Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) yra privalomas draudimas, skirtas padengti eismo įvykių sukeltą žalą. Tačiau draudikai primena, kad egzistuoja išimtys, kuomet žala gali būti nekompensuojama arba išieškoma iš kaltininko. Šioje analizėje nagrinėjame, kokiais atvejais vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas veikia ir kada gali pasireikšti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo svarba
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių užfiksuota daugiau nei 34 tūkst. transporto priemonių įvykių, iš kurių 16 tūkst. susiję su TPVCAD. Šiems įvykiams įvykus, transporto priemonių savininkų patirta žala siekia 45 mln. eurų, iš kurių beveik 26 mln. eurų kompensuoja TPVCAD.
„Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) atlygina eismo įvykyje žalą automobiliui, turtui ar asmeniui, kurią sukėlė su apdraustu automobiliu už įvykį atsakingas vairuotojas. Išmoką nukentėjusysis gauna beveik visais atvejais. Tačiau būna ir atvejų, kuomet nuostolius iš apsidraudusio asmens draudikai gali išieškoti. Negana to, yra ir kelios išimtys, kada žala transporto priemonės valdytojui yra nekompensuojama - dalis įvykių yra nedraudžiamieji. Norint išvengti nesusipratimų, automobilių vairuotojai turėtų žinoti savo pareigas bei prisiminti kada patirti nuostoliai nėra atlyginami“, - sako ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
Kada žala gali būti išieškota iš kaltininko?
Draudimo bendrovės atstovas pažymi, jog TPVCAPD apsaugo eismo įvykyje nukentėjusių trečių asmenų finansinius interesus visais atvejais, išskyrus retas išimtis, tačiau nuostoliai gali būti išieškoti ir iš įvykio kaltininko.
„Išmokos nukentėjusiajam priklauso visais atvejais, nepaisant to, ar įvykio kaltininkas buvo neblaivus, ar pasišalino iš įvykio vietos, ar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Draudimo bendrovė visada išmoka žalą nuketėjusiems asmenims. Tačiau, jei, pavyzdžiui, įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas - draudimo bendrovė nuostolius išieškos iš kaltininko“, - teigia R. Pocius.
Anot R. Pociaus, išmokos gali būti išieškomos iš kaltininko ir tais atvejais, jei žala buvo padaryta tyčia, jei pastarojo automobilis buvo techniškai netvarkingas, pavyzdžiui, buvo susidėvėjusios automobilio padangos ir dėl to kaltininkas negalėjo laiku sustabdyti automobilio. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kuomet automobilis naudojamas taksi, pavėžėjo veiklai to nenumačius draudimo sutartyje arba automobilį vairavo mažesnę vairavimo patirtį turintis asmuo. Tokiais atvejais draudimo įmonė taip pat turi galimybę dalį nuostolių išieškoti iš kaltininko.
Nedraudžiamieji įvykiai
Ekspertas vairuotojams primena ir nedraudžiamuosius įvykius. Anot jo, TPVCAPD įstatyme yra numatyti praktikoje gana retai pasitaikantys atvejai, kuomet draudimo įmonė nėra įpareigota atlyginti žalą, kurią padarė eismo įvykio kaltininkas. Tokiems įvykiams priskiriami atvejai, kuomet žala buvo padaryta kroviniui ar bagažui, kuris buvo kaltininko automobilyje. Draudimo įmonė taip pat nekompensuos žalos asmenims, važiavusiems vogtu automobiliu.
R. Pocius priduria, jog norintiems visapusiškai apsaugoti ir savo transporto priemonę, visuomet rekomenduojame rinktis prie TPVCAPD ir KASKO draudimą.
Nenugalima jėga (Force Majeure) ir jos taikymas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nenugalimą jėgą (force majeure) apibrėžia kaip vieną iš civilinės atsakomybės išjungimo ir jos taikymo pagrindų. Siekiant nustatyti situacijas, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, svarbu suprasti jos sampratą ir taikymą.
CK 6.253 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Taip pat šalis privalo per protingą laiką pranešti kitai šaliai apie šių aplinkybių atsiradimą bei jos įtaką sutarties vykdymui (CK 6.212 straipsnio 3 dalis).
Iki CK įsigaliojimo buvo vadovaujamasi LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020-03-19 rašte Nr. taip pat nagrinėjami nenugalimos jėgos aspektai.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslui, patiriančiam sunkumų dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo sukeltų aplinkybių, išduoda nenugalimo jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Dėl jų išdavimo galima kreiptis į teritorinius Prekybos, pramonės ir amatų rūmus.
Nenugalimos jėgos aplinkybės paaiškintos paprastais terminais
Nenugalimos jėgos kriterijai ir taikymas
CK 6.212 straipsnis nepaaiškina, kokie įvykiai yra laikomi nenugalima jėga. Tačiau bendrąja prasme, nenugalimą jėgą apibrėžia LR Civilinio kodekso (CK) 6.212 straipsnis. Identifikavus nenugalimos jėgos aplinkybes, svarbu įvertinti, ar jos atitinka visas būtinas sąlygas.
Teismų praktika plačiau aiškina nenugalimos jėgos poveikį prievolėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad force majeure pateisina ne tik civilinės atsakomybės netaikymą, bet ir kitų sutartinių prievolių nevykdymą. Valstybės teisėti veiksmai, tokie kaip embargo, importo ar eksporto draudimai, taip pat gali būti pripažinti nenugalima jėga.
Tačiau svarbu suprasti, kad nenugalimos jėgos aplinkybės nepreziumuojamos ir jas turi įrodyti pats ieškovas. Teismų praktika yra griežta ir dažnai nenustato force majeure aplinkybių, jei nenustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kliūties ir prievolės nevykdymo.
Kas nėra laikoma nenugalima jėga?
Teismų praktikoje nenugalima jėga nėra laikoma:
- Eismo įvykis dėl prasto matomumo ar slidžios kelio dangos.
- Skolininko kontrahentų neįvykdytos prievolės.
- Ekonominis nepajėgumas ar lėšų stoka biudžete.
- Gaisras, kilęs dėl numanomų priežasčių ar įprastos rizikos.
- Laukinių gyvūnų staigus išbėgimas į kelią, jei tam tikroje kelio atkarpoje yra buvę panašių incidentų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti neišvengiamos, nekontroliuojamos ir nepašalinamos. Jei kliūtį galima įveikti, nors ir didesnėmis sąnaudomis, ji negali būti pripažinta nenugalima jėga.
Dėl šių priežasčių, karantino metu patartina išnaudoti visas derybų galimybes ir valstybės paramą. Tikėtina, kad bus ir unikalių atvejų, kuomet bus pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės.
tags: #vairuotoju #civilines #atsakomybes #draudimas #nenugalima #jega