Daugelis pradedančiųjų ir patyrusių vairuotojų jaučia nerimą prieš sėsdami prie vairo. Vairavimas - tai ne tik transporto priemonė, bet ir didžiulė atsakomybė. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia šią baimę, kokie yra jos simptomai ir kaip su ja kovoti, kad vairavimas taptų malonumu, o ne streso šaltiniu.
Kas yra vairavimo baimė?
Nors specifinio medicininio termino šiai būklei apibrėžti nėra, vairavimo baimė yra labai paplitęs reiškinys, pasireiškiantis įvairaus intensyvumo simptomais. Kai kuriems žmonėms tai gali būti konkrečių situacijų, tokių kaip važiavimas dideliu greičiu, kontrolės praradimas, vairavimas naktį, spūstys, nepalankios oro sąlygos ar nepažįstamos vietovės, baimė. Kiti jaučia bendro pobūdžio nerimą dėl sėdėjimo prie vairo. Daugelis vairavimo fobijos atvejų atsiranda netikėtai, be aiškios priežasties, net po daugelio metų vairavimo be baimės.
Retas pradedantysis vairuotojas visiškai nesijaudina prieš būsimą egzaminą. Nepaisant to, kaip gerai yra pasiruošęs ir kiek praktinių įgūdžių jau turi, jaudulys daro didelę įtaką galutiniam rezultatui. Kampanijos „Tau pavyks“ metu specialistas dalijasi praktiniais patarimais, padėsiančiais jaustis užtikrinčiau ir mažiau nerimauti.
Vairavimo baimė neturi konkretaus pavadinimo, tačiau su vairavimo baime susijusios emocijos yra labai paplitusios ir gali pasireikšti tiek lengvais, tiek sunkesniais simptomais. Kai kuriems tai gali būti labai konkrečių situacijų baimė, pavyzdžiui, važiavimas dideliu greičiu, kontrolės praradimas, mokymasis vairuoti, vairavimas vienam, vairavimas naktį, įstrigimas spūstyje, vairavimas esant nepalankioms oro sąlygoms, vairavimas nepažįstamose vietovėse, važiuojant greta didesnių transporto priemonių. Tačiau daugelis kitų žmonių jaučia bendresnio pobūdžio nerimą dėl sėdėjimo prie vairo. Be to, daugelis vairavimo fobijos atvejų atsiranda tarsi netikėtai, be aiškios priežasties ir kartais po daugelio metų vairavimo be baimės.
Dažnai vairavimo vengiantys žmonės negali įvardyti konkrečios baimės ar jos priežasties, nes vyrauja bendra panika, kad „kažkas nutiks“. Visgi, vienas dažniausiai įvardijamu konkrečių nerimo šaltinių - baimė nesuprasti eismo situacijos arba per vėlai į ją sureaguoti. Pradedantieji vairuotojai dažnai nerimauja, kad nepakankamai greitai priims sprendimus, ypač sudėtingose sankryžose ar nepažįstamuose maršrutuose. Rikiavimasis ir persirikiavimas - naujiems vairuotojams ypač daug įtampos kelianti situacija.
Tokį nerimą gali sukelti ankštos parkavimo erdvės, didelis greitis, pastebėtas policijos automobilis arba kiti veiksniai. Ekspertai ištyrė, kad vienas iš dešimties žmonių išgyvena įvairias fobijas, o baimė vairuoti automobilį yra viena dažniausiai pasitaikančių fobijos atmainų.
Kas sukelia vairavimo baimę?
Nėra vieno universalaus atsakymo į klausimą, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto ar yra įgimta baimė vairuoti. Dauguma jų susiduria su įvairiomis baimėmis ir nerimu. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių veiksnių yra šie: Atsakomybės našta - žmogui būdinga jausti atsakomybės naštą, ypač kai kalbama apie saugumą. Be to, kad rūpinatės ne tik savo gerove, bet ir keleivių, esančių jūsų transporto priemonėje, priežiūra. Daugeliui žmonių nepatogu pasitikėti savo jėgomis už vairo. Kelionės baimė - tai labiau konkreti fobija (hodofobija), apimanti judėjimą visomis transporto priemonėmis ir baimę tyrinėti naujas vietas ar maršrutus. Nemaloni patirtis - suprantama, kad visi, kurie praeityje pateko į eismo įvykį (ar vos nepateko į jį) arba buvo jo liudininkais, gali būti stipriai paveikti savo patirties. Joks įvykis nėra per menkas, kad galėtų turėti įtakos - gali būti, kad vairavimas per prastą audrą, pasiklydimas ar net žinojimas apie pažįstamo žmogaus patirtį gali sukelti nenorą grįžti į kelią. Institucijų baimė - nors žinome, kad policija, ugniagesiai ir greitosios pagalbos darbuotojai yra tam, kad mums padėtų, kai kurie žmonės kenčia nuo labiau kliniškai išreikšto nerimo dėl valdžios atstovų. Tai gali lengvai sukelti nenorą sėsti prie vairo dėl baimės dalytis keliu su valdžios institucijomis arba net tiesiog nepažįstamose eismo situacijose - dėl baimės padaryti ką nors ne taip. Klaustrofobija - viena iš labiausiai paplitusių ir geriausiai žinomų fobijų, t. y. bendra uždarų patalpų baimė, kuri gali lengvai persikelti į vairuotojo ar keleivio vietą automobilyje. Nelaimingų atsitikimų baimė - nė vienam iš mūsų nepatinka nelaimingi atsitikimai, tačiau žmonės, turintys šią baimę, yra linkę aktyviai vengti visų situacijų, kuriose padidėja fizinio pavojaus rizika, pavyzdžiui, sėsti į automobilį.
