Ar pastebėjote, kad lietuviškoje klaviatūroje dažnai trūksta svarbių skyrybos ženklų, tokių kaip lietuviškos kabutės ir brūkšnys? Tai gali sukelti nepatogumų rašant lietuviškus tekstus, ypač svarbiuose dokumentuose ar publikacijose. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kodėl taip nutinka ir kaip galime taisyklingai naudoti šiuos ženklus.
Lietuviškų skyrybos ženklų svarba
Pagal lietuvių kalbos taisykles, atidaromosios lietuviškos kabutės turi būti apačioje („). Du kableliai ar kitos improvizacijos jų nepakeis. Uždariamosios kabutės atrodo panašiai į angliškas („), bet irgi skiriasi (“) - brėžiamos ne iš viršaus į apačią, o iš apačios į viršų. Naudojant bet kurį serif (su užraitais) tipo šriftą šis subtilus skirtumas matysis.
Brūkšnelį (-) vartojame tik vienoje specifinėje situacijoje - sujungdami žodžius į vieną pavadinimą. Kitur reiktų vartoti brūkšnio (-). Deja, populiariausioje lietuviškoje klaviatūroje turime tik trumpąjį brūkšnelį, tad netaisyklingai jį visur ir brėžiame.
Tokie patys skyrybos ženklai vartojami ir kitose Europos kalbose (islandų, vokiečių, čekų, slovakų, slovėnų ir daugelio Balkanų tautų). Tad tai ne kažkoks lietuvių išradimas, o plačiai priimti ir tikrai visuose kompiuteriuose veikiantys ženklai.
Klaviatūros išdėstymas ir lietuviški simboliai
Standartinėje lietuvių kalbos klaviatūroje „Lithuanian Standard“ lietuviškos kabutės yra ten, kur gamintojai nupiešė simbolius < ir >. Brūkšnio klavišas yra tarp „Shift“ ir „Z“ klavišų - klavišas \. Dauguma lietuviškų klaviatūrų dabar gaminama pagal „US“ standartą, kuriame klavišas \ yra kitoje vietoje ir brūkšnio neįterpia.
Toks klaviatūros išdėstymas standartinis vien dėl to, kad yra toks standartas LST 1582:2000. Praktiškai kažin ar daug kas tokį naudoja.
„Linux“ operacinė sistema ir „Chromebook“ kompiuteriai turi patobulintą lietuvišką klaviatūrą „Lithuanian Numeric“ pagrindu. Joje atidaromosios kabutės („) įterpia klavišas 9, o uždaromosios kabutės (“) - 0 viršutinėje skaičių eilėje. Brūkšnį (-) įterpia klavišai „Alt Gr“ + -.
Deja, populiariausioje lietuviškoje „Windows“ klaviatūroje „Lithuanian Lithuanian“ nėra nei tokių kabučių, nei ilgo brūkšnio. Vadinasi, dauguma žmonių negali spausdinti lietuviškai.
Problemos ir sprendimai
Ar tai problema? Skyrybos ženklo ilgis prasmės lyg ir nekeičia. Jei jau rašome kokį rimtą literatūrinį veikalą, tą tikriausiai darome su teksto rengykle kaip „Google Docs“ ar „Microsoft Word“. Kabučių ir brūkšnių taisymą jose galime nusistatyti per simbolių kombinacijų keitimo funkciją. Daugumai problema pasireiškia tik el. pašto dėžutėje, interneto komentaruose, trumposiose žinutėse ir pan. - t.y. vietose, kur taisyklinga skyryba daugeliui nėra prioritetas.
Tai tampa problema darbe, kai raštingumas yra įmonės įvaizdžio dalis. Gal ir galite tą ignoruoti el. pašte, bet didesnės sklaidos publikacijose netaisyklinga rašyba daliai skaitytojų rėš akį. Įmonės interneto svetainės ar spaudos maketų kūrimo programos neturi „Word“ funkcionalumo, bet ten būtina rašyti taisyklingai.
Išeitis yra. Ir ne viena. Žinant kelias smulkmenas, ir su savo įprasta klaviatūra galite spausdinti taisyklingai bet kur.
Lietuviškų simbolių „Alt“ kodai
Jei tokių simbolių reikia dažnai, rinkti jų kodus nėra patogu. Jei retai, tuomet juos pamiršite ir grįšite į gūdžius angliškų kabučių ir trumpų brūkšnelių laikus. Išvada - norint būti raštingiems, reikia patogesnio būdo.
Trumpai, „Windows“ operacinėje sistemoje laikome nuspaustą „Alt“ klavišą ir skaičių klaviatūroje surenkame simbolio „Alt“ kodą. „Linux“ nuspaudžiame „Shift“ + „Ctrl“ + „U“ ir vedame „Unicode“ kodą be „U+“, patvirtiname tarpo klavišu.
Lietuviškų skyrybos ženklų kodai „Windows“ ir „Linux“ operacinėms sistemoms yra tokie:
| Simbolis | Pavadinimas | Alt kodas | Unicode kodas |
|---|---|---|---|
| „ | Atidaromosios kabutės | 0132 | U+201E |
| “ | Uždaromosios kabutės | 0147 | U+201C |
| - | Brūkšnys | 0150 | U+2013 |
Patobulintas klaviatūros išdėstymas
Kiek teko bandyti, pats patogiausias yra neoficialus populiariausios lietuviškos klaviatūros išdėstymo patobulinimas.
