Savavališka statyba - tai statybos darbai, atlikti neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento (SLD) arba nesilaikant projekto sprendinių. Tokia veikla užtraukia atsakomybę, o jos pasekmės gali būti šalinamos keliais būdais: arba grąžinant viską į buvusią padėtį, arba legalizuojant statybą pagal nustatytas procedūras.
Vis daugiau statytojų sulaukia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnų vizito. Dažnam tokių svečių vizitas būna netikėtas, ypač tokiems statytojams, kurie galvojo, kad nieko net nestatė ar neremontavo.
Paskutinis nagrinėtas savavališkos statybos atvejis paskatino parašyti šį straipsnį. Vienas asmuo, nieko neįtardamas, daugiabučiame name nusprendė persikelti savo bute esančius šildymo radiatorius į kitą vietą. "Taip daro daugelis," pagalvojo jis. Ir iš tiesų, kai kurie daugiabučių gyventojai nusprendžia prasiplėsti savo gyvenamą plotą išardydami pertvarines sienas į esamus balkonus. Taip padidėja buto plotas, atsiveria platesnės erdvės. Dėl tokių veiksmų dažnai tenka ir perkelti bute esančius šildymo radiatorius. Štai čia ir kyla problemos.
Bendros daugiabutyje esančios šildymo sistemos pertvarkymo darbai priskiriami paprastojo remonto darbams. Vykdant tokios rūšies statybos darbus mieste, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kad gauti tokį dokumentą, reikia pasirengti projektą, suderinti su visomis suinteresuotomis šalimis, gauti statybos leidimą, vėliau, baigus darbus, įforminti statybos užbaigimo dokumentaciją, sudaryti sutartis su statinio ekspertizės rangovais dėl statybos užbaigimo deklaracijos patvirtinimo. Ši procedūra kainuoja nemažai pinigų, todėl dažnas ryžtasi persitvarkyti savo butą to nepaisydamas.
Tik va bėda, jeigu toks statytojas būna užkluptas statybos inspektoriaus, jam surašomas savavališkos statybos aktas ir įteikiami privalomieji nurodymai iki kada savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti.
Savavališkos statybos įteisinimas ir sankcijos
Sprendžiant savavališkos statybos pasekmių šalinimą, esant teisminiam ginčui dėl statinių nugriovimo, pertvarkymo pagal projektą, dokumentų parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, praktikoje yra atvejų, kai sudaroma taikos sutartis, tvirtinama teismo, ir numatoma, iki kada statytojas turi pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Gali būti numatomos baudos, kurios bus mokamos už laiku neįvykdytą susitarimą. Kartais numatytos baudos būna už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl to, ilgiau užtrukus savavališkos statybos padarinių šalinimo procesui, gali susikaupti itin didelė baudos suma.
Visų pirma, statytojas privalo nusistatyti savavališkos statybos kaštus. Tai gali padaryti tik atestuoti statinio ekspertizės rangovai. Nuo apskaičiuotų savavališkų darbų ir panaudotų medžiagų sąnaudų priklauso, kokią baudą statytojui teks sumokėti valstybei už savavališką statybą. Įmoka negali būti mažesnė nei 86 eurai ir negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės. Taigi, kad sumokėtumėte mažiausią galimą baudą, jūsų statybos vertė neturi viršyti 3000 Eur. Tik gavę statinio eksperto rangovo ekspertizės aktą kartu su parengtu projektu ir sumokėję apskaičiuotą baudą galite tikėtis gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Teisės aktai numato, kad už savavališką statybą yra skiriama bauda. Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) kontroliuoja šių taisyklių laikymąsi.
Administracinių nusižengimų kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimai padės efektyviau įgyvendinti Statybos įstatyme nustatytus teisinio reguliavimo pokyčius, kurie palengvina ir trumpina statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, įtvirtina, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pagal projektinius pasiūlymus, kurių sudėtį nustato aplinkos ministras, nustato atvejus, kada statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, bet būtina pranešti apie statybos pradžią.
Vienas svarbus pakeitimas - nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, juo naudotis ar parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan. draudžiama.
Savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas, nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Statybos įstatyme nustatytus atvejus, taip pat naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, užtraukia baudą nuo 280 iki 3 tūkst. eurų. Padarius tokį nusižengimą pakartotinai - nuo 400 iki 6 tūkst. eurų.
Juridinių asmenų atsakomybė už tokius pažeidimus jau buvo sugriežtinta priimant Statybos įstatymo pataisas. Pavyzdžiui, už pakartotinę naujo nesudėtingojo statinio statybą gali būti skirta 600-1,2 tūkst. eurų bauda, iki šiol ji siekė 300-600 eurų. Jeigu pakartotinai savavališkai statomas ypatingasis statinys, bauda sieks 5,5-6 tūkst. eurų. Nesudėtingojo statinio pakartotinis savavališkas rekonstravimas nuo šiol užtraukia 280 - 1,2 tūkst. eurų baudą.