„Įgūdžių ir patirties trūkumas yra priežastis, kodėl kelyje susidarančios situacijos tokiems vairuotojams būna netikėtos ir sukelia diskomfortą. Tokiais atvejais lengva pasiduoti streso, baimės ar net panikos poveikiui“, - sako Lenkijoje veikiančios „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniewas Weseli. Tokiais atvejais neigiamų emocijų suvaldymas reikalauja laiko, įgytų įgūdžių ir patirties. Tai ne visuomet nurodo ligą. Blogesnė padėtis yra tuomet, kai amaksofobiją išgyvena traumas eismo įvykiuose patyrę žmonės.
„Tai užburtas ratas - žmogus bijo, nes neturi patirties, o neturi patirties, nes bijo. Svarbiausia - tiesiog pradėti vairuoti ir nepasiduoti pirmai nesėkmei, nes visko galima išmokti. Jei kažkas persirikiavo agresyviai ar jums „papypsino“, tai nebūtinai reiškia, kad jūs padarėte klaidą. Svarbiausia yra planuoti savo veiksmus ir neskubėti“, - sako E.Vasaitienė.
Kita psichologinė kliūtis - baimė sukelti avariją, pakenkti savo ar kitų transporto priemonėms, keleiviams. Dalis vairuotojų jaudinasi ne tiek dėl nuosavo automobilio pažeidimų, kiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Tačiau mokytoja sako, kad panika tik pablogina situaciją - žmogus susikausto, negali adekvačiai vertinti veiksmų ir net pamiršta bazines taisykles, pavyzdžiui, sumažinti greitį.
Dalis vairuotojų nedrąsiai jaučiasi tais atvejais, kai vairuoja nepažįstamus, nuomotus ar dalijimosi platformų automobilius. Dar neišbandytas automobilis gali didinti nepasitikėjimą savo jėgomis, kelti stresą dėl galimų finansinių pasekmių.
Kokie yra vairavimo baimės simptomai?
Vairavimo fobijos ar nerimo simptomai skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai, tačiau paprastai jie gali būti panašūs į simptomus, susijusius su kitomis nerimo ar panikos priepuolių formomis. Tai gali būti: sumišimas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaituojantys delnai, gausus prakaitavimas, sutrikusi orientacija, dusulys, burnos išdžiūvimas. Kai kurie žmonės nebūtinai pajunta fizinius simptomus, bet tiesiog vengia vairavimo, o savo baimę slepia nuo draugų ir šeimos narių. Jei pažįstate žmogų, kuris, kaip pastebėjote, ilgą laiką nesėdo prie vairo, o gal niekada nesiekė tikslo pradėti vairuoti, pabandykite su juo pasikalbėti ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Didelę baimę vairuoti jaučiantis asmuo gali parodyti tiek emocinius, tiek fizinius simptomus. Viena vertus, tai yra stresas, nerimas, baimė ir netikrumo jausmas. „Pradedantieji vairuotojai paprastai bijo pajudėti į įkalnę, intensyvaus eismo ar kitų vairuotojų keliamo pavojaus ir kad jų automobilis gali nuvažiuoti nuo kelio. Tačiau dažniausiai tai yra tik nežinojimo ir patirties stokos rezultatas, kuris gali būti lengvai eliminuotas, mokantis saugaus vairavimo“, - apibendrina „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.
Dažnai mokinių egzaminų baimė kasmet didėja. Tyrimų duomenys rodo, jog egzaminų baiminasi apie 72 proc. moksleivių. Egzaminų baimė. Kas tai? Dažnai ramina vien supratimas to, ką išgyveni. Stresas ir baimė pasireiškia įvairiais požymiais. Kaip juos atpažinti? Išgyvenant stresą ir baimę dažniau apima neigiamos emocijos, jaučiamas nerimas, pyktis, įtampa, irzlumas, susirūpinimas, negalėjimas pailsėti, drovumas, entuziazmo praradimas. Sutrinka pažintiniai gebėjimai - pastebimas nedėmesingumas, išsiblaškymas, nelankstus problemų sprendimas, padidėjęs savikritiškumas, sulėtėjusi galvosena, neigiamos mintys. Pradeda varginti psichofiziologiniai negalavimai, pavyzdžiui, pagausėja prakaitavimas, pagreitėja kvėpavimas, jaučiamas spaudimas ir skausmas už krūtinkaulio, atsiranda širdies permušimai, padidėja kraujo spaudimas, jaučiamas galvos skausmas, silpnumas, nuovargis, pykinimas, apetito praradimas, nemiga, rankų ir kojų tirpimas ir pan. Taip pat pasikeičia elgesys - mokomasi neproduktyviai, pastebima intensyvi gestikuliacija arba sustingimas, gali sutrikti koordinacija, atsirasti drebulys ir kt.
