Pradėti verslą logistikos sektoriuje atrodo paprasta - pakanka įsigyti vieną vilkiką ir pradėti vežti krovinius. Tačiau praktika rodo, kad pradedantieji vežėjai dažnai padaro klaidų, kurių pasekmės verslui gali būti jaučiamos dar daugelį metų po sutarties pasirašymo. Net ir turint patirties krovinių vežimo sferoje, savarankiška tokios veiklos pradžia sukelia nemažai klausimų.
Europos logistikos sektorius išlieka vienu sparčiausiai augančių regiono ekonomikos segmentų. Rinkos tyrimų bendrovė „Intel Market Research“ prognozuoja, kad iki 2030 m. jo apyvarta priartės prie 500 mlrd. eurų. Lietuva yra viena didžiausių kelių transporto rinkų Europoje - šalyje veikia daugiau nei 3000 logistikos įmonių. Dalis jų veiklą pradeda turėdamos vos vieną vilkiką. Tačiau naujo vilkiko kaina dažnai siekia 95-120 tūkst. eurų.
Komercinių transporto priemonių įsigijimas nėra vien techninis sprendimas - tai ilgalaikė kapitalo investicija, daranti tiesioginę įtaką įmonės sąnaudų struktūrai, veiklos tęstinumui ir konkurencingumui. Praktika rodo, kad pirmojo pirkimo metu padarytos klaidos retai pasireiškia iš karto. Nepriklausomai nuo to, ar įmonė pradeda veiklą nuo nulio, plečia esamą transporto parką, ar integruoja pristatymo operacijas į vidinę struktūrą, transporto priemonių įsigijimo etape dažnai padaroma strategiškai brangiai kainuojančių klaidų. Dažniausiai jos susijusios su nepakankamu bendrosios nuosavybės išlaidų įvertinimu, netiksliai pasirinktomis techninėmis specifikacijomis arba klaidingai nustatytu eksploataciniu poreikiu.
Licencijavimas ir dokumentacija
Faktiškai visas krovinių vežimas tiek tarptautiniais maršrutais, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai vežama krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos - licencijuojamas. Vežėjas privalo būti nepriekaištingos reputacijos (šis reikalavimas taikomas ir vežėjo vadovui bei transporto vadybininkui) ir būti tinkamos finansinės būklės. Tam reikalingi dokumentai, įrodantys tinkamą vežėjo finansinę būklę.
Išduota licencija - laikoma vežėjo gyvenamojoje vietoje ar buveinėje. Kiekvienai kelių transporto priemonei išduodama licencijos kopija, kuri laikoma kelių transporto priemonėje. Draudžiama vežti krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas. Licencijos kopija išduodama konkrečiai transporto priemonei ir negali būti naudojama kitai kelių transporto priemonei. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.
Licencijos išduodamos dešimčiai metų. Tuo tarpu licencijos kopijos išduodamos tik iki licencijos galiojimo laiko pabaigos. Licencija išduodama per 30 dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo licencijas išduodančioje institucijoje.
Didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės
Leidimas reikalingas, jei transporto priemonės gabaritai viršija tam tikrus nustatytus parametrus. Tai apima plotį, ilgį ir svorį.
Matmenų apribojimai:
- Plotis: Viršijant 3,10 m, reikalinga ekspedijavimo transporto priemonė. Viršijant 3,50 m, reikalinga ekspedijavimo transporto priemonė ir leidimas. Viršijant 4,50 m, reikalinga ekspedijavimo transporto priemonė, leidimas, kelio apžiūra ir 2 VTL (pagalbinės transporto priemonės).
- Ilgis: Viršijant 30 m iki 35 m, reikalinga ekspedijavimo transporto priemonė, leidimas ir kelio patikrinimas. Viršijant 35 m, reikalinga ekspedijavimo transporto priemonė, leidimas, kelio apžiūra ir 2 VTL.
Kombinuotas transportas:
- Plotis viršija 2,55 m, ilgis viršija 24 m - reikalingas leidimas.
- Plotis viršija 3,50 m, ilgis viršija 30 m - reikalingas leidimas ir 2 ekspedijavimo transporto priemonės.
- Plotis viršija 4,5 m, ilgis viršija 35 m - reikalingas leidimas, 2 ekspedijavimo ir 2 VTL transporto priemonės.
Svorio apribojimai:
- Sujungtas transportas, 3+3 ašys, maksimalus leistinas svoris: 24t(vilkikas)+24t(priekaba)=48t be leidimo. Svoris virš 48 t reikalingas leidimas.
