Vis daugiau šalių imasi griežtesnių priemonių kovojant su aplinkos tarša, didindamos baudas už šiukšlinimą ir kitus pažeidimus. Ši tendencija pastebima ir Ispanijoje, ir Italijoje, ir net Rusijoje, o Lietuva taip pat žengia žingsnius link švaresnės aplinkos.
Ispanijos patvirtintos sugriežtintos kelių eismo taisyklės
Nuo 2022 m. Ispanijoje įsigaliojo sugriežtintos baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dabar už mobiliojo ryšio telefono laikymą vairuojant rankoje teks sumokėti 200 eurų ir bus skiriama šeši baudos taškai (anksčiau - trys). Netinkamas dviratininkų lenkimas taip pat užtrauks 200 eurų baudą ir šešis baudos taškus. Didžiausia, 500 eurų bauda ir šeši baudos taškai, numatyta už daiktų metimą ant kelio, kurie gali sukelti gaisrą ar eismo įvykį. Be to, automobilių ir motociklų vairuotojams bus apribotas greitis iki 20 km/h viršijant leistiną greitį paprastuose keliuose aplenkiant kitas transporto priemones.
Lietuva siekia švaresnės aplinkos
Lietuva taip pat daro pažangą tvarkydama savo aplinką. Per atkurtos Nepriklausomybės metus pasiekta didelių pokyčių, tačiau nepakanka vien žmonių sąmoningumo. Aplinkosauginė akcija „Darom“ kasmet padeda surinkti vis mažiau šiukšlių, o aplinkosauginė dispečerinė, įsteigta prieš pusantrų metų, sulaukė didelio pasisekimo. Per 2015 metus užregistruota daugiau nei 12 tūkstančių pranešimų apie pažeidimus gamtoje. Siekiant dar labiau sumažinti taršą, nuo 2013 m. buvo imtasi priemonių, tarp kurių ir baudų už šiukšlinimą didinimas. Pavyzdžiui, už pro langą išmestą nuorūką gali tekti sumokėti beveik 300 eurų baudą ir dar atlyginti žalą gamtai.
Rusijos ir Italijos griežtėjančios nuostatos
Rusijos Valstybės dūma svarsto įstatymo projektą, numatantį 5000 rublių (apie 71,5 euro) baudą už pirmą kartą numestą nuorūką iš automobilio, o už pakartotinį prasižengimą - 10000 rublių (apie 143 eurus) arba 20-40 valandų viešųjų darbų. Tikimasi, kad visuomenės švietimas ir piliečių pilietiškumas padės fiksuoti pažeidėjus.
Italijoje už numestą nuorūką, kramtomąją gumą ar kitas šiukšles gali grėsti nuo 30 iki 150 eurų bauda. Kraštutiniu atveju, už didesnių šiukšlių maišo išmetimą ant kelio ar kelkraščio gali tekti sumokėti iki 18000 eurų, o už šiukšlinimą saugomose teritorijose netekti vairuotojo pažymėjimo ir sulaukti kalėjimo bausmės. Naujos priemonės taip pat apima investicijas į viešąjį transportą ir dviračių takus kovojant su smogu didžiuosiuose miestuose.
Nuorūkos - rimta gamtos taršos problema
Viena iš opiausių atliekų, kurią ypač pastebime pavasarį, nutirpus sniegui, yra cigarečių nuorūkos. Pasaulyje per metus susidaro apie 4500 mlrd. nuorūkų. Nors jos atrodo menkos, nuorūkos yra kenksmingos atliekos, kurių irimo procesas gamtoje trunka ilgai, o vandenyje viena nuorūka gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens. Lietuvoje nuorūkos kol kas tvarkomos kartu su kitomis mišriomis komunalinėmis atliekomis, tačiau ateityje galbūt bus ieškoma ir perdirbimo sprendimų.
Vilniaus mieste jau imtasi priemonių kovojant su rūkančiųjų abejingumu gamtai. Už bet kur numestą nuorūką taikoma administracinė atsakomybė, o baudos gali siekti iki 2000 litų (apie 580 eurų). Panaši tvarka galioja ir kitose savivaldybėse, įskaitant paplūdimius.
Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinis sprendimas, galintis efektyviai išspręsti taršos problemą - žmonių švietimas ir sąmoningumo ugdymas nuo pat vaikystės.