Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Už tokius pažeidimus numatytos įvairios sankcijos, įskaitant baudas, delspinigius, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.
Baudos pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnį
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.
Baudų dydžiai pagal teisės aktus:
| Teisės aktas | Baudos dydis |
|---|---|
| Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. | Nuo 20 iki 100 % trūkstamos mokesčio sumos |
| Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. | Nuo 20 iki 100 % apskaičiuotos PVM sumos |
| Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. | Taikomi Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodyti baudų dydžiai |
Nuo 2019 m. sausio 1 dienos Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimais ženkliai keičiasi nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus. Nuo 2019 m. sausio 1 dienos griežtėja atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus sankcijos. MAĮ 139 str. 2 dalyje įtvirtinta nauja mokesčių įstatymo pažeidimo sudėtis, nustatanti griežtesnę atsakomybę už pajamų, kurių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, gavimą. Mokesčių administratoriui nustačius pajamų, kurių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, gavimo faktą po 2019-01-01, mokesčių mokėtojui bus skiriama bauda nuo 50 iki 100 proc. nuo mokesčių administratoriaus nustatytų pajamų sumos. Mokestinės baudos padidinimas du kartus vertintinas kaip itin ženklus mokestinės teisinės atsakomybės sankcijų sugriežtinimas.
Nuo 2019 m. sausio 1 dienos MAĮ 139 str. buvo papildytas nauja 4 dalimi, kuri mokestinių pažeidimų pakartotinumą apibrėžė kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pakartotinumas naujai įstatymu apibrėžiamas kaip du kartus mokestinę baudą didinanti aplinkybė. Vadovaujantis MAĮ 139 str. 4 dalies nuostatomis, mokesčių mokėtojui, kuris antrą kartą baudžiamas už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą per trumpesnį negu mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą, mokestinė bauda didinama dvigubai.
Atleidimas nuo baudų ir delspinigių
Mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudų ir / ar delspinigių. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniais, turi teisę atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir delspinigių ar jų dalies, kai yra minėtuose straipsniuose nustatyti atleidimo nuo delspinigių ir / ar baudų mokėjimo pagrindai.
Nuo delspinigių ir / ar baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 str.).
Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsniu, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatęs nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, apie tai privalo informuoti teisėsaugos institucijas.
Dažniausiai mokestinio patikrinimo metu nustatomos šių Baudžiamajame kodekse numatytos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos:
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams: 182 straipsnis. Sukčiavimas.
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai: 202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. 203 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla. 209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas.
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai: 219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas. 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas. 221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas. 222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas. 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu: 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.
Nuo 2019 m. sausio 1 dienos įsigaliojo ir MAĮ 132 str. pakeitimai, kuriais MAĮ buvo įtvirtintos baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės konkurencijos taisyklės, absoliutų prioritetą suteikiant baudžiamajai atsakomybei. Vadovaujantis MAĮ 132 str. 4 dalimi, jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, mokesčių administratorius privalo sustabdyti mokestinės baudos skyrimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Tokiu atveju įstatymu buvo suteiktas prioritetas baudžiamosios atsakomybės taikymui - mokestinė atsakomybė netaikoma tol, kol nėra išspręstas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Administracinių baudų sumokėjimas ir pasekmės nesumokėjus
Baudų skyrimo taisyklės ir aplinkybės
Nuo 2019 m. sausio 1 dienos iš esmės buvo pakeistas MAĮ 140 str. įstatymu nustatant pakankamai išsamias skiriamos mokestinės baudos individualizavimo taisykles. Vadovaujantis naujomis MAĮ 140 str. 2 dalies nuostatomis, mokesčių administratorius spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio privalo vertinti pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltę (kaltės formą ir rūšį), dėl padarytų pažeidimo atsiradusią žalą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Mokestinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos MAĮ 140 str. 3 dalyje, iš esmės buvo perkeltos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Metodika), išskyrus kelis naujus mokestinę atsakomybę švelninančius atvejus, t. y. kai asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą (MAĮ 140 str. 3 dalies 2 punktas), pažeidimas padarytas dėl sunkios fizinio asmens ekonominės ir (ar) socialinės padėties (MAĮ 140 str. 3 dalies 3 punktas), pažeidimas padarytas dėl psichinės ir (ar) fizinės prievartos (MAĮ 140 str. 3 dalies 4 punktas).
Nuo 2019 m. sausio 1 dienos MAĮ 140 str. 4 dalimi įstatymo lygiu buvo įtvirtintos ir mokestinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Lyginant su atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kurios iki šiol buvo reglamentuojamos Metodikos, pirmiausia galima pastebėti, kad tokių aplinkybių sąrašas tapo baigtinis. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe nebelaikomas ir pakartotinumas bei sistemiškumas, kadangi nustačius pakartotinumą mokestinės sankcijos didinamos du kartus (MAĮ 139 str. 4 dalis). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytinas ir pajamų iš nenustatytų šaltinių gavimas, kadangi už tai numatyta atskira sankcija MAĮ 139 str. 2 dalyje. Nauja mokesčių mokėtojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurios anksčiau nebuvo Metodikoje - vengimas bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi (MAĮ 140 str. 4 dalies 4 punktas).
Iš Metodikos buvo perkeltos ir iki šiol prieštaringai vertintos su pažeidimo padarymo pobūdžiu susijusios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tokios kaip pažeidimo padarymas siekiant mokestinės naudos, pajamų slėpimas, ištiestosios rankos principo pažeidimai (MAĮ 140 str. 4 dalies 1-3 punktai), didelės žalos valstybės biudžetui padarymas (MAĮ 140 str. 5 punktas) ir juridinės galios neturinčių dokumentų traukimas į apskaitą (MAĮ 140 str. 4 dalies 6 punktas).
Su MAĮ pakeitimais nuo 2019 m. sausio 1 dienos buvo įtvirtinta ir pajamų gavimo laiko prezumpcija. Jeigu pajamos, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, nustatomos atliekant mokestinį patikrinimą už mokestinį laikotarpį po 2019 m. sausio 1 d. ir mokesčių mokėtojas neįrodo kitaip, laikoma, kad tokios pajamos gautos mokesčių administratoriaus tikrinamu laikotarpiu. Tokia prezumpcija iš esmės siekiama apsisaugoti nuo to, kad mokesčių mokėtojai, sprendžiant klausimą dėl mokestinių sankcijų taikymo, galėtų gintis argumentu, kad ginčo pajamos, kurių mokesčių mokėtojai negali pagrįsti, buvo gautos iki atsakomybę sunkinančių nuostatų įtvirtinimo.