Kaip įveikti vairavimo baimę?
Nors ne visais atvejais galima visiškai atsikratyti baimės, yra keletas praktinių žingsnių, kurie gali padėti sumažinti įtampą, susijusią su vairavimu: Supraskite savo baimę: Pirmas žingsnis - suprasti, kas sukelia nerimą. Ar tai baimė prarasti kontrolę, patekti į avariją, nežinojimas, kaip elgtis tam tikrose situacijose, ar daromos klaidos? Pasiruošimas: Kruopštus pasiruošimas vairavimui gali sumažinti nerimą. Tai apima automobilio techninę apžiūrą, maršruto planavimą ir tinkamą poilsį. Pasitikrinkite automobilį: Įvertinkite, ar jis techniškai tvarkingas. Ypač svarbu patikrinti žibintų būklę, turėti pakankamai langų valymo skysčio ir kokybiškus valytuvus. Taip pat svarbu patikrinti padangų protektoriaus gylį ir nusidėvėjimo tolygumą. Pasirūpinkite savo regėjimu: Jei nerimaujate dėl važiavimo tamsoje ar esant sudėtingoms oro sąlygoms, pasitikrinkite savo regėjimą. Tinkamas nusiteikimas: Psichologė atkreipia dėmesį į vairuotojo nusiteikimą ir emocinę būklę. Svarbu atpažinti savo jausmus, nerimą ir baimę bei juos įsivardinti. Saugumo priemonės: Pasirinkite tinkamą greitį, laikykitės saugaus atstumo ir įvertinkite, ar automobilis techniškai tvarkingas. Raskite tinkamą instruktorių: Jei mokotės vairuoti, pakeiskite instruktorių, jei jaučiatės nepatogiai. Kantrus ir ramus instruktorius gali padėti sumažinti nerimą. Atsisakykite kofeino ir nevalgykite: Sumažinkite kofeino turinčių gėrimų vartojimą, nes kofeinas gali sukelti nerimą. Niekada nebandykite vairuoti prieš tai nieko nevalgę ir neišsimiegoję. Streso valdymas: Ilgalaikis stresas gali sukelti nerimą, todėl darykite viską, kad sumažintumėte streso lygį. Reguliarios pertraukos darbe, mankšta, joga ir meditacija gali padėti. Virtualios realybės (VR) terapija: VR terapija gali būti veiksminga gydant vairavimo fobijas. Kompiuterinė technologija leidžia terapeutams aktyvuoti scenarijus, pagal kuriuos vairuotojai patenka į baimę keliančias situacijas. Terapiniai metodai: Išbandykite tokias praktikas kaip desensibilizacija, kai mažais žingsneliais atsiduriate situacijose, kurios sukelia nerimą. Pavyzdžiui, pradėkite nuo sėdėjimo stovinčiame automobilyje su įjungtu varikliu. Susitelkimas automobilyje: Kai sėdite prie vairo, stenkitės, kad rūpesčiai ar problemos neatitrauktų jūsų dėmesio. Laikykite mobilųjį telefoną saugiai už akių ir sumažinkite greitį, jei jaučiatės nesaugiai. Važiuokite kartu su kitais: Kartais spaudimas kasdien sėsti į automobilį gali neigiamai paveikti jūsų norą juo važiuoti. Išbandykite galimybę važiuoti kartu su draugu ar grupe, keliaujančia į panašią vietovę. Kvalifikacijos kėlimo kursai: Jei jaučiatės nepasitikintys savimi, išklausykite kvalifikacijos kėlimo kursą. Tai padės jums neatsilikti nuo visų pokyčių ir atgaivins meilę vairavimui. Vizualizacija: Išnagrinėkite maršrutą, kuriuo teks važiuoti. Atkreipkite dėmesį į šviesoforus, pėsčiųjų perėjas, posūkius ir eismo juostas. Tada keliaukite į trasą savo vaizduotėje, mintimis „pravažiuodami“ visas kryžkeles ir posūkius.
Vairavimo mokytoja teigia, kad norint įveikti vairavimo baimę, svarbiausia yra pakeisti požiūrį į savo baimes apskritai. „Dažnai žmonės per daug galvoja apie savo emocijas, o ne apie patį veiksmą. Vietoje to, kad galvotumėte, kad jaučiate stresą ar bijote atlikti kokį nors manevrą, reikėtų tiesiog pasiryžti ir galvoti, kaip tai padaryti saugiai“, - aiškina E.Vasaitienė.
