„Volvo C30“, gamintas nuo 2006 iki 2013 metų, yra kompaktiškas hečbekas, išsiskiriantis savo unikaliu dizainu ir solidžia „Volvo“ reputacija saugumo srityje. Automobilis buvo sukurtas jaunesnei auditorijai, vertinančiai stilių bei dinamiką. „Volvo C30“ konkuruoja su tokiais modeliais kaip „Audi A3“, „BMW 1“ serija ir „Volkswagen Golf“. C30 išsiskiria savo dizainu ir saugumo savybėmis, tačiau šiose kategorijose jis gali susidurti su stipria konkurencija. „Volvo C30“ gali būti vertingas pirkinys tiems, kurie ieško stilingo ir kompaktiško hečbeko su aukštais saugumo standartais. Šis modelis išsiskiria savo unikaliu dizainu ir yra tinkamas jaunesnei auditorijai, kuri vertina dinamiškumą ir išvaizdą. Nors jis turi trūkumų, tokių kaip siaura bagažinės erdvė ir aukštesnės kuro sąnaudos, jo saugumo įvertinimai ir vairavimo savybės teikia didelę vertę.
Dizainas
Kompaktiškų automobilių segmentas „Volvo“ markei yra puikiai pažįstamas ir gerai išanalizuotas. Juk „Volvo“ yra europietiškų automobilių gamintojas, puoselėjantis europietiškas vertybes ir akcentuojantis išskirtinį automobilių saugumą. Kai „Volvo“ lyderiai panoro modelių gamą papildyti modeliu, kuris pasižymėtų ne tik pamatinėmis „Volvo“ vertybėmis, bet ir sudomintų stileivas, kurie nuolatos liaupsindavo „Fiat 500“ ar „Mini Cooper“, naujo tūkstantmečio pradžioje pademonstravo „Volvo SCC“ vardu pavadintą koncepciją, kurioje švedai sujungė technologinę pažangą ir išskirtinį stilių.
Jeigu devintame dešimtmetyje „Volvo“ kompaktinės klasės automobilį įsivaizdavo kaip didžiulę plytą, o dešimtame dešimtmetyje pasirodžiusi „Volvo“ 40-oji modelių šeima buvo suprojektuota ant jau egzistuojančios „Mitsubishi“ platformos, tai į „Ford“ rankas patekusi „Volvo“ privalėjo tapti neeiliniu europietiškų automobilių gamintoju, o marke, kuri leistų „Volvo“ vairuotojams lygiuotis su „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“. Kuomet „Volvo“ valdymą perėmė „Ford“, itin gausios inžinierių pajėgos iš „Ford“, „Mazda“ ir „Volvo“ praleido dvejus metus kurdami visiškai naują platformą, kurios pagrindu vėliau tapo eilė skirtingų modelių: „Ford Focus“, „Mazda 3“, „Volvo S40“, „Ford Kuga“ ir be abejonės - „Volvo C30“. Nepaisant to, jog visi anksčiau minėti modeliai pasižymi identiška struktūra, jie nėra absoliučiai identiški. „Volvo“ tikina, jog, pavyzdžiui, „Volvo S40“ ir tuo pačiu metu gamintas „Ford Focus“ identiškų detalių kiekis siekia 60 procentų. Visa kita - kiekvieno gamintojo turimo biudžeto interpretacija.
Ko gero todėl, vietoje tradicinio, penkiadurio hečbeko, švedai nusprendė suprojektuoti itin stilingą ir išvaizdų modelį, kuris turėtų tris dureles. Anuomet „Volvo“ argumentavo, jog „C30“ atlieka ne praktiško, bet vairuotoją papuošiančio aksesuaro vaidmenį, tad iškart nusiteikite, jog jis nebus toks erdvus ir draugiškas vaikų turinčiai šeimai. „Volvo“ siekdama pagerbti praeityje sukurtus modelius, tradicinį bagažinės dangtį iškeitė į berėmį stiklą, kuris atrodo šauniai, bet įvykus nelaimei gali kaip reikiant papurtyti kreditinę kortelę. Labai šauniai atrodo galiniai, vertikalūs žibintai, kurie įprastai tampa „Volvo“ universalų eksterjero dizaino dalimi, tačiau „C30“ hečbeke jie puikiai dera su anksčiau minėtu galiniu stiklu. O ir nereikėtų užmiršti „Volvo“ sprendimo į „C30“ sumontuoti dvi atskiras sėdynes, kurios leistų pasijusti, jog sėdite ne eiliniame hečbeke, o kupė stiliaus ratuotyje.
