Kalbant apie automobilių sportą, angliškai submarining effect vadinamas kūno išslydimas pro diržo apačią - gana tipiška problema.
Kaip pasakojo automobilių saugumo žinovas, diržų gamintojai atrado kelis sprendimus.
Visų pirma, tai sportinių automobilių diržų pečių srityje atsirado papildomi įsiuvai, kurie smūgio metu nuplyšta ir atsilaisvina, kad viršutinė kūno dalis galėtų šiek tiek pajudėti, o ne slystų žemyn.
Taip pat apatinėje dalyje atsirado papildomi diržai, neleidžiantis kūnui išslysti.
Geriausia prevencija - švietimas
15min paklaustas, kokios prevencinės priemonės veikia geriausiai, E.Janavičius atsakė užtikrinai - švietimas: „Vienareikšmiškai veikia šiurpūs avarijų vaizdai ir supratimas, kas vyksta smūgio metu, paaiškinimas, kokias apkrovas kūnas patiria, kiek gali pasislinkti ir panašiai.
Visa tai leidžia realiai suvokti, kodėl diržus būtina prisisegti.“
Pašnekovo teigimu, klaidų daroma ir automobilių sporte, todėl didelė dalis traumų patiriama būtent dėl netinkamai naudojamų saugos diržų.
Visuomenėje sklando įvairiausių mitų apie saugos diržus.
O ar kada nors teko matyti automobilio gale stovintį ir tarp priekinių sėdynių įsispraudusį vaiką?
Tokių atvejų Lietuvos gatvėse vis dar pasitaiko.
Pasak 15min kalbinto E.Janavičiaus, prieš gerą dešimtmetį rodyta socialinė reklama, kurioje vaizduojamas avarijos metu pro priekinį stiklą iškritęs vaikas - puikiai atspindi realybę.
Žinoma, anot jo, visuomenėje sklando įvairiausių mitų apie saugos diržus.
Galima išgirsti pasakojimų, kaip neprisisegęs ir iškritęs žmogus išgyveno, o likę - automobiliui užsidegus - žuvo.
Vis dėlto, kaip pabrėžė LASF Techninių reikalavimų komiteto pirmininkas, tai tėra retos išimtys, todėl vadovautis reikėtų patikimesniais faktais, kurie rodo, kad vienintelis patikimas būdas išvengti sužalojimų ar dar blogiau - mirčių, yra saugos diržas.
„Stabdomas automobilis nuo 100 km/val. iki 0 km/val. sustoja nuvažiavęs apie 50 metrų.
Tokio stabdymo metu jaučiame, kaip kūną veikia važiavimo kryptimi nukreipta jėga.
Avarijos metu automobilis sustoja momentiškai, o diržų neprisisegę ekipažo nariai toliau juda važiavimo greičiu ir trenkiasi į vidines besideformuojančio kėbulo konstrukcijas jėga, neretai viršijančia 2 tonas“, - paaiškino jis.
Transporto priemonių vairuotojams taip pat vertėtų žinoti, kad suaugę keleiviai turėtų patys pasirūpinti saugumu.
Kiti eismo dalyviai turėtų prisiminti, kad saugos diržus būtina prisisegti ir keliaujant viešuoju transportu - paprastai apie tai įspėja autobusuose įrengti specialūs ženklai arba prieš kelionę praneša vairuotojas.
Papildomi patarimai saugiam važiavimui
- Pilnai įmynus pedalą, koja per kelį neturi visiškai išsitiesti. Tai sumažins kojų lūžių tikimybę avarijos metu.
- Kuo vertikalesnė sėdynės atlošo padėtis, tuo mažesnė tikimybė, kad priekinio smūgio metu kūnas išslys pro apatinę saugos diržo dalį.
- Galinio smūgio atveju tokia sėdėsena ne tik neleis išsinerti iš saugos diržo, bet ir išlaikys galvos atramą taisyklingoje padėtyje ir apsaugos nuo kaklo traumų.
- Juosmeninė diržo dalis privalo apjuosti dubenį. Užsisegus aukščiau - ties pilvu - didėja rizika, kad smūgio metu po diržu paniręs kūnas patirs apatinės stuburo dalies traumas.
- Petinė diržo dalis turi eiti per viršutinę peties dalį ir krūtinę.
- Ypač svarbi tinkama sėdynės padėtis, bei sėdynės atlošo kampas.
Brangink gyvybę. Segėkite saugos diržus
Galinių saugos diržų svarba
Daugelis vairuotojų nesuvokia, kad svarbu užsisegti galinius saugos diržus net ir tada, kai gale niekas nesėdi.
Šis mažas įprotis gali išgelbėti gyvybes ir išvengti rimtų automobilio pažeidimų.
Nors dauguma žmonių priekyje visada prisisegia saugos diržus, galiniai saugos diržai dažnai lieka laisvi.
