Istorija Vilniaus autobusų stoties siekia kelis dešimtmečius, apimant reikšmingus pokyčius transporto sistemoje, infrastruktūros plėtrą ir įmonių reorganizacijas.
Ankstyvieji metai ir plėtra
1945 m. lapkričio 18 d. buvo įkurta Vilniaus keleivių susisiekimo kontora. Iš pradžių jos autobusų parką sudarė 17 senų suremontuotų trofėjinių autobusų, tokių kaip „Opel Blitz”, „Mercedes-Benz”, „Bssing”, „Saurer”, „Magirus”, taip pat žmonių vežimui pritaikyti sunkvežimiai ZIS-5, gauti iš rusų kariuomenės. Pirmoji bazė buvo Ukmergės g. 1. Vėliau, 1948 m., ji persikėlė į Savanorių alėją 20. 1948 metų pabaigoje buvo organizuotos šešios miesto ir keturios priemiesčio susisiekimo linijos, kurių bendras ilgis siekė 290 kilometrų.
1950 m. Vilniaus keleivių susisiekimo kontora jau turėjo 77 autobusus: 54 nedidelius 18 vietų GAZ 03-30 ir 23 modernius 100 vietų dyzelinius autobusus su elektrine pavara ZIS-154. Mieste kursavo 28 autobusai, o likę važinėjo užmiesčio maršrutais. Per metus buvo pervežta 18,2 mln. keleivių.
1958 m. autobusų stotis buvo įrengta Sodų gatvėje. Tuo metu tarpmiestiniuose maršrutuose dirbo greitaeigiai dyzeliniai ekspresai ZIS-127 ir kiek vėliau gauti LAZ-697. Mieste ir priemiestyje keleivius vežė ZIL-158, LAZ-695 ir mažesni KAG-3 markių autobusai.
Infrastruktūros ir parko augimas
1964 m. Verkių gatvėje pastatyta dabartinė autobusų parko gamybinė bazė, galėjusi aptarnauti apie 400 LAZ markės autobusų. Dviejų aukštų administracinis pastatas, degalinė ir gamybinės patalpos užėmė 6,7 ha teritoriją.
Iki 1966 m. dalis autobusų dar dirbo su konduktoriais, o nuo 1967 m. keleivių vežimo sistema keitėsi. 1970 m. įmonė turėjo 572 autobusus. 1971 m. parkas aptarnavo 33 miesto maršrutus ir juose važinėjo 210 autobusų, priemiesčio ir tarpmiesčio - po 61. Jų visų ilgis siekė 14 600 km, o per metus buvo pervežta 100 mln. keleivių.
1972 m. buvo gauti pirmieji sudvejinti „Ikarus-180” ir tarpmiestiniai minkšti „Ikarus-250” autobusai. 1974 m. pastatyta dabartinė autobusų stotis Sodų g., kurios autoriumi yra Vytautas Brėdikis. Per parą čia atvykdavo ir išvykdavo apie 20 tūkst. keleivių. Pastačius stotį, buvo organizuotas reguliarus susisiekimas su keturiomis tuometinėmis sovietinėmis respublikomis ir devyniasdešimt trimis miestais.
1975 m. Vilniaus autobusų parkas turėjo 636 autobusus, iš kurių kasdien 260 dirbo mieste. 1981 m. parke jau buvo apie 660 autobusų (360 „Ikarus”). Kasdien į miesto maršrutus būdavo išleidžiama apie 230 transporto priemonių, vidutinis intervalas siekė 6-8 minutes, o vidutinis eksploatacinis greitis - apie 23 km/val. Gamybinė bazė galėjo aptarnauti apie 300 autobusų per parą. Įmonėje dirbo daugiau kaip 2600 žmonių.
Pokyčiai po nepriklausomybės atkūrimo
1989 m. parko teritorija buvo praplėsta dvigubai - iki 16 ha. Vien dirbtuvės užėmė per 3 ha. Per metus buvo pervežama apie 141 mln. keleivių (121 mln. keleivių mieste, 16 mln. - priemiestyje ir 4 mln. - tarpmiestyje).