Interjeras
2000-aisiais pasirodęs pirmosios kartos „Volvo S60“ tapo kelrode žvaigžde. Palyginus su prieš tai gamintais modeliais, „S60“ interjeras turėjo keletą elementų, kurie tapo neatsiejama visų, kitų, ateityje pasirodžiusių „Volvo“ modelių dalimi. „Volvo C30“ iš savo pirmtakų perėmė labai aiškiai įskaitomą prietaisų skydelį, šviesų valdymo modulį, o kai kurie oro kondicionieriaus valdymo elementai tapo šauniai atrodančios, plaukiojančios konsolės dalimi.
Jeigu „C30“ interjerą vertintume tik pagal stilistinę pusę, mes jam norėtume iškart skirti dešimt balų. Aukštą balą, beje, norėsis skirti vertinant interjero ergonomika, kuriai, tiesą sakant, neturime absoliučiai nei vieno priekaišto. Bet ties šia vieta pagyros baigiasi. Jeigu tai ne „Summum“ ar „R-Design“ komplektacijos modelis, brangieji automanai, šlykštėsitės interjere panaudotomis interjero apdailos medžiagomis. Nors „Volvo“ šį modelį pozicionavo kaip aukštesnės klasės hečbeką, tačiau „Kinetic“ ir „Momentum“ įrangos lygiai tiesiog apgailėtini. Kaip juos atskirti? „Kinetic“ įrangos lygį turintys modeliai yra absoliučiai tušti, įrangos prasme. Juose nėra net mygtukų ant vairo, kuriais galite valdyti skirtingus automobilio prietaisus. Pastarasis taip pat gauna medžiagines sėdynes, kurios privers jaustis, jog sėdite ant suolo. „Momentum“ įrangos lygyje atrasite multifunkcinį vairą, automatinę greičio palaikymo kontrolę arba jeigu automobilį pirkęs žmogus nešykštėjo pinigų - galinius atstumo daviklius. Tuo tarpu „Summum“ galite gauti oda aptrauktas sėdynes, gerokai mieliau atrodančius intarpus skirtingose automobilio vietose, automatiškai tamsėjantį galinio vaizdo veidrodėlį, bent jau 8 garsiakalbių garso sistemą ir šildomas priekines sėdynes.
Atradę sau tinkamą įrangos lygį, sekanti užduotis - susitaikyti su dvejomis „Volvo C30“ ypatybėmis. Pirmoji, neįprasta ypatybė, yra gale sumontuotos sėdynės. Įprastai, kiekviename hečbeke ant galinių sėdynių galima sutalpinti tris žmones, bet tik ne „Volvo C30“. Švediškame hečbeke rasite dvi, individualias sėdynes, kurios, tiesą sakant, yra patogios, bet nėra skirtos visiems suaugusiems. Vaikams? Be abejonės. Mylimam augintiniui? Na, iš dalies. Smulkaus sudėjimo draugėms? O taip.
Antroji, neįprasta ypatybė, yra bagažinės anga. Atidarę šauniai atrodantį bagažinės dangtį suprasite, jog net ir nulenkus galines sėdynes, į automobilio vidų nesutalpinsite dviračio. Idealiausiu atveju į bagažinę sudėsite vieną lagaminą arba du kelioninius krepšius, o likusią mantą sukišite į stogo bagažinę.