- Sujungtas transportas, 2+3 ašys, maksimalus leistinas svoris be leidimo.
Jei sunkiasvorės transporto priemonės masė su kroviniu ar be krovinio yra didesnė kaip 100,00 t, atsiranda rizika, kad transporto priemonės sukeliama apkrova kelio statiniui (tiltui ar viadukui) gali būti pavojinga. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršrute esančių statinių tyrimas, kurio metu įvertinama šių statinių būklė ir nustatomas transporto priemonės sukeliamos apkrovos ir statinio projektinės apkrovos įražų santykis.
Jei didžiagabaritės transporto priemonės plotis su kroviniu ar be krovinio didesnis kaip 4,50 m ir (arba) ilgis didesnis kaip 30,00 m, atsiranda rizika, kad kelio vietose, kuriose įrengtos saugumo salelės (prieš ir už žiedo, pėsčiųjų perėjos, „miesto vartų“ ir pan.), kelio ženklai, apšvietimo stulpai, atitvarai ir kiti kelio elementai, šie elementai gali trukdyti, todėl prieš važiuojant juos gali tekti demontuoti. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršruto gabaritų tyrimas, kurio metu identifikuojamos maršruto kritinės vietos, nustatoma, kas ir kokiu būdu gali būti demontuojama, kad didžiagabaritė transporto priemonė galėtų pravažiuoti.
Draudžiama gadinti kelio ženklų atramas ir kt. Maršrute esančių statinių ir (ar) maršruto gabaritų tyrimas turi būti pateiktas susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.
Didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis organizuoja išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą. Važiavimo maršruto analizė atliekama vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais. Važiavimo maršruto analizę atlieka pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ akredituotos laboratorijos.
Didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su AB „Via Lietuva” sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių paprastojo ar kapitalinio remonto (arba kelio taisymo ir (ar) kelio statinių atstatymo), reikalingo šiuo keliu pravažiavus didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei, šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis.
AB „Via Lietuva” didžiagabaritės ir (ar) sunkiosios transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka šios transporto priemonės maršruto apimamų kelių būklės tyrimą prieš šiai transporto priemonei važiuojant šiuo maršrutu ir (ar) juo pravažiavus ir nustato būklės pokytį. Išsami važiavimo maršruto analizė turi būti pateikta susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiosios transporto priemone.
Darbus, susijusius su stacionarių kelio ženklų, signalinių stulpelių ir kitų kelio elementų laikinu demontavimu, vietoje jų laikinųjų kelio ženklų, nukreipiamųjų ar įspėjamųjų gairių ar kūgių ir kitokių laikinųjų elementų įrengimu, taip pat kitus darbus, kai keičiasi kelio elementų parametrai, dokumentai derinimui siunčiami el. paštu. Taip pat el. paštu siunčiama eismo organizavimo schema, kai dirbant darbus keliuose negalima taikyti tipinių eismo schemų arba keičiasi eismo sąlygos ir tvarka.
Transporto priemonės techninė apžiūra ir mokesčiai
Mokestis mokamas kasmet, tačiau ne už kalendorinius metus, o skaičiuojant nuo vienos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros datos iki kitos privalomosios techninės apžiūros datos. Mokėdami šį mokestį mokėjimo dokumente būtinai nurodykite transporto priemonės valstybinį numerį. Mokesčio dokumentas, kuriame valstybinis numeris įrašytas ranka jau po atlikto mokėjimo, nepriimamas.
Ketinamoms registruoti transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama nesumokėjus šio mokesčio. Transporto priemonių valdytojai mokestį moka už kiekvieną transporto priemonę atskirai, išskyrus mokestį už krovininių kelių transporto priemonių junginį N3+O4 (nuo 40 iki 44 tonų (transporto priemonės) didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus).
Pristatant transporto priemonę privalomajai techninei apžiūrai, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys mokesčio sumokėjimą. Permokėjus mokestį, valdytojo prašymu techninės apžiūros centras išduoda pažymą, kurioje nurodoma grąžintina suma ir jos grąžinimo priežastys.
Vilkiko įsigijimas ir eksploatacija
Naujo vilkiko kaina dažnai siekia 95-120 tūkst. eurų. Komercinių transporto priemonių įsigijimas nėra vien techninis sprendimas - tai ilgalaikė kapitalo investicija, daranti tiesioginę įtaką įmonės sąnaudų struktūrai, veiklos tęstinumui ir konkurencingumui.
Pasak specialistų, prieš pradedant vertinti konkretų vilkiką, svarbu įvertinti, kas jį parduoda. Kiek laiko įmonė veikia rinkoje? Ilgametę patirtį turintis pardavėjas paprastai saugo savo reputaciją, todėl yra labiau linkęs skaidriai ir atsakingai spręsti galimus nesklandumus. Pirkėjai turėtų įsitikinti, ar pardavėjas gali pateikti išsamią transporto priemonės aptarnavimo istoriją, siūlo aiškiai apibrėžtas garantijas ir sudaro sutartis, užtikrinančias abiejų šalių interesų apsaugą. Taip pat svarbus atsargų mastas - didesni, specializuoti prekiautojai paprastai taiko nuoseklius kokybės standartus visam savo transporto priemonių parkui.
Kaip ir lengvieji automobiliai, nauji vilkikai didžiausią vertės dalį praranda per pirmuosius trejus eksploatacijos metus. Dvejų ar trejų metų vilkikas dažnai turi analogišką variklį ir technines specifikacijas kaip naujas, tačiau jo įsigijimo kaina yra gerokai mažesnė. Jei transporto priemonė finansuojama, skolinamasi 20-30 proc. mažiau, atitinkamai mažėja ir palūkanų sąnaudos.
Operatoriams, siekiantiems plėsti parką, šis finansinis pranašumas yra dar ryškesnis. Vietoje trijų naujų vilkikų jie gali įsigyti keturias ar net penkias mažai naudotas transporto priemones, kurių techninė būklė atitinka rinkos standartus, taip greičiau plėsdami parką ir didindami eksploatacines pajamas iš papildomų vilkikų kelyje. Be to, gerai prižiūrimi mažai naudoti vilkikai yra tokie pat ekonomiški, o jų priežiūros sąnaudos nesiskiria nuo naujų transporto priemonių, todėl tai padidina ekonominį efektyvumą.
Dokumentų trūkumas yra viena dažniausių vėlavimų ir proceso komplikacijų priežasčių pirmą kartą transporto priemones įsigyjantiems pirkėjams. Pirmasis žingsnis - įsitikinti dokumentų išsamumu ir teisiniu aiškumu. Ar registracijos dokumentai tvarkingi? Ar transporto priemonė nėra įkeista ar kitaip suvaržyta? Be teisinės dokumentacijos, būtina reikalauti ir išsamios techninės priežiūros istorijos. Serviso įrašai leidžia objektyviai įvertinti eksploatacijos intensyvumą ir galimas rizikas ateityje.
Nors patyrę pirkėjai gali sprendimą priimti remdamiesi išsamia vaizdine medžiaga - nuotraukomis ir vaizdo įrašais, - pirmą kartą perkantiems rekomenduotina transporto priemonę apžiūrėti fiziškai. Nauji pirkėjai dažniausiai nori vilkiką įvertinti patys, ir tai yra racionalu. Tačiau dėmesį reikėtų koncentruotis į veiksnius, kurie daro įtaką eksploatacijai: techninę būklę, padangų likutinį protektoriaus gylį, pagrindinių agregatų ir sistemų būklę. Kosmetiniai trūkumai - paviršiniai įbrėžimai, salono nusidėvėjimas ar dažų nublukimas - paprastai neturi įtakos pajamų generavimui, o nusidėvėjusios padangos, silpnos baterijos ar nepakankama priežiūra - turi. Apžiūros metu rekomenduojama visus pastebėjimus ir pardavėjo įsipareigojimus fiksuoti raštu.
Naudotų vilkikų rinkoje reikšmingai skiriasi transporto priemonių paruošimo pardavimui praktika. Nepriklausomai nuo pasirinkto pardavėjo, pirmą kartą perkantys pirkėjai turėtų užduoti konkrečius klausimus: kokie paruošimo standartai taikomi, ar transporto priemonės yra sistemiškai tikrinamos bei atnaujinamos, ar parduodamos esamos būklės.
Esminė išvada - pirmasis vilkiko įsigijimas turėtų būti vertinamas kaip strateginis verslo sprendimas. Pirmą kartą transportą įsigyjančiam verslui racionaliausias pasirinkimas nėra mažiausią kainą turintis variantas. Tai yra tas vilkikas, kuris atitinka veiklos poreikius, yra techniškai patikimas ir eksploatacijos pradžioje nesukelia nenumatytų rizikų ar papildomų kaštų.
