Kiekvienas automobilis, kuris turi pavarų dėžę, taip pat turi ir sankabą. Tačiau kaip jūs galėtumėte apibūdinti sankabą ir ar žinote kokie komponentai ją sudaro? Sankaba yra vienas iš tų komponentų, kurie turi veikti nuolatos. Kitaip negu variklio tepalas, padangos, lemputės ar paskirstymo diržas, kuriuos reikia keisti nuolatos, sankaba dažniausiai tarnauja ne vienerius metus. Tad šiuo straipsniu pabandykime šiek tiek plačiau aptarti šį labai svarbų automobilio komponentą.
Sankabos paskirtis labai paprasta - perduoti sukimo jėgą į automobilio varomuosius ratus. Ji yra tarpinis elementas tarp variklio ir pavarų dėžės. Spausdami sankabos pedalą, laikinai tarsi atjungiame variklį nuo ratų ir tada automobilis pradeda riedėti laisva eiga. Jeigu automobilis turi vidaus degimo variklį, vargu ar jis galėtų pajudėti iš vietos neturėdamas sankabos. Mašinos variklis sukasi nuolatos, o ratai - ne. Kad automobilis sustotų, o variklis neužgestų, ratus reikia kaip nors „išjungti“. Būtent sankaba leidžia sklandžiai prijungti arba atjungti besisukantį variklį prie nesisukančios pavarų dėžės, kontroliuojant slydimą tarp jų.
Jeigu automobiliai turėtų tik vieną pavarą, tai įsibėgėjimas būtų labai lėtas, degalų sąnaudos didelės, o variklių tarnavimo laikas trumpas. Šiandien visuose automobiliuose yra bent penkios pavaros, o automatinėse pavarų dėžėse jų gali būti ir dvigubai daugiau.
Sankabos veikimo principas
Visuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra naudojamos mechaninės sankabos, kurias valdyti turi pats vairuotojas. Norėdami perjungti pavarą, pirmiausiai išminate sankabos pedalą, perjungiate pavarą ir tik tada pedalą palengva atleidžiate. Viską supaprastinant, sankabos viduje yra du frikciniai diskai. Kol sankaba neaktyvuota (neišminta), tol jie yra prisispaudę vienas prie kito, taip sujungiant variklį su pavarų dėže ir transmisija. Išmynus sankabos pedalą, šie du diskeliai atsiskiria vienas nuo kito, taip atskirdami variklį nuo pavarų dėžės.
Kai sankabos pedalas atleistas, prispaudimo plokštė spaudžia sankabos diską prie smagračio, o variklio sukimo momentas perduodamas į pavarų dėžę. Kai sankabos pedalas nuspaustas, išminamas guolis per išminamąją šakutę spaudžia prispaudimo plokštę, atlaisvindamas sankabos diską nuo smagračio. Variklis ir pavarų dėžė atsiskiria, o automobilio judėjimas nepriklauso nuo variklio sukimosi.
Jeigu turite automobilį su mechanine pavarų dėže, puikiai žinote, jog norėdami pajudėti iš vietos, privalote įspausti sankabos pedalą, įjungti reikiamą bėgį ir po truputėlį vienu metu spausti akceleratorių ir po truputėlį atleidinėti sankabos pedalą. Tačiau kas tuo metu vyksta pačioje sankaboje? Nuspaudus sankabos pedalą, traukė pasuka šakutę, kuri stumia movą, o ši spaudžia svertus. Mova pasuka svertus, kurie suspausdami spyruokles atitraukia varantįjį diską nuo varomojo.
Prieš sklandžiai pradėdami įsitikinkite, kad automobilis yra sustojęs. Jei variklis ir pavarų dėžė yra standžiai sujungti, įjungus pavarą, automobilis staiga pasuks į priekį dėl staigaus maitinimo jungimo, o tai ne tik sugadins mechanines dalis, bet ir nepakaks varomosios jėgos. Įveikti didelę inercijos jėgą, kurią sukelia automobilio priekis, todėl variklio greitis smarkiai sumažėja ir sustoja. Jei pradžioje kondensatorius naudojamas laikinai atskirti variklį ir pavarų dėžę, o po to kondensatorius palaipsniui sujungiamas, nes tarp aktyvios ir varomos kondensatoriaus dalių atsiranda slydimas, dėl kurio kondensatorius gali praeiti išeiti. Sukimo momentas palaipsniui didėja nuo nulio, o automobilio varomoji jėga palaipsniui didėja, o tada automobilis pradeda sklandžiai.
Sankabos komponentai ir tipai
Sankabą sudaro konfliktinė plokštė, spyruoklinė plokštė, slėgio plokštė ir galios išėjimo velenas. Sankabos plokštė yra tarp variklio ir pavarų dėžės, kad būtų užtikrinta, jog per didelę varomąją jėgą ir sukimo momentą, perduodamas varomiesiems ratams skirtingomis važiavimo sąlygomis, būtų priskirtas jėgos pavarai.
