Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. priėmė svarbų sprendimą, patenkinęs ieškovės S. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje.
Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų neteisėtu nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 2848 įsigaliojimo momento ir grąžinti ją į šias pareigas.
Teismas vertino, kad egzistuoja sąlyga, pagrindžianti būtinybę išlaikyti iki Seimo nutarimo buvusią padėtį. Teismas taip pat sprendė, kad susiklosčiusios faktinės situacijos laikinai nesureguliavus, būtų sutrikdyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbo organizavimo tvarka bei yra tikimybė, kad kiltų neproporcinga žala, susijusi Lietuvos valstybės turtiniais interesais. Teismas vertino, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. ...
Teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė grąžinti S. R. į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas, iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.
Be to, teismas, tenkindamas S. R. prašymą, nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. R. atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 2 ir 5 dalims, 115 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo bei atsakingo valdymo principams.
Šis teismo sprendimas yra svarbus ne tik dėl konkretaus atvejo, bet ir dėl platesnio konteksto, susijusio su žodžio laisve ir atsakomybe viešojoje erdvėje. Advokatas Julius Sakalauskas pabrėžia, kad internetas nėra laisva zona, kurioje galima sakyti bet ką, ir už žodžius viešojoje erdvėje atsakomybė gali būti tokia pati kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Tai reiškia, kad ir socialiniuose tinkluose galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kurioje kitoje viešoje erdvėje. Žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami tuomet, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri menkina jo reputaciją.
Advokatas Julius Sakalauskas aiškina, kad jeigu visos sąlygos (informacijos paskleidimas viešai, susijęs su konkrečiu asmeniu, neatitinkantis tikrovės ir žeminantis žmogaus garbę bei orumą) egzistuoja, tokią informaciją paskleidusiam asmeniui gali kilti teisinė atsakomybė. Svarbu tai, kad net vienas įrašas socialiniame tinkle gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu.
Vis dėlto, ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma. Problema kyla tuomet, kai nuomonė, neatitinkanti tikrovės, pateikiama kaip tam tikra žinia.
Jeigu žmogus tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų veiksmą - pavyzdžiui, pasisavino pinigus - ir tai nėra tiesa, toks teiginys jau gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu. Be to, neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę.
Dažnai manoma, kad už komentarą atsako tik jį parašęs asmuo. Tačiau praktikoje atsakomybė gali būti platesnė. Pirma, atsakomybė tenka komentaro autoriui. Tačiau tam tikrais atvejais ji gali kilti ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie akivaizdžiai neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku jo nepašalina.
Ką daryti, jei apie jus paskleistas melas?
Susidūrus su šmeižikiška informacija, svarbiausia - reaguoti greitai. Pirmiausia rekomenduojama kreiptis į informacijos autorių arba platformą ir reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo.
Jeigu informacija yra akivaizdžiai šmeižikiška, galima kreiptis ir į policiją. O jei nepavyksta susitarti geruoju, ginčas persikelia į teismą.
Šmeižikiškų komentarų pasekmės gali būti labai realios ir apčiuopiamos. Dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė - teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Į ją gali būti įtrauktos ir bylinėjimosi bei advokato išlaidos.
Neturtinės žalos dydis priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio ir jos sklaidos. Internete ji gali būti itin didelė, todėl poveikis žmogaus reputacijai gali būti labai reikšmingas.
Ypač griežtai vertinami atvejai, kai asmuo nepagrįstai apkaltinamas nusikaltimo padarymu. Lietuvoje daugėja bylų, kai socialinių tinklų įrašai tampa teisminių ginčų objektu. Matome ne vieną situaciją, kai politikai ar save žiniasklaidos atstovais laikantys asmenys viešoje erdvėje apkaltina kitus asmenis, pavyzdžiui, pasisavinus paramai skirtas lėšas. Tokie atvejai teismuose vertinami griežtai.
Jeigu nustatoma, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina to asmens garbę ir orumą, t. y. pažeidžia to asmens teises, taikoma teisinė atsakomybė.
Advokatas turi paprastą, bet svarbų patarimą visiems socialinių tinklų naudotojams: „Prieš rašydami komentarą paklauskite savęs - ar galėtumėte tą patį pasakyti žmogui tiesiai į akis“. Svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno profilio yra realus žmogus, o neatsargiai paskleista informacija gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Kritikuoti galima ir reikia, tačiau tai turi būti daroma argumentuotai, pagarbiai ir remiantis faktais. Jei kyla abejonių dėl informacijos tikrumo, ją reikėtų pateikti kaip nuomonę, o ne kaip faktą. „Socialiniai tinklai jau nebėra vieta, kur atsakomybė dingsta - ji išlieka tokia pati kaip ir realiame gyvenime. Atsakingas žodis internete yra geriausia prevencija nuo teisinių problemų“, - apibendrina advokatas.
Speciali laida: drama dėl LRT
Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo sprendimas patvirtina, kad teisinė atsakomybė už žodžius viešojoje erdvėje yra reali ir gali turėti reikšmingų pasekmių.