Tačiau ADAC atlikti susidūrimo bandymai parodė, kad net ir neužimta galinė sėdynė gali kelti pavojų, jei ji nėra pritvirtinta.
Kai galiniai saugos diržai pritvirtinti, atlošas išlieka tvirtas ir sugeria dalį smūgio energijos.
Remiantis Europos transporto saugumo tarybos (ETSC) ir Lenkijos Kelių eismo saugumo observatorijos ITS duomenimis, galinių saugos diržų prisegimas sukuria papildomą atramos tašką, kuris padeda tolygiau paskirstyti smūgio jėgas.
Neprisegtų saugos diržų ar nepritvirtinto bagažo palikimas gali turėti rimtų pasekmių.
„Dramblio efektas“, kurį aprašė Ispanijos RACE organizacija, reiškia, kaip laisvas krovinys avarijos metu tampa mirtinu sviediniu.
Nors dabartiniai įstatymai daugiausia skirti keleivių naudojimui, kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ir Ispaniją, dabar skatina prisisegti diržus ir tuščiose galinėse sėdynėse.
Policija ir kelių eismo saugumo agentūros vykdo informavimo kampanijas, rodančias, kaip šis paprastas žingsnis gali išgelbėti gyvybes.
Šiuolaikiniuose automobiliuose saugos sistemos sukurtos taip, kad geriausiai veiktų, kai visi saugos diržai yra įjungti.
Kokia jūsų nuomonė? Ar prisisegate galinius saugos diržus net tada, kai galinės sėdynės tuščios?
Automatiniai saugos diržai: istorija ir iššūkiai
„Toyota“ 1981 metais tapo pirmuoju automobilių gamintoju, padariusiu automatinius saugos diržus standartine įranga.
Kaip papildoma įranga jie buvo siūlomi jau gana seniai, tačiau žmonės dažniausiai varnelės šiame langelyje nežymėjo, nes nenorėjo mokėti papildomų pinigų.
Juk automatiniai saugos diržai buvo sukurti priversti net savęs nesaugančius žmones prisisegti, o jie tikrai nebūtų mokėję pinigų už tokį priminimą.
Taigi, automatiniai saugos diržai tapo standartine įranga daugybėje devintojo dešimtmečio automobilių modelių.
Tačiau greitai išnyko - jie paprasčiausiai neprigijo, nes tai buvo kvailas išradimas.
Automatiniai saugos diržai turėjo slankiojantį viršutinį tašką.
Jis nuvažiuodavo pirmyn, kai durelės būdavo atidarytos, ir parvažiuodavo atgal, kai žmogus jas uždarydavo.
Mechanizmas visada buvo tvirtas ir patikimas - automobilių keleiviai visada buvo saugiai prisegami.
Tačiau automatiniai saugos diržai turėjo esminių trūkumų.
Visų pirma, jie neturėjo horizontalaus liemens diržo.
Trijų taškų diržai juos visada turi ir jie iš tikrųjų yra būtini.
Per petį einanti diržo dalis išlaiko viršutinę kūno dalį nuo staigaus šuolio į priekį, o horizontalus liemens diržas neleidžia žmogui nučiuožti nuo sėdynės.
Automobiliuose su automatiniais saugos diržais liemens diržas iš tikrųjų buvo, tik jį reikėjo užsisegti patiems.
Taigi, norint užtikrinti saugumą, reikėjo užsisegti diržą.
Tai reiškia, kad jokio patogumo automatiniai saugos diržai nesuteikė.
Išskyrus tai, kad žmonės liemens diržus tiesiog pamiršo visiškai - policijos patruliai vis tiek iš tolo jų nematydavo.
Ir prasidėjo problemos - avarijų metu žmonės tiesio išslysdavo iš vertikalaus diržo glėbio ir stipriai susižalodavo.
Tikriausiai reikėtų sakyti, kad patys buvo kalti, bet automatiniai saugos diržai akivaizdžiai neišsprendė prisegti nenorinčių žmonių problemos.
O ką jau kalbėti apie problemas dėl komforto.
Reikėdavo palaukti sekundės dalį, kol diržas pasitraukdavo iš kelio, kad žmonės galėtų išlipti.
Patekimo į automobilį anga taip pat efektyviai sumažėjo, nes jos viduryje dabar buvo tas nelemtas slankiojantis diržas.
Taigi, žmonės pradėjo masiškai šalinti automatinius saugos diržus iš savo automobilių, o automobilių gamintojams teko pereiti prie naujų saugumo gerinimo idėjų.
Saugos diržai - lengviausias ir paprasčiausias būdas išvengti sužalojimų įvykus eismo nelaimei.
Jais paprasta naudotis, be to, jie įrengti visuose automobiliuose.
tags: #saugos #dirzo #fiksatorius