Kaip toks mažiukas jis tikrai nustebino savo komfortu bei puikiu "stovėjimu" ant kelio. Važiuojant trasoj 140 km/h tikrai nesijaučia, jog važiuoju su dviduriu mažučiu automobiliuku. Salonas tikrai nebarška, kokybiškas- nustebino. Salone komforto lygis yra užtikrintas: važiuojant ir greičiau vėjas pro langus nešvilpia, nuo ratų akmenys nebarška į arkas. Salonas minimalistinis, bet tuo pačiu ir solidus ar elegantiškas. Gan kokybiškos medžiagos panelė, durų apmušalai.. Išskyrus sėdynes - dirbtina oda nori trūkinėti gabaliukais, šuo ar katė lengvai gali įplėšti. Jungiant 1,3 pavaras kartais užkliudai klimato kontrolės funkciją, konkrečiau - įjungi auto-klima, kuri iškart puola pūsti vėją pilnu tempu, bandyt reguliuot temperatūra pagal nustatymus - labai erzina. Plius, 2007 metų auto temperatūros ir vėjelio ratukai padengti lengvai nusitrinančia medžiaga (vėlesniuose modeliuose buvo uždėti chromo lankeliai šiai bėdai spręsti). Pačios konsolės aliuminis atrodo įdomiai, bet, dėja, yra linkęs braižytis. LCD dar nespalvotas, tiesa sugeba keisti kontrastą priklausomai nuo apšvietimo - dieną rodomas žalias fonas ir juodi skaičiai, naktį atvirkščiai. Šiame LCD taip pat galima rasti menu, kurio pagalba gali pasikonfigūruoti automobilį pagal save: užrakinti ar ne visas durelės tik pajudėjus ir pan. dalykai. CD skaitytuvas linkęs sugesti - nebeišstumti CD, prasisuka guminis volelis vietoje - atšoka klijai per laiką. Audio kokybė tenkinanti, tačiau external source negali pasijungti - nei AUX, nei laikmenos skaitytuvo nėra. Dėl erdvės - priekyje pilna ir aukštam žmogui, bet kai toks sėdi - už jo gale vietos yra tik šuniui ar katei :) Kas nepatiko, kad patektumei į galą - turi atstumti priekinę sėdynę, kas yra kažkaip nepatogiai įgyvendinta: sunku atlošti ir tuo pačiu stumti sėdynę į priekį, plius sėdynės atlošas remiasi į stogą (apsaugą nuo saulės) virš vairo gan greitai ir į galą nei šiaip nei taip ten ir pateksi... Bagažinėje vietos kaip mažam auto - mažai ir nieko čia nepadarysi. Nepatiko kaip įgyvendintas užtiesalas: sunku jį nuimti uždėti.. būtų geriau koks nors sustūmimo mechanizmas ar pan.
Kadangi automobilis siūlomas tik su trejomis durimis, daug praktiškumo jame ieškoti nereikėtų, patekti ant galinių sėdynių gana sudėtinga. „Volvo C30“ salono apdailos detalės yra surinktos kokybiškai, prietaisų skydelis išdėstytas racionaliai.
Varikliai ir Dinamika
„Volvo“ siūlo nemažą variklių pasirinkimą - pradedant nuo silpnų 1,6 litro benzininių ir dyzelinių agregatų iki galingiausių T5 ir D5 2,4 litro darbo tūrio variklių su turbokompresoriais. Rinkdamiesi iš benzininių agregatų, mes žiūrėtume į galingiausią T5 versiją - ji priklausomai nuo gaminimo metų pasiekė 220-230 arklio galių. Norintiems sutaupyti, reikėtų vengti pirmaisiais metais gamintų 1,6 litro dyzelinių agregatų - jie turėjo nemažai gedimų. Nuo 2009 metų gaminami varikliai buvo puikūs ir problemų neturėjo. Galingiausias D5 variklis pasiekia 180 arklio galių, važiuojant mieste jausitės labai greiti (100 kilometrų per valandą pasieksite per 7,7 sekundės), o vidutinės degalų sąnaudos nesieks 8 litrų dyzelino.
