Vila „Rena“ yra ideali vieta Jūsų šventei, įsikūrusi gamtos apsuptyje, Ropėjų miško glėbyje. Šalia vilnos ošia ežeras ir čiurlena upelis Bedugniukas, o vos už 8 kilometrų pasieksite istorinius Senųjų Trakus. Sodyba patogiai įsikūrusi vos už 9 kilometrų nuo Vilniaus miesto ribos, Varenos-Druskininkų keliu.
Vila „Rena“ siūlo ne tik nuostabią aplinką, bet ir visapusišką renginių organizavimą. Tai ideali vieta vestuvėms, jubiliejams, vaikų krikštynoms, įmonių renginiams, konferencijoms ir mokymams. Patikėkite organizacinius rūpesčius mums - mes pasirūpinsime specialia programa, Jūsų ir Jūsų svečių komfortu, bei sukursime jaukią šventinę atmosferą gražiai ir jaukiai sutvarkytoje aplinkoje. Salė gali būti papuošta pagal Jūsų poreikius.
Dalinkitės savo norais ir mes pasiūlysime individualius šventės scenarijus, geriausiai atitinkančius Jūsų poreikius. Sodybos ir šventinio inventoriaus nuoma, originali patalpų ir automobilių puošyba, kambarių ir stalų dekoravimas, nuotakos puokštė, šventiniai tortai, vaišių meniu, fejerverkai, šventės atributika - viską sukursime pagal Jūsų pageidavimus. Jūsų patogumui siūlome ir vestuvių koordinatorės bei vestuvių planuotojos paslaugas.
Pageidaujantiems sodyboje siūlome ne tik rengti vestuvių pokylį, bet ir pačią tuoktuvių ceremoniją. Jei svajojote tuoktis po atviru dangumi gamtos apsuptyje, šią romantišką pasaką galime paversti realybe. Uždara teritorija garantuoja privatumą ir saugumą.
Sodyboje ilsėtis ar švęsti gali iki 300 žmonių, salėje - iki 70 žm., nakvynės vietų turime 26 vietas. Pageidaujantiems akyvaus poilsio, nuobodžiauti neteks. Siūlome pasikaitinti suomiškoje ir turkiškoje pirtyse ir karštame kubile, pasimaudyti ekologiniame baseine, turistinius žygius po Ropėjų mišką, ekskursijas Trakus ir į Senuosius Trakus.
Senųjų Trakų istorinis palikimas
Senieji Trakai - tai vieta, kur prasideda Trakų istorija. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ši vietovė minima 1337 m. kryžiuočių ordino metraštininko Vygando Marburgiečio kronikoje. XIV a. antroje pusėje Senuosiuose Trakuose jau stovėjo mūrinė pilis. 1345-1382 m. ją valdė čia gyvenęs Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis, Gedimino sūnus Kęstutis. Apie 1350 m. čia gimė žymiausias Lietuvos viduramžių valdovas Vytautas (1392-1430 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis).
Lietuvos metraščiuose pasakojama, kad didysis kunigaikštis Gediminas perkėlė sostinę iš Kernavės į Senuosius Trakus. Jo sūnus Kęstutis į šią pilį parvedė Palangos vaidilutę Birutę, apie 1350 m. Pilies laikus mena net 40 m pločio gynybinis griovys, statūs 6-8 m aukščio šlaitai, erdvus kiemas. XV a. pradžioje Vytauto Didžiojo valia ant pilies pamatų buvo pastatyta pirmoji parapinė bažnyčia ir įkurtas benediktinų vienuolynas (dabartiniai pastatai iš XVIII-XIX a.). Archeologai priėjo išvadą, kad Senųjų Trakų pilies erdvė kitados buvo padalyta į priešpilį ir puošniąją, gyvenamąją, dalį. Pastarojoje būta rūmų pastato ir pirties. Kęstučio pirtimi vadinami mūro pamatai apie XVI-XVII a. Pilies sienų, sumūrytų iš stambių akmenų ir plytų, storis siekė du metrus. Viršuje šios sienos buvo dengtos čerpėmis, o vidinėje jų pusėje įrengtos medinės galerijos.
XIII-XV a. lietuviams teko daug kariauti. Pats pavojingiausias priešas buvo Teutonų (kryžiuočių) ordinas. Senųjų Trakų pilis - kovų su kryžiuočiais liudininkė. 1391 m. pilis buvo sugriauta ir nebeatstatyta. Šiandien jos vietoje matome XIX a. pabaigoje statytą neogotikinę bažnyčią. Jos sienos remiasi į 1405 m. vienuolių benediktinų statytos bažnyčios pamatus.