Lietuvai 1990 m. atgavus nepriklausomybę, Vilniaus miesto savivaldybė užmezgė draugiškus ryšius su Norvegijos ir Vokietijos miestų savivaldybėmis. 1992 m. Vilniuje buvo atidaryta daug naujų autobusų maršrutų, juose įrengti kontroliniai punktai. Perėjus prie dispečerinio induktyvinio laidinio ryšio, autobusų eismas mieste buvo valdomas centralizuotai. Tuo metu sostinėje veikė 17 tokių punktų, kontroliavusių 93,8 procentų linijose važinėjusių autobusų.
1995 m., priėmus naujus įstatymus, įmonė buvo įregistruota kaip uždaroji akcinė bendrovė, visos akcijos perduotos Vilniaus miesto savivaldybei, suteiktas specialios paskirties įmonės statusas. Nuo tada įmonės oficialus pavadinimas buvo SP UAB „Vilniaus autobusų parkas". Tuo metu įmonės balanse buvo registruoti 478 autobusai, kurių du trečdaliai - nusidėvėję, įmonėje dirbo 1843 žmonės.
1996 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu SP UAB „Vilniaus autobusų parkas" buvo reorganizuotas į dvi savarankiškas įmones: SP UAB „Vilniaus autobusų parkas" ir UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompaniją" (TOKS). Po reorganizacijos iš 1843 dirbančiųjų Vilniaus autobusų parke liko 1334, iš 478 turėtų autobusų - 350. Didžioji jų dalis buvo čekiškos „Karosos”, vengriški „Ikarus”, likusieji - seni vakarietiškų markių autobusai „Mercedes-Benz”, „VOLVO”, „Scania”, MAN. Įmonėje dar buvo ir ukrainietiškų LAZ, tačiau jie keleivių jau nebevežiojo ir stovėjo nenaudojami. Po reorganizacijos pagrindine įmonės veikla tapo keleivių vežimas reguliariais miesto maršrutais.
Naujausi metai ir ateities vizija
2003 m. pradžioje, atsisakydama specialiosios paskirties įmonės statuso, kartu su savivaldybe buvo nutarta pakeisti ir iš sovietinių laikų paveldėtą Vilniaus autobusų parko pavadinimą į UAB „Vilniaus autobusai”. 2003 m. viduryje UAB „Vilniaus autobusai” gavo 14 naujų žemagrindžių „Mercedes-Benz" markės autobusų: 4 mažesnius 9,5 metrų ilgio ir 45 vietų „CITO” bei 10 standartinio ilgio 85 vietų „CITARO”.
2004 m. bendrovė su konkurso nugalėtoju „VOLVO Bus Corporation” 2004-05-14 sudarė sutartį dėl 90 vnt. VOLVO markės naujų autobusų pirkimo. „VOLVO Bus Corporation" įsipareigojo pagaminti ir bendrovei per 3 metus kasmet parduoti po 30 (20 vnt. - 12 m. ir 10 vnt. - sudvejintų 18 m.) autobusų. 2005 m. Vilniaus miesto gatvėmis jau važinėjo 60 „City Bus VOLVO 7700" (40 vnt. trumpų - 12 metrų ir 20 vnt.).
2000 m. gegužės 18 d. įvyko visuotinis autobusų bei troleibusų vairuotojų streikas, paralyžiavęs eismą mieste.
Šiuo metu išlieka neaiški 1974 m. architekto Vytauto Brėdikio projektuotos autobusų stoties pastato atnaujinimo vizija. Ji siūlo Vilniaus autobusų stoties pastatą paversti edukacine erdve, kurioje veiktų biblioteka. Pastatas, demonstruojantis modernizmo stiliaus bruožus, vis dar neįvertintas specialistų ir neįtrauktas į paveldo sąrašus, todėl jo likimui, kaip ir Sporto rūmams, gresia neaiškus likimas.
Troleibusų istorija Vilniuje skaičiuojama nuo 1956 m. spalio mėnesio, kai buvo įkurta Vilniaus troleibusų valdyba. Per dešimtmečius troleibusų tinklas plėtėsi, buvo įsigyjami naujesnių tipų troleibusai, o 1985 m. gruodžio 25 d. Viršuliškių mikrorajone atidarytas antrasis troleibusų parkas. 1993 m. balandžio mėn. Vilniaus troleibusų valdyba buvo reorganizuota į UAB „Vilniaus troleibusai”. Šiuo metu bendrovė turi 312 troleibusų, kurie per dieną nuvažiuoja 42 013 km ir perveža apie 200 tūkst. keleivių.