Praktika - kitas kertinis veiksnys. Vairavimo mokytoja pabrėžia, kad vairavimas yra įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti - dažniau vairuojant vis mažiau galvojama apie pačius veiksmus ir jie tampa automatiniai. Bijoti pradžioje yra normalu, bet svarbu nepaleisti vairo vien dėl to, kad vieną kartą buvo nejauku, pataria E.Vasaitienė.
Amaksofobija dažniausiai įveikiama žmogų pratinant prie automobilio vairavimo, pašalinant su juo susijusias neigiamas emocijas ir įveikiant jų sukeliamus apribojimus. Pastovus pratinimasis ir vairavimo technikos mokymasis, taip pat darbas su savimi leis nugalėti savo baimę.
„Fobijas patiriančių žmonių elgesys gali būti nenuspėjamas. Tai reikia atsiminti, matant darantį staigius manevrus, chaotiškai ir isteriškai vairuojantį vairuotoją. Jei ši problema ištiko jus, pasistenkite nustatyti, kokio pobūdžio pagalba jums reikalinga. Gali būti, kad papildoma mokymų programa bus pakankama tam, kad pavyktų įgyti daugiau įgūdžių ir pasitikėjimo savimi.
Vairavimo mokytoja sako, kad vairavimo kultūra Lietuvoje sparčiai gerėja, vairuotojai laikosi kelių eismo taisyklių ir yra pagarbūs vieni kitiems. „Mokinius keliuose kartais net per daug praleidžia, tad kartais juokauju, kad taip neleidžia jiems mokytis - bet tai rodo augančią empatiją“, - dalijasi ji.
Nors ne visi atvejai būtinai išgydomi, yra bent keletas praktinių žingsnių, kurių galite imtis ir kurie laikui bėgant gali padėti sumažinti su vairavimu susijusią įtampą. Jei mokotės vairuoti, gali būti paprasta pakeisti vairavimo instruktorių, jei jums tiesiog nesiseka. Daugeliui žmonių mokymasis su netinkamu asmeniu gali tapti kliūtimi motyvacijai vėl sėsti prie vairo.
Keletas kitų bendrų patarimų: Venkite kofeino ir tuščio skrandžio - sumažintas kofeino turinčių gėrimų vartojimas gali turėti stebėtinai teigiamą poveikį nerimui. Kadangi kofeinas, kaip žinoma, sukelia nerimą, geriausia būtų jo visiškai atsisakyti. Niekada nebandykite išvažiuoti automobiliu prieš tai nieko nevalgę ir niekada nevairuokite neišsimiegoję. Streso valdymas - deja, ilgalaikis didelis stresas gali sukelti nerimą, todėl darykite viską, ką galite, kad sumažintumėte streso lygį. Padėti gali tokie standartiniai metodai, kaip reguliarios pertraukos darbe, laikas mankštai, joga ir meditacija. Virtualios realybės (VR) terapija - tyrimais nustatyta, kad VR terapija yra veiksminga pagalba gydant vairavimo fobijas. Kompiuterinė technologija, veikianti beveik kaip vaizdo žaidimas, leidžia terapeutams aktyvuoti scenarijus, pagal kuriuos vairuotojai patenka į baimę keliančias situacijas, tokias kaip tuneliai, tiltai ar lenkimas. Terapiniai metodai - apsvarstykite galimybę išbandyti tokias praktikas kaip desensibilizacija, kai mažais žingsneliais atsiduriate situacijose, kurios sukelia nerimą. Šiuo atveju pavyzdys galėtų būti tiesiog sėdėjimas stovinčiame automobilyje su įjungtu varikliu. Perėjimas prie kito etapo gali užtrukti kelias valandas, dienas, savaites ar mėnesius, tačiau visą tą laiką mažinsite savo nerimą sukeliančių veiksnių įtaka. Susitelkimas automobilyje - kai sėdite prie vairo, darykite viską, ką galite, kad rūpesčiai ar problemos neatitrauktų jūsų dėmesio. Pirmiausia laikykite mobilųjį telefoną saugiai už akių ir sumažinkite greitį, jei manote, kad tai padeda. Apsvarstykite galimybę važiuoti kartu su kitais - kartais spaudimas kasdien sėsti į automobilį gali neigiamai paveikti jūsų norą juo važiuoti. Išbandykite galimybę važiuoti kartu su drauge ar grupe, keliaujančia į panašią vietovę. Gali būti, kad dienos, kurias praleisite kaip keleiviai, tikrai padės pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos.