Pasirinkimo laisvė - taip atrodo „Volvo C30“ variklių gama iki momento, kai pradedi domėtis ką gali ir ko negali kiekvienas variklis. Vadovaujantis elementaria logika, daugiausiai dinamikos ir smagių pojūčių vairuojant „Volvo C30“ suteikia galingiausi motorai. Deja, bet tai nėra tiesa. Kad ir kaip patraukliai atrodo didžiulis sukimo momentas, kurį išvysto 5 cilindrų dyzelis, tačiau jis sunkus, sugebantis išbalansuoti svorio paskirstymą tarp ašių. Būtent versija su 5 cilindrų dyzeliu pasižymi didžiausiu priekinių ratų nepasukamumu. Virš priekinės ašies esantį viršsvorį jausite kiekvieną akimirką, tad vietoje „D5“ versijos rinkitės racionalią alternatyvą - 150 arba 177 arklio galias išvystančias dyzelinių variklių versijas. Tai ne „PSA“ ir „Ford“ inžinierių sukurti agregatai, o „Volvo“ specialistų kūrinys, tad gausite ne tik visai neblogai skambantį variklį, bet ir užtektinai dinamikos.
Benzininių variklių stovykloje - padėtis sudėtingesnė. 1,6 ir 1,8 litro darbinio tūrio varikliai beviltiškai lėti ir neekonomiški, tad potencialių kandidatų sąraše tėra vienintelė opcija - 2 litrų, 145 arklio galių versija. Kasdieninėms reikmėms, zujant miesčioniškose gatvėse, jos pilnai užteks. Šis motoras nebus toks ėdrus kaip 2,4 litro motoras, o ir jo priežiūra bus gerokai, gerokai pigesnė. Jeigu ieškote pačių įsimintiniausių potyrių - „Volvo“ jūsų nepamiršo. Sportiškiausia „Volvo C30“ versija turėjo „T5“ versiją, kurios priekinius ratus suko tiesiog labai smagų garsą bei turintys didžiulį potencialą. Juk ne veltui „Focus RS“ naudojo būtent šį motorą.
Variklį rinkomės silpnesnį 1.6, bet esam labai patenkinti, galios tikrai netrūksta, o ir važiuoti daug ekonomiškiau. Su varikliu problemų nebuvo. Dyzelinis 1,6 variklis aišku garsesnis už benzininį, tačiau galiu pasakyti, kad tikrai neerzina, nes garso izoliacija yra tikrai puiki. Kuro sąnaudos mažos, 100 km sunaudoju 4,8 l dyzelio. Važinėju tiek mieste tiek užmiestyje. Variklis iš šalies pažiūrėjus - daug vakuumo vamzdelių, daug skirtingų varžtelių laikančių kad ir tą pačia detalę. Atrodo detalių, vamzdelių pozicija suprojektuota tiesiai ant variklio principu "yra vietos - dedam čia, ar turim kokį varžtą prisukt - vat imk, šitas tiks". Keistai įgyvendintas aušinimo ratas - teko keisti sąvaržas, kad nelašėtų skystis. Vakuuminis siurblys linkęs pagrybaut, dėl to pasvyruoja apsukos. Pakaitinimo žvakes išiimti yra tikras vargas, plius yra didelė sekmė jeigu išsisuko nenulūžę. EGR gan smagiai užteršia įsiurbimo kolektorių, kuris yra plastmasinis ir linkęs praleisti tepalus/purvus pro visur kur tik įmanoma (laikui bėgant išsikraipo). Turbinos irgi daug neatlaiko: dėka įdėto filtriuko į kiaurąvaržtį negauna pakankamai tepimo - teko jau restauruot. Nepatogu keisti tepalo filtrą - reikia atsijungti būtinai įsiurbimo gofrą ir vos ne atsijungti intercoolerio vamzdyną, jeigu nori patogumo.. neapgalvota netgi tokie elementarūs dalykai...
Vidutiniškai 1,6 suvalgo ~8-9 ltr kuro, kas mano nuomone, tokiam mažam auto yra daugokai, nors jokių bėdų nėra.
Kadangi kartu vežioja ir sūnų, svarbu kad būtų saugi, o „volvo“ tuo ir pasižymi. Labai žavi automobilio komfortas, pats nepraleidžia progos pasivažinėti su ja. Taip pat labai manevringas.