Papildytame „Windows“, „Mac“ ir „Linux“ lietuviškos „Numeric“ klaviatūros išdėstyme kabutės yra 9 ir 0 klavišų vietoje. Brūkšnys gaunamas spaudžiant „Alt Gr“ + -.
Visa kita veikia kaip įprastoje „Numeric“ klaviatūroje. Tad toks išdėstymas jokių klaviatūros funkcijų nepanaikina, raidžių vietų nesukeičia, o kabutės ir brūkšnys atsiranda.
„Linux“ ir „Chromebook“ kompiuteriai šį išdėstymą jau turi. „Windows“ klaviatūros tvarkyklę paruošė R. Kudelis ir leidžia ją parsisiųsti čia. „Mac“ versiją paruošė R. Blavaščiūnas ir siūlo čia.
Jei įsidiegiant kils neaiškumų, klauskite komentaruose. Žinote patogesnį būdą? Neslėpkite.
Brūkšnys ar brūkšnelis: kada ką vartoti?
Brūkšnys ir brūkšnelis yra skirtingi ženklai. Brūkšnys rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, pavyzdžiui, p. 23-29, 2000-2020 m., XX a. aštuntas-devintas dešimtmečiai, treji-ketveri metai, pasyvumo-aktyvumo plotmė. Brūkšnį galima surinkti klaviatūros kodu „Alt“ + 0150.
O brūkšnelis rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiareikšmių, vienodai tarp savęs santykiaujančių daiktavardžių, pvz.: skulptorius-architektas, pasitarimas-seminaras, sofa-lova. Tarp būdvardžių brūkšnelio patartina vengti.
Citatų ir kitų tekstų žymėjimas
Nedidelės citatos rašomos su kabutėmis. Iškeltinė citata: didesnės citatos (4 ir daugiau teksto eilučių) išskiriamos atskira pastraipa, atitraukta nuo kairiojo krašto, ir pateikiamos mažesniu šriftu. Tokiu atveju nereikalingos kabutės, nuoroda pateikiama po paskutinio citatos skyrybos ženklo arba įterpiama sakinyje, kurio dalis yra didžioji citata. Citatų teksto praleidimo ženklas yra <...>. Straipsnio autoriaus intarpai į cituojamą tekstą rašomi laužtiniuose skliaustuose, prie jų po brūkšnio pridedami autoriaus inicialai kursyvu, pvz.: [neįskaitoma vieta - A. B.].
Išnašos ženklas (skaičius) tekste dedamas prieš skyrybos ženklą. Iškeltinėje citatoje išnašos ženklas dedamas po paskutinio skyrybos ženklo.
Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje - šešetukai).
Nelietuviški asmenvardžiai. Originalūs asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami - jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės, pavyzdžiui: Fredrikas Ekengrenas tyrė; Otto Tischlerio manymu; Carlui Engeliui priskiriama.
Pagrindinės taisyklės: 1) prie autentiškų vyriškosios giminės asmenvardžių formų, kurios baigiasi priebalsiu, pridedamos galūnės -as, -is, kartais -ius (pavyzdžiui: Christianas Tomsenas, Adalbertas Bezzenbergeris, Włodzimierzas Hołuboviczius); 2) kai nelietuviškas asmenvardis baigiasi netariama balse e arba netariama priebalse, prieš pridedamas galūnes rašytinas apostrofas (pavyzdžiui: Alfredas Götze’ė, Jeanas Baudrillard’as). Išsamias asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas žr.
Nelietuviški posakiai. Nuorodos. Nuorodos rašomos puslapio apačioje pagal bibliografinių nuorodų standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2, pateikiant tik pagrindinius bibliografinio aprašo elementus (autorius, kūrinio pavadinimas, išleidimo vieta, data, cituojamas puslapis).
Straipsnio pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis, paryškintu šriftu. Straipsnio dalių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis. Straipsnyje minimi lietuviškų ir kitakalbių didesnės apimties tekstų, knygų pavadinimai rašomi kursyvu (pvz., Marijos Gimbutienės veikalas Baltai priešistoriniais laikais (1647)), o straipsnių, esė ir mažesnės apimties tekstų pavadinimai - su kabutėmis. Meno kūrinių, filmų ir pan. pavadinimai turi būti išversti į lietuvių k.
Amžiai, dešimtmečiai ir metai visame straipsnyje rašomi vienodu stiliumi. Amžiai nurodomi romėniškais skaitmenimis ir santrumpa a., pvz., XVIII a., XIX-XX a. Dešimtmečiai rašomi visais žodžiais ir netrumpinami, pvz., XX a. septintas-aštuntas dešimtmečiai. Metai nurodomi arabiškais skaitmenimis ir santrumpa m., pvz., 1579 m., 2005-2010 m. Kai metai pateikiami skliausteliuose prie leidinių pavadinimų ar autorių pavardžių, santrumpa m. nerašoma, pvz., Lietuvos piliakalniai (1956), Jonas Puzinas (1905-1978). Metai prieš mūsų erą ar mūsų eros metai žymimi - m. pr. Kr., m. po Kr.
Tarpai paliekami tarp dviejų sutrumpinimų (pvz., t. y., t. t.), tarp vardo pirmos raidės ir pavardės (pvz., D. Kaunas), tarp dviejų inicialų (pvz., K. O. Mülleris).
Vietovardžiai. Nelietuviški vietovardžiai pateikiami taip, kaip nurodyta „Pasaulio vietovardžių žodyne“.