Sankabos diskai yra suskirstyti į tris veikimo sąlygas, būtent, visišką blokavimą, nenuspaudžiant sankabos disko, kai kuriuos pusiau blokuojančius ir nuspaudžiant sankabos diską, ir nefiksuojančius, kai nuspaudžiamas sankabos diskas.
Sukimo momentas perduodamas trinties (frikcinė sankaba), skysčio srauto (hidraulinė sankaba), magnetinio lauko (elektromagnetinė sankaba) jėga. Ratinėms ir vikšrinėms transporto mašinoms daugiausia naudojama frikcinė sankaba, sudaryta iš kelių (dažniausiai) diskų (varomasis diskas turi frikcinius antdėklus); diskus suspaudžia keliolika periferinių arba viena centrinė spyruoklė.
Hidraulinė sankaba naudojama rečiau. Sudaryta iš siurbliaračio, sujungto su smagračiu, ir turbinračio, sujungto su velenu (varomoji dalis), kurie yra alyvos pripildytame rezervuare. Sankaba įjungiama į rezervuarą įleidžiant alyvą, išjungiama - ją išleidžiant. Hidraulinės sankabos įjungimo ir išjungimo trukmė gana ilga, todėl kartu su šia sankaba dažnai įtaisoma ir frikcinė sankaba.
Sankabos mechanizmą sudaro: smagratis, disko ir mynimo mechanizmas, diskatorius. Mynimo mechanizmas (minamasis guolis) dažniausiai būna mechaninis arba hidraulinis.
Sankabos priežiūra ir gedimai
Kaip ir kiekvienas automobilio komponentas, taip ir sankaba per tam tikrą laiką susidėvi. Pirmasis simptomas -„varymas“ pasireiškia, kai sankaba visiškai neišsijungia ar iškyla problemų perjungiant pavaras. Gali būti, jog atsilaisvino varomojo disko laikikliai.
Viena dažniausių problemų - sankaba ima “praslydinėti”. Ši bėda gali atsirasti dėl susidėvėjusių sankabos diskų, pavarų dėžės skysčio nutekėjimo ant diskų arba tiesiog netinkamai sureguliuoto sankabos pedalo.
Kietas, neįprastai sunkiai besispaudžiantis sankabos pedalas taip pat gali signalizuoti apie problemas hidrauliniame arba mechaniniame sankabos valdymo mechanizme, todėl privaloma atlikti nuodugnią apžiūrą ir nustatyti, kodėl pedalas prastai veikia.
Vibracija ar drebėjimas signalizuoja susidėvėjusias dalis, tokias kaip: sankabos plokštelės, guoliai. Dalis reikia keisti naujomis.
Kada reikia keisti sankabą? Sankabų gamintojai nenurodo specifinių laiko tarpų - kas kiek laiko derėtų sankabą keisti nauja. Nustatyti tikslią ridą labai sunku todėl, kad sankabos susidėvėjimui labai didelę įtaką daro daugybė skirtingų išorinių veiksnių. Pagal šių laikų tendencijas, sankaba keičiama maždaug 100 000 - 150 000 kilometrų. Jei automobilis daugiau naudojamas mieste, žinoma, kad ir sankaba bus dažniau naudojama.
Sankabos disko patikrinimas ir montavimas
Sankabos diskas, taip pat vadinamas varančiuoju skriemuliu, patiria didžiausią apkrovą, nes sankabos darbo metu vyksta mechaninė trintis. Todėl sankabos diskas turi būti itin atsparus dilimui ir aukštai darbo temperatūrai. „ZF Aftermarket“ įmonės SACHS sankabos diskai gaminami pagal aukščiausius originalios įrangos (OE) gamybos standartus ir tikrinami, ar neturi pernelyg didelio laisvumo. Vis dėlto prieš montavimą būtina kruopščiai patikrinti pakuotės ir joje esančios dalies būklę, nes ji galėjo būti sugadinta transportavimo metu arba dėl netinkamo sandėliavimo.
Jeigu abejojate dėl dalies būklės, įsitikinkite, kad disko šoninis nuokrypis neviršija ribinės vertės - 0,5 mm. Tai galima koreguoti naudojant reguliavimo šakutę. Reikalingas rankinis įrankis įeina į SACHS šoninio nuokrypio testerio komplektą, todėl patikrinimas atliekamas greitai ir lengvai.
Atkreipkite dėmesį į montavimo padėtį ir kruopščiai išcentruokite sankabos diską. Įsitikinkite, kad sankabos diskas sumontuotas tinkamoje padėtyje. Jei jis sumontuotas netinkamai arba neteisinga puse, gali būti sugadintas ne tik diskas, bet ir jo spraustelis, atleidimo svirtis, net ir pavarų dėžė. Montavimo pusės žymėjimą paprastai galima rasti ant sankabos disko korpuso. Jei nepavyksta rasti jokių nurodymų, prieš montavimą verta palyginti naują dalį su sena.
Naujas sankabos diskas turi būti kruopščiai išcentruotas. Leistinas nuokrypis yra tik kelios šimtosios milimetro tarp sankabos veleno ir stebulės spraustelio. Net nedideli netikslumai montuojant dalį ties įvesties sankabos velenu gali trukdyti vėlesniam elemento judėjimui atjungiant sankabą. Stebulės spraustelis turi laisvai slysti ant pavaros veleno.
„ZF Aftermarket“ rekomenduoja tepti stebulės spraustelį didelio našumo tepalu SACHS. Jo klampi konsistencija ir atsparumas temperatūrai užtikrina tinkamą tepimą. Siekiant išvengti sankabos slankiojimo po sankabos atjungimo, tepalo perteklių būtina pašalinti, kad sankabos antdėklai būtų visiškai švarūs.
Sankabos trosų problemų sprendimas
Jei įtariate, jog Jūsų automobilis turi problemą su sankabos trosu, pirmiausia - užsirašykite į autoservisą patikrinimui. Automechanikas apžiūrės, ar trosas nėra išsitampęs, ar pakanka sutepimo, taip pat - ar nėra akivaizdžiai matomų fizinių sankabos troso pažeidimų. Taigi, jei automobilio sankabos trosas yra susidėvėjęs arba dar blogiau - nutrūkęs, jį teks pakeisti nauju. Trosą taip pat galima sureguliuoti, jei jis vis dar puikios būklės ir problema kyla tik dėl netinkamo jo įtempimo. Labai svarbu užtikrinti, kad mechaninės dalys, su kuriomis sąveikauja trosas, būtų tinkamai suteptos. Suteptos dalys juda žymiai sklandžiau.
Sankabos remontas
Automobilio sankabos remontas gali apimti įvairius darbus, tai priklauso nuo esamos problemos pobūdžio. Atsiradus sankabos gedimui, pirmiausiai atliekama sistemų diagnostika. Atliekama tiek vizuali, tiek kompiuterinė diagnostika tiksliam problemos nustatymui. Norint išimti sankabą, greičiausiai reikės išimti ir pavarų dėžę. Po to, kai pažeistos dalys, tokios kaip diskai, guoliai ar hidraulinės sistemos komponentai, yra pakeistos, atliekamas sankabos montavimas atgal į jos vietą, ir, žinoma, testavimas. Tam, kad darbai būtų atlikti kokybiškai - kreipkitės į srities ekspertus.
Kaip nustatyti sankabos gedimą | AUTODOC
Sankabų gamintojai nenurodo specifinių laiko tarpų - kas kiek laiko derėtų sankabą keisti nauja. Nustatyti tikslią ridą labai sunku todėl, kad sankabos susidėvėjimui labai didelę įtaką daro daugybė skirtingų išorinių veiksnių. Pagal šių laikų tendencijas, sankaba keičiama maždaug 100 000 - 150 000 kilometrų.
Egzistuoja keletas mitų apie tai, kaip tinkamai naudoti sankabą, ir jie labai populiarūs tarp vairuotojų. Vairavimo instruktoriai ypatingai pabrėžia gebėjimą lėtinti automobilį varikliu. Artėdami prie sankryžos, eismo kamščio ar kelių mokesčių surinkimo punkto, nejunkite neutralios pavaros. Daugelis vairuotojų mano, kad taip jie sutaupys degalų, tačiau iš tiesų kur kas geriau stabdyti varikliu. Automobiliu leidžiantis nuokalne (arba prieš posūkį), reikėtų daugiausia pasikliauti variklio stabdymo jėga, o stabdžius naudoti tik tada, jeigu reikia dar labiau pristabdyti. Kartais artėdami prieš šviesoforo vairuotojai nuspaudžia sankabos pedalą ir taip nuvažiuoja paskutinius keliasdešimt ar net kelis šimtus metrų. Visgi važiuoti neutralia pavara arba važiuoti nuspaudus sankabos pedalą - tai vienas ir tas pats.
Jeigu reikia pastatyti automobilį ant šlaito, jis turi būti patikimai užfiksuotas, kad nenuriedėtų į pakalnę. Laukiant, kol pasikeis šviesoforo signalas, arba trumpam sustojus ir neišjungus variklio (sustojus ilgesniam laikui variklį rekomenduojama išjungti), turėtų būti įjungta neutrali automobilio pavara.
Originalios įrangos kokybės produktai. Siekiant maksimalios saugos ir efektyvumo, „ZF Aftermarket“ rekomenduoja naudoti aukščiausios kokybės originalios įrangos gamintojų (OEM) produktus atliekant saugai svarbių elementų priežiūrą ir remontą. Išbandyti ekstremaliomis sąlygomis tiek laboratorijoje, tiek kelyje, SACHS sankabos diskai gaminami naudojant aukštos kokybės medžiagas, o jų komplekte esančios dalys užtikrina greitą ir paprastą keitimą. Jie tinka visiems remonto darbams, nes juose yra visi montavimui reikalingi elementai, t.y. dviejų masių smagračiai (DMF) ar prispaudimo plokštės.