Vairavimas pasikeitė, ar sugebėsiu neatsilikti? Labai normalu, kad vyresnio amžiaus vairuotojai (arba tie, kurie jau daugelį metų nevairuoja) baiminasi grįžti į vairuotojo vietą. Jei jūsų pasitikėjimui savimi reikia pastiprinimo, net ir labiausiai pasitikinčiam savimi vairuotojui būtų naudinga retkarčiais išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursą. Jie ne tik padės jums neatsilikti nuo visų pokyčių, kurie galėjo būti praėję pro akis, bet ir atgaivins kažkada patirtą meilę vairavimui. Be to, stebėtinai lengva įgyti blogų įpročių arba pamiršti kai kurias svarbiausias žinias, išmoktas pirmą kartą, todėl skirti kelias valandas su instruktoriumi gali būti geriausias būdas pasitobulinti.
Pasak automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ vadovės Gretos Januškaitės-Karvelienės, būtent to paskatinta įmonė nuo praėjusių metų spalio mėnesio pradėjo taikyti naują politiką - įvykus eismo įvykiui dėl kliento kaltės ir jam apie įvykį informavus, įmonė padengia visus nuostolius, išskyrus atvejus, kai klientai eismo įvykį sukelia neblaivūs, pasišalina iš įvykio vietos ar kitaip pažeidžia kelių eismo taisykles. „Siekiame sumažinti stresą vairuojant, todėl visoms kelionėms taikome „BeeChill“ apsaugą. Įsivaizduokite, esate pavyzdingas vairuotojas, laikotės kelių eismo taisyklių, bet patekote į eismo įvykį, kurio metu apgadinote nuomotą automobilį. Ši situacija gali įvykti kiekvienam, todėl iškart apie įvykį pranešus mūsų klientų aptarnavimo komandai - už automobilio apgadinimą mokėti nereikės“, - sako G.Januškaitė-Karvelienė.
Per beveik penkis mėnesius nuo „BeeChill“ starto, buvo užfiksuota daugiau nei 150 įvykių, kai ši apsauga padėjo vairuotojams išvengti neplanuotų išlaidų. Viso „Citybee“ padengė žalos už daugiau nei 90 tūkst. eurų, daugiausiai 26-35 metų amžiaus vairuotojų grupėje. Dažniausiai buvo apgadintos automobilių priekinės dalys, žibintai, bamperiai, variklio gaubtai.
Kaip įveikti vairavimo baimę mieste?
Vairavimas miesto centre, kur daug mašinų, gali kelti ypatingą nerimą. Štai keletas patarimų, kaip jį įveikti: Greitesnis įgūdžių įgijimas: Miesto centre svarbu matyti, jausti ir girdėti visas autotransporto priemones aplinkui. Parengiamasis darbas: Išsinagrinėkite maršrutą, atkreipkite dėmesį į šviesoforus, pėsčiųjų perėjas ir posūkius. Vaizduotės treniruotės: Keliaukite į trasą savo vaizduotėje, mintimis „pravažiuokite“ visas kryžkeles ir posūkius. Kaskart, kai padarote klaidą, grįžkite į maršruto pradžią ir vėl „važiuokite“ iki sudėtingos vietos, kol ją sėkmingai įveikiate. Reali trasa: Po treniruočių vaizduotėje vykite į realią trasą. Tikėtina, kad tikrovėje bus net kur kas paprasčiau nei „treniruotėse“.
Vairavimas po eismo įvykio
Po eismo įvykio nerimas vairuojant gali būti ypač stiprus. Štai keletas patarimų, kaip su juo susidoroti: Atsargumas: Pirmieji važiavimai turėtų būti trumpi, gerai pažįstamu, eismo dalyvių neperpildytu ir lengvu maršrutu. Artimo žmogaus palaikymas: Važiuokite su artimu, patikimu žmogumi, kuris neblaškytų ir nesukeltų papildomo nerimo. Saugus sustojimas: Kai nerimas ima trukdyti vairuoti, sustokite saugioje vietoje ir nusiraminkite. Gilus kvėpavimas: Gilus kvėpavimas diafragma arba trumpas pasivaikščiojimas gali padėti numalšinti nerimą. Papildomos pamokos: Papildomos vairavimo pamokos gali suteikti daugiau pasitikėjimo savimi. Saugumo priemonės: Imkitės visų saugumo priemonių (prisisegti saugos diržus, tinkamai gabenti bagažą salone ar tinkamai sureguliuoti galvos atlošus). Kreipkitės į terapeutą: Jei jaučiate paralyžiuojančią baimę vairuoti automobilį ir negalite jos įveikti, kreipkitės pagalbos į terapeutą.
Vairavimo teorijos ir praktikos egzaminų baimė
Vairavimo teorijos ir praktikos egzaminai gali kelti didelę įtampą ir nerimą. Štai keletas patarimų, kaip su tuo susidoroti: Pasiruošimas: Gerai susipažinkite su egzamino reikalavimais ir taisyklėmis. Lavinkite praktinį vairavimą su draugu ar šeimos nariu. Žinios: Gerai išmokite kelio ženklus, saugaus vairavimo ir kitas eismo taisykles. Laiku atvykite: Atvykite į egzaminą laiku. Kvėpavimas: Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą.