Atnaujintos baudos už savavališką statybą (galioja nuo 2023 m. gegužės 1 d.):
| Statinio tipas | Veiksmas | Bauda (eurais) |
|---|---|---|
| Ypatingasis statinys | Nauja statyba (požeminis/požem. dalis) | 10 000 - 30 000 |
| Nauja statyba (antžeminis/antžem. dalis) | 15 000 - 50 000 | |
| Ypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Nauja statyba (požeminis/požem. dalis) | 16 000 - 40 000 |
| Nauja statyba (antžeminis/antžem. dalis) | 20 000 - 60 000 | |
| Neypatingasis statinys | Nauja statyba (požeminis/požem. dalis) | 2 000 - 9 000 |
| Nauja statyba (antžeminis/antžem. dalis) | 3 000 - 15 000 | |
| Neypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Nauja statyba (požeminis/požem. dalis) | 4 500 - 11 000 |
| Nauja statyba (antžeminis/antžem. dalis) | 6 000 - 15 000 | |
| Nesudėtingasis statinys | Nauja statyba (požeminis/požem. dalis) | 350 - 700 |
| Nauja statyba (antžeminis/antžem. dalis) | 500 - 1 000 | |
| Nesudėtingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Nauja statyba (požeminis/požem. dalis) | 700 - 1 200 |
| Nauja statyba (antžeminis/antžem. dalis) | 1 000 - 2 000 | |
| Ypatingasis statinys | Rekonstravimas | 7 000 - 17 000 |
| Ypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Rekonstravimas | 14 000 - 25 000 |
| Neypatingasis statinys | Rekonstravimas | 2 400 - 6 000 |
| Neypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Rekonstravimas | 4 000 - 10 000 |
| Nesudėtingasis statinys | Rekonstravimas | 180 - 350 |
| Nesudėtingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Rekonstravimas | 450 - 800 |
| Ypatingasis statinys | Kapitalinis remontas | 3 500 - 6 500 |
| Ypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Kapitalinis remontas | 5 000 - 11 000 |
| Neypatingasis statinys | Kapitalinis remontas | 900 - 1 700 |
| Neypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Kapitalinis remontas | 1 700 - 3 500 |
| Nesudėtingasis statinys | Kapitalinis remontas | 160 - 300 |
| Nesudėtingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Kapitalinis remontas | 350 - 800 |
| Ypatingasis statinys | Paprastasis remontas | 300 - 600 |
| Ypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Paprastasis remontas | 600 - 1 300 |
| Neypatingasis statinys | Paprastasis remontas | 160 - 300 |
| Neypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Paprastasis remontas | 300 - 700 |
| Nesudėtingasis statinys | Paprastasis remontas | 50 - 100 |
| Nesudėtingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Paprastasis remontas | 100 - 150 |
| Ypatingasis statinys | Griovimas | 6 000 - 8 700 |
| Ypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Griovimas | 9 000 - 15 000 |
| Neypatingasis statinys | Griovimas | 1 500 - 2 900 |
| Neypatingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Griovimas | 2 500 - 4 500 |
| Nesudėtingasis statinys | Griovimas | 150 - 300 |
| Nesudėtingasis statinys (saugomoje teritorijoje) | Griovimas | 300 - 600 |
Kaip pastebi kodekso pataisas inicijavusi Aplinkos ministerija, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra neteisingas ir nelogiškas, nes kai kuriais atvejais minimali bauda už savavališką neypatingų ir ypatingų statinių rekonstravimą yra didesnė nei už naują statybą. Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, nauja statyba pagal savo pobūdį yra pavojingesnė veika negu rekonstravimas, todėl minimali bauda už naują statybą turėtų būti didesnė.
Lapkričio 12 d. vykusiame paskutiniame 2020-2024 kadencijos Seimo posėdyje už Administracinių nusižengimo kodekso pataisas balsavo 83 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 7 parlamentarai. Naujos kodekso nuostatos įsigalios 2025 m. 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2023, Nr. 2024 03 28 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 56 straipsnis.
Prieš porą metų susidūriau su nemalonia problema, kurią tikriausiai pažįsta daugelis: senos langų uždangos kėlė kasdienius nepatogumus. Teisės aktai numato, kad už savavališką statybą yra skiriama bauda.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skirtinos baudos tikslas yra susijęs ne su siekiu finansiškai nubausti asmenį, bet su proceso šalies skatinimu tinkamai ir savalaikiai vykdyti teismo sprendimą. Be kita ko, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 str. numatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Taigi taikos sutartimi šalių sutarimu nustatyta bauda už jos sąlygų nevykdymą taip pat atlieka kompensacinę funkciją, bei kartu tokios baudos tikslas - skatinti asmenį kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, skirdamas baudą, kai skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, vertina kiekvieną konkretų atvejį siekiant nustatyti skiriamos baudos dydį ir parinkdamas baudos dydį privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais - aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.
CPK 595 straipsnis, 639 straipsnio 4 punktas, bei 643 straipsnio 7 punktas numato, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę vykdomojoje byloje (taip pat dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo) sudaryti taikos sutartį. Šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą.
Įvertinus visas faktines aplinkybes (pasikeitusį teisių perėmėją, pvz., asmens mirties atveju, finansinę padėtį, asmens siekį pašalinti savavališkos statybos pasekmes, ypač, kai procesas užsitęsia ne dėl jo kaltės) susidariusi bauda gali būti sumažinta, netgi kai ji numatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2020-2023 m. surašė 1660 savavališkos statybos aktų. Pakartotinai savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai surašomi apie 20 proc. savavališkai vykdančių statybas asmenų.
Atsižvelgus į nuo gegužės 1 d. įsigaliojusias Statybos įstatymo pataisas, nustatytos sankcijos už pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimą. Įvertinus pranešimo apie statybos pradžią pateikimo svarbą, už šio pranešimo nepateikimą nustatytos didesnės baudos, negu už informacijos apie statybos pradžią nepateikimą - jos siekia nuo 200 iki 600 eurų.
Statybos įstatyme nustatęs, kad rangovas privalo identifikuoti ir registruoti visus objekte dirbančius subrangovus, įteisinta sankcija už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą. Už tai gresia bauda nuo 200 iki 600 eurų.
Statybos įstatymas apibrėžia, kas yra "ypatingasis statinys" - tai sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys. "Neypatingasis statinys" - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.
tags: #statybos #istatymas #savavaliskai #statyba #bauda