Papildoma įranga ir informaciniai ženklai
"Nupirkti transporto priemonę ir jai priskirti vairuotoją nepakanka - yra namų darbų, kuriuos būtina atlikti dar prieš realų startą," - sako UAB „Trelo“ sunkvežimių remonto centrų tinklo serviso darbų vadovas Evaldas Sparnauskas.
Iš gamyklos išvažiuojantis vilkikas būna praėjęs vadinamąją PDI (angl. pre-delivery inspection) procedūrą. Jos metu transporto priemonė techniškai paruošiama eksploatacijai: patikrinami pagrindiniai mazgai, programinė įranga, atliekami kontroliniai testai. Vis dėlto, kaip pažymi „Trelo“ ekspertas, PDI nereiškia, kad vilkikas idealiai pritaikytas konkrečiam darbui. Gamintojas paruošia transporto priemonę pagal standartinius parametrus. Tačiau realybėje nėra „vidutinės eksploatacijos“. Juk skiriasi maršrutai, apkrovos, klimato sąlygos, darbo intensyvumas.
Perkant naudotą techniką situacija dar sudėtingesnė - visą faktinę būklę turi įvertinti pats pirkėjas arba jo pasirinkti specialistai.
Šiuolaikinėje logistikoje vilkikas retai pradeda darbą be papildomos įrangos. Kelių mokesčių aparatai, sekimo sistemos, įvairūs valdymo moduliai tapo kasdienybe, tačiau jų montavimas reikalauja tikslumo. Netinkamas pajungimas gali sukelti trikdžius kitose sistemose ar net pažeisti originalią įrangą. Kelių mokesčių įranga turėtų būti jungiama prie atskiro, stabilaus maitinimo šaltinio, o ne prie standartinių 12/24V rozečių kabinoje. Sekimo įranga taip pat turi būti integruojama laikantis gamintojo reikalavimų, tinkamai sujungiant duomenų ir energijos linijas.
Kita dažnai nuvertinama sritis - privalomi informaciniai ženklai ir lipdukai. Skirtingose šalyse galioja skirtingi reikalavimai, kurių nesilaikymas gali kainuoti realias baudas. Pavyzdžiui, važiuojant per Prancūziją privalomi „Angles Morts“ aklosios zonos įspėjimo lipdukai. Netinkamas jų naudojimas gali užtraukti baudą iki 750 eurų. Nors tai nėra tiesiogiai susiję su techniniais gedimais, tokie formalumai turi tiesioginės įtakos transporto priemonės eksploatacijos saugumui ir verslo rizikoms.
Servisų praktika rodo, kad net ir nauji vilkikai po PDI gali turėti trūkumų. Remonto centruose reguliariai susiduriama su žmogiškomis klaidomis - nepriveržtomis antenomis, per kurias teka vanduo į kabiną, laisvomis hidraulinėmis žarnomis, alyvos nuotėkiais iš nesuvaržytų komponentų. Tokie neatitikimai dažnai nepastebimi iš karto. Technika dirba, tačiau pradeda veikti ne optimaliu režimu. Tai ilgainiui reiškia spartesnį komponentų nusidėvėjimą, nestabilią eksploatacinę ekonomiką ir sunkiau prognozuojamas remonto išlaidas. Gedimas dažnai nėra pirmasis simptomas. Pirmiausia atsiranda padidėję kaštai - kuro, remonto, prastovų. Tik vėliau problema tampa akivaizdi techniniu lygmeniu.
Verslo lygmenyje vilkikas turi būti vertinamas ne kaip mechaninis vienetas, o kaip finansinis turtas. Kaip ir bet kuris turtas, jis reikalauja ne tik įsigijimo, bet ir sistemingo valdymo. Transporto priemonės paruošimas eksploatacijai nėra techninis formalumas ar papildomas kaštas. Tai ypač aktualu perkant naudotus vilkikus, kur pilnas techninis patikrinimas turėtų būti suvokiamas kaip būtinas etapas. Logistikoje tikslas paprastas - važiuoti, o ne stovėti. Visa tai atsiremia į tinkamą rizikos, sąnaudų ir veiklos stabilumo valdymą.
Kaip pradėti vilkiko verslą ir uždirbti 22 000 USD per mėnesį
tags: #vilkikui #reikalingi #dokumentai