Didžiojo kunigaikščio Kęstučio kariaunos kapinyno paslaptis praskleidę archeologai nustatė, kad XIV a. mirusieji čia buvo laidojami sudeginti, jų palaikai barstyti žemės paviršiuje. Taip pat rasta brangių ginklų, šarvų dalių, papuošalų, žirgo kamanų dalių, darbo įrankių ir buities reikmenų. Neseniai Bedugnės kaimo paslaptingame kalne buvo atrasta didžiojo kunigaikščio Gedimino karių kapavietė, kurioje mirusieji buvo kremuoti kartu su puikiais ginklais, šarvais, juvelyriniais dirbiniais ir kitais laidojimo reikmenimis.
Trakų pilies istorija ir legendos
Istoriniai keliai ir apylinkės
Kelionė į Senuosius Trakus veda senuoju Karaliaučiaus keliu. Vilniaus kapitulos archyve saugomas 1784 m. parengtas išsamus šio kelio aprašymas, tarp Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių - 1800 m. žemėlapis. IX-XIV a. archeologijos paminklų pakelėje 1929 m. XV-XVII a. iš Vilniaus arba į jį vedė ne mažiau kaip 27 keliai. Dirbamais laukais pro Bedugnę, per Užtrakio ir Šklėrių miškus vingiuojantis siauras, vietomis duobėtas Karaliaučiaus kelias per amžius beveik nepasikeitė!
Kaimas mena karalienės Bonos Sforcos sumanytą ir 1547-1557 m. pradėtą įgyvendinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenviečių ir ūkio pertvarką. Stračiškės kaimas yra 1547-1557 m. žemės ūkio ir gyvenviečių reformos liudininkas, kurią inicijavo karalienė Bona Sforza.
Dvi dešimtys pilkapių prie Aluonos esančioje Rungos lauko vietovėje buvo supilta apie IX-XI a. ir iki šiol plačiau netyrinėti. Spėjama, kad pilkapiuose palaidoti sudegintų mirusiųjų palaikai, paaukoti žirgai.
Rūdiškių pavadinimas rodo, kad pirmasis vietos gyventojas buvo Rudis. Manytina, kad jis pats arba jo protėviai nuo seno gyveno tarp girių ir vertėsi pelkių geležies rūdos gavyba bei gamyba. Senuosius Rūdiškių gyventojus mena kaimo kapinės prie Karaliaučiaus kelio. Asmenvardžiai, antkapių užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis savitu būdu pasakoja Vilniaus krašto istoriją: XIX a. Pirmą kartą Rūdiškes mini 1690 m. Trakų vaivadijos rejestrai, o jų savininkė ar valdytoja tuo metu buvo Sara Ilechimova. Po dviejų šimtmečių žydai vyravo ir naujosiose Rūdiškėse. 1862 m. nutiestu geležinkeliu Sankt Peterburgas-Varšuva buvo pigiau ir saugiau gabenti krovinius, ypač išaugo keleivių skaičius, apyvarta, paslaugų poreikis.
Netoli Užutrakio dvaro, greta kelio Trakai-Rykantai atšakos, vedančios link Būdos kaimo kryžkelės, stūkso kalva, išpuošta medinėmis angelų skulptūromis. 2009 m. rugsėjo 12 d. pilietinės iniciatyvos dėka (idėjos autorė - Dominyka Dubauskaitė Kairevičienė ir Lolita Piličiauskaitė Navickienė) - Lietuvos paminėjimo Tūkstantmečio ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600-ųjų metų jubiliejams pažymėti - buvo realizuotas projektas „Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“. Jo rezultatas - vienoje architektūrinėje tiesėje išsidėsčiusių svarbiausių Trakų statinių - Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvės, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios, Trakų salos pilies - seką papildė Tūkstantmečio ženklų takas, žmonių pramintas Angelų kalva.
Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, netoli kelio Vilnius - Druskininkai, miškų ir ežero juosiamas driekiasi mažas kaimelis nuostabiu Gojaus vardu. Tai nedidelė vietovė, kurioje gyvena 26 gyventojai. Kaimelyje stovi Gojaus Dievo Motinos Ligonių sveikatos koplyčia, kuri pradėta statyti pagal tėvo Vlodimiežo projektą 1936 metais jozefinų stiliumi. Vienu iš vertingiausių Gojaus koplyčios turtų yra Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas - tai Vilniaus Šv. Kryžiaus Bonifratrų vienolyno bažnyčios (dabar Marijos vargdienių seserų vienuolynas) paveikslo kopija.