Volvo C30 1.6 HDI 110HP fuel economy / comsumption 120km/h 5th gear
Valdymas ir Važiuoklė
Vienas modelis - viena pakabos konfigūracija. Deja, bet „Volvo“ siekdama įtikti skirtingų poreikių turintiems vairuotojams, priklausomai nuo variklio ir šalies, kurioje buvo parduodamas „ Volvo C30“, automobilis galėjo turėti vieną iš trijų pakabos konfigūracijų: „Comfort“, „Dynamic“ ir „Sport“. Nors gamintojas norėtų sudaryti įspūdį, jog tarp jų yra didžiulis skirtumas, tačiau taip tiesiog nėra. Skirtingo aukščio ir standumo spyruoklės priverčia automobilio pakabą kelyje elgtis skirtingai, tačiau pokyčiai daugeliui bus nejuntami. Jeigu norėsite „Volvo C30“ išmesti iš patogaus rūbelio, tuomet turėsite į pagalbą pasitelkti naujas spyruokles ir, pavyzdžiui, „Bilstein“ amortizatorius.
Nepriklausomai nuo to, kurią versiją pasirinksite, visos, be jokių išimčių versijos, kelyje elgsis kaip tikras tingus meškėnas. Net ir sportiškiausia „T5“ versija nesiūlo tai, ką gali pasiūlyti „Volkswagen Golf GTI“ ar „Ford Focus ST“, kurie tą pačią kelio atkarpą įveikia greičiau, tiksliau ir teikdami žymiai daugiau malonumo. Itin lengvai sukiojamas ir labai jautrus vairo mechanizmas reikalauja įsitempimo ir didesnių pastangų norint automobilį vairuoti tiksliai. Pakabos veikimas taip pat primena ne dinamišką, europietišką hečbeką, o tą, kuris buvo suprojektuotas tingiai ir patogiai įveikti tūkstančius greitkelių kilometrų. Vieniems tai - privalumas. Mums - trūkumas, nes iš tokio automobilio norėtųsi gauti geriau subalansuotą pakabą, kuri esant poreikiui leistų pasismaginti, o niūrų pirmadienio rytą patogiai ir užtikrinai leistų nuvykti į galutinį tašką. To „Volvo C30“ tiesiog nėra.
„Volvo C30“ savininkai kartais susiduria su elektronikos problemomis, įskaitant gedimus infotainment sistemoje ir klimato kontrolių sistemoje. Pirmaisiais gamybos metais iš gamyklos išriedėję egzemplioriai turėjo problemų su ABS bloku. Gamintojas atšaukė visus automobilius su defektą turinčiu komponentu, tačiau dėl šventos ramybės įsitikinkite, jog ABS blokas buvo pakeistas.
Atkreipkite dėmesį: Pirmaisiais gamybos metais iš gamyklos išriedėję egzemplioriai turėjo problemų su ABS bloku. Gamintojas atšaukė visus automobilius su defektą turinčiu komponentu, tačiau dėl šventos ramybės įsitikinkite, jog ABS blokas buvo pakeistas. Patikrinkite duris juosiančias gumas. Jos „Volvo C30“ automobiliuose labai dažnai minimos kaip silpnoji vieta. Patikrinkite ar veikia oro kondicionierius. Šiuose automobiliuose esantys kondensatoriai nėra labai patikimi.
Problemų ir Atsiliepimai
Turiu 2010 m. „volvo c30“ ir ką galiu pasakyti, tiesiog nuostabus automobilis. Prieš perkant maniau, kad bus su tomis dvejomis durelėmis problemų, bet kai įvaldai tas stumdomas sėdynes daugiau abejonių ir nebekyla. Nuostabus automobilis. Prieš kelis metus nupirkau žmonai šį modelį, nes norėjo saugios, ekonomiškos ir tuo pačiu išsiskiriančios mašinytės. Per tuos kelis metus neturėjom problemų. Labai ekonomiška. Kadangi