„Dažniausiai baimė ir nerimas kyla iš nežinojimo, o kai kuriuos būsimus vairuotojus ji paveikia taip stipriai, kad sėdę už vairo pamiršta viską, ką mokėjo“, - pastebi „Regitros“ egzaminuotojų komandos vadovas Tautvydas bei dalijasi patarimais, kurie padės nurimti ir patikėti savimi.
„Aplinkiniams žinoti, kada tu laikai egzaminą - nebūtina. Juos informuok jau po visko“. Kodėl? Nes tai padės išvengti papildomų klausimų: „Kaip sekėsi“, „Ar jau išlaikei“, „Kada tiksliai laikysi“ ir pan. Aplinkinių klausimai ir patarimai prieš egzaminą gali kelti papildomą stresą, blaškyti. Todėl džiugiomis naujienomis geriau dalintis po egzamino.
„Vyturiams egzaminą rekomenduojama laikyti ryte“. Tinkamas egzamino laiko pasirinkimas gali turėti įtakos savijautai ir nusiteikimui - pvz., jei esi „vyturys“, į egzaminą atvykęs (-usi) ryte, būsi žvalus (-i) ir gerai nusiteikęs (-usi). Svarbu ir tinkamai susiplanuoti kelionės laiką, į egzaminą verta atvykti truputį anksčiau - nereikės nerimauti dėl vėlavimo, turėsi laiko nurimti, susikoncentruoti.
„Ant lapelio užrašytos baimės sumažėja“. Ant lapelio surašius viską, kas gali nutikti blogiausia, tampa akivaizdu, kad nieko labai didelio ir nepakeičiamo nenutiks. Ši praktika padės sumažinti stresą, būsi ramesnis (-ė), labiau susikaupęs (-usi). Venk neigiamų minčių, tokių kaip „Ne ten pasuksiu, padarysiu klaidą“ ir pan. Geriau koncentruotis į savo stipriąsias puses ir tikėk, kad „Tau pavyks!“.
„Ką ten žymisi egzaminuotojas? Tai nebūtinai klaida”. Pastebėjus, jog egzaminuotojas kažką žymisi planšetėje, pirmiausiai kyla negatyvios mintys, kad neva fiksuojamos padarytos klaidos. Realybė gali būti visai kitokia, pavyzdžiui, egzaminuotojas gali pasižymėti pasikeitusias oro sąlygas, gali tikrinti, kokius pratimus dar reikia atlikti ar pan. Egzaminuotojas planšetėje žymisi ne tik klaidas, bet ir kitą, su egzaminu susijusią, informaciją.
„Ar galiu egzamino metu klausytis muzikos?“ Muzikos klausytis galima, o tinkamai pasirinktas jos stilius gali padėti nusiraminti, susikoncentruoti. Labai svarbu tinkamai pasirinkti muzikos garsumą - vis tik svarbiausia yra girdėti ne mėgstamą melodiją, o tai, ką sako egzaminuotojas.
„Nepakanka tikėtis išlaikyti egzaminą - svarbu ir ruoštis“. Pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis turi būti pagrįstas. Kad rezultatai džiugintų, reikia mokytis ir tobulinti savo turimus įgūdžius. Rekomenduojame ant lapelio susirašyti, ką svarbu atlikti ir ką jau atlikau, kad išlaikyčiau vairavimo egzaminą.
Vairavimas kiekvienam sukelia skirtingas emocijas, deja, daugeliui pradedančiųjų vairuotojų tai yra baimė. Nesvarbu, ar tai baimė neišlaikyti egzamino, ar baimė važiuoti greitkeliu, ar nerimas grįžti į kelius po daugelio metų, ar tikra fobija - yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės bijo sėsti prie vairo. Ar jums tai pažįstama? Jūs ne vieni. Čia pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių vairavimo baimių ir, jei įmanoma, bandome jas išsklaidyti praktiniais patarimais.
Statistika: Lietuvoje nevairuoja maždaug ketvirtadalis gyventojų, JAV šis rodiklis kur kas žemesnis. Pasak A. Pakėno, „Žmonės, kurie nori vairuoti po pertraukos, dažniausiai pagalbos ieško artimoje aplinkoje, tariasi su pažįstamais, kurie pažeria įvairiausių patarimų, kartais keistų, kaip išvažiuoti į kelią naktį, kai eismas neintensyvus. Arba šeimos nariai sėda į keleivio vietą ir savo nurodinėjimais sukelia dar didesnę įtampą vairuoti bijančiam artimajam.“ Jis pataria kreiptis į profesionalius vairavimo mokytojus, kurie netgi yra sukūrę specialių programų prie vairo norintiems grįžti žmonėms. Tiesa, kiekvienam, norinčiam dar kartą grįžti į eismą, reikia skirtingai praktikos ir laiko. Vieniems pakanka kartu su mokytoju pavažinėti porą savaičių ir jie jau išdrįsta keliauti savarankiškai. Jo teigimu, vien praktikos dažnai neužtenka. Mat užsiėmimų kiekybė ne visada perauga į kokybę, nes baimė vairuoti kyla ne todėl, kad kažkas negeba teisingai pasukti vairo ir laiku nuspausti stabdžių pedalo. A. Pakėno teigimu, yra nemažai būdų, kurie padeda įveikti vairavimo baimes. Susitikimų metu, moderuojant specialistui, žmonės dalijasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės narius palaikymu ir padrąsinimu. Kartais būna efektyvios ir asmeninės konsultuojamojo ugdymo sesijos. Į užsiėmimus įtraukiamos ir praktinio vairavimo pamokos. „Besimokančiam svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios jam gerai sekasi.“
Be to, daugelis vairavimo fobijos atvejų atsiranda netikėtai, be aiškios priežasties ir kartais po daugelio metų vairavimo be baimės. Tai ne visuomet nurodo ligą. Blogesnė padėtis yra tuomet, kai amaksofobiją išgyvena traumas eismo įvykiuose patyrę žmonės.
Vairavimo baimė kai kuriuos žmones taip suparalyžuoja, jog jie net nepradeda mokytis vairuoti. Kita dalis - po kelių bandymų metantieji pamokas. „Pradėję mokytis žmonės būna labai užsidegę, galvoja, kad viską išmokti bus labai lengva. Tada daugelis susidūria su realybe, kad tai nėra taip paprasta. Kai žmogus, deja, turi per mažai valios ir kantrybės, šiame taške dažnai jis pasako, kad vairavimas - ne jam, arba galvoja, kad išmoks vėliau, kai bus vyresnis ir drąsesnis. Tačiau ne amžius lemia drąsą, o asmenybė - jaunas nedrąsus žmogus greičiausiai toks liks ir toliau. Pasitikėjimas savimi auga su patirtimi“, - pabrėžia mokytoja.
Kitas klaidingas stereotipas - kad moterys vairuoti bijo labiau: „Pastebiu, kad pamokų metu vyrai dažnai slepia savo nerimą, nors bijoti yra normalus jausmas, o moterys tiesiog jį išreiškia atviriau. Vieni vienų dalykų labiau bijo, kiti - kitų, tačiau lytis nėra esminis veiksnys, tad skatinčiau moteris drąsiai sėsti prie vairo“, - sako E.Vasaitienė.
Pasak specialistų, išsiversti be automobilio lengviausia gyvenantiems didmiesčiuose. „Dar prieš keletą metų daugelio alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. „Norą vairuoti kartais užgožia baimė. Įtakos turi ne tik patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, bet ir sąmoningas pasirinkimas nevairuoti gavus vairuotojo pažymėjimą. Jo teigimu, taip nutinka dėl dviejų priežasčių: arba nepatyrusių vairuotojų pasiruošimo lygis būna labai žemas, arba gyvenimo aplinkybės susiklosto taip, kad žmogus ir toliau geba išsiversti be automobilio. „Dažniausiai vėl vairuoti nori tie, kurie jaučia poreikį būti nepriklausomi nuo aplinkinių. Tokie žmonės jaučia, kad nevairuojant nukenčia jų gyvenimo kokybė. Savaitgalį jie be kitų pagalbos negali nuvykti į sodybą. Arba pradeda dirbti darbą, kuriam atlikti reikalingas automobilis.“
Šeima - mokinių egzaminų baimės šaltinis. Nėra abejonių, jog šeima ir aplinka, kurioje bręsta žmogus, yra ypač svarbi ir gali turėti reikšmės mokinių egzaminų baimės atsiradimui. Egzaminų baimė turi tiesioginį ryšį su ankstyvuoju vaikų auklėjimu bei santykiais su tėvais. Nerealistiškai aukštos tėvų viltys ir standartai didina vaikų egzaminų baimę. Baimę jaučiančių vaikų tėvai turėtų išmokti suderinti savo reikalavimus su vaiko galimybėmis. Taip jie sumažintų galimybę stiprios testavimo baimės atsiradimui. Pasitikėjimo atmosfera šeimoje sustiprina motyvaciją, suteikia pasitikėjimo savimi bei padeda išmokti savarankiškai bei objektyviai įvertinti savo pasiekimų lygį. Pagrindinė tėvų problema - negatyvaus vaikų identiteto ugdymas („tu kvailai elgiesi“, „aišku, kad tau nepavyks, juk nesimokai“) ir pan. Taip dažnai tėvai stengiasi atsiriboti nuo savo asmeninio nepasitenkinimo. Šeimose baimę patiriantys vaikai nėra ugdomi vengti baimės situacijų, švelninti baimės pasekmes. Jiems diegiami savęs nuvertinimo, pažeminimo bruožai. Tėvų noras viską kontroliuoti taip pat neskatina vaiko veikti savarankiškai, todėl jis neišmoksta adekvačiai, be aplinkinių pagalbos priimti informaciją ir tinkamai veikti. Didelę egzaminų baimę jaučiantys vaikai dažniausiai tikisi neigiamos aplinkinių reakcijos į savo veiksmus. Susiformuoja vaiko gynybinės reakcijos, netikrumo jausmas ir menkos susidorojimo su problemomis kompetencijos. Vicky Phares šeimos tyrimai pagrindžia mintį, kad vaikų ir paauglių tėvų nerimo ir emocinių problemų kilmei daug reikšmės turi pačių tėvų nerimastingumo lygis.
Grėsmės kontrolė pasitelkiant produktyvią darbinę elgseną. - Kitaip tariant, laiku pradėti mokytis. Egzaminų baimės atveju „grėsmės kontrolė” suvokiama kaip išankstinis rengimasis ir mokymosi proceso tobulinimas. Teigiama, kad tinkamai elgiantis galima tikėtis geresnių rezultatų. Egzaminų baimę silpnina ne tik turėjimas pakankamai laiko jiems pasirengti, bet ir suvokimas, kad esi gerai pasiruošęs.
Situacijos kontrolė pasitelkiant išsisukinėjimą ir sukčiavimą. - Arba, o gal pavyks nusirašyti, juk visada išsisuku. Jaunuoliui nepavykus tinkamai pasirengti išbandymo situacijai (nesvarbu, dėl kokių priežasčių), jam dar lieka galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai išsisukti per egzaminus. Visgi žmogus dažniausiai negali nuolat išsisukti (pvz., pranešdamas, kad serga ar pan.), tačiau jis gali stengtis sumažinti grėsmę, pasitelkdamas neleistinas pagalbos priemones, t.y. „sukčiavimą”.
Baimės kontrolė pasitelkiant relaksaciją ir savitaigą. - Atsipalaidavimas ir teigiama savitaiga dar niekam nepakenkė. „Baimės kontrole” vadinamas toks elgesys, kai atitinkamomis priemonėmis egzaminuojamasis mėgina ilgam laikui veiksmingai sumažinti fizinės ir psichinės baimės pojūčius. Tam pasitelkiami įvairūs atsipalaidavimo metodai. Atsipalaidavimas, įsivaizdavimas, prireikus ir saviįtaiga suteikia pojūtį, kad galima ramiai pasitikti išbandymo situaciją, apsiprasti su ja. Baimės slopinimas nukreipiant dėmesį ir sumenkinant situacijos grėsmę. - O gal geriau negalvoti apie būsimus egzaminus, argi nėra įdomesnė veiklos. Toks baimės įveikimo būdas negali efektyviai silpninti mokyklos baimės ar padėti konstruktyviai ją įveikti. Šiuo atveju įtampa dažniausiai yra mažinama tik trumpam laikui. Bandymai nusiraminti ir sustiprinti savo vertės pojūtį - taip pat ir atliekant socialinius palyginimus („štai, Darius irgi nesimoko“) - gali palaikyti emociškai, tačiau tiesiogiai nepaveikia baimės šaltinio. Jau minėtas baimės mažinimo būdas „baimės kontrolė“ gali efektyviai sumažinti baimę, nes yra tiesiogiai nukreipiamas į baimę sukeliančias priežastis, kartu mažina ir baimės pasikartojimo tikimybę. Tyrimai patvirtinta, kad vien mažinant baimę, teigiamo poveikio rezultatams nesulaukiama.
Kaip galima sau padėti? Jei iki egzaminų dar yra laiko, verta susidaryti planą, kuris padėtų ne tik apmalšinti egzaminų baimę, bet ir pasiekti geresnių rezultatų. Kuo nuosekliau susirašykite viską, ką dar turite padaryti. Įsivertink savo žinias. Nuspręsk, ką žinai pakankamai gerai, ką silpnai, ko nežinai. Stenkis peržiūrėti, ką turi išmokti, ir kiek tam turėsi laiko. Svarbiausius klausimus pasižymėk. Žinok, kad vienu metu bijoti ir mokytis yra neįmanoma. Vakare prieš egzaminą mokytis nepatartina. Eik ankščiau miegoti, bet nesijaudink, jeigu negali užmigti. Nuramink save. Jei užstrigai prie vieno klausimo - žiūrėk kitą. Visada galėsi vėliau grįžti ir atsakyti. Jeigu baigei ankščiau, nesistenk palikti auditorijos. Nepamiršk, jog be egzaminų ir kontrolinių tu turi kitą gyvenimą - neatsisakyk laisvalaikio ir kartais leisk sau pailsėti.
Neseniai bendrovės „NielsenIQ“ atlikto išsamaus tyrimo duomenimis, mūsų šalies didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose nevairuoja beveik trečdalis gyventojų. Iš 1,6 tūkst. 16-64 metų amžiaus apklaustųjų, apie 26 proc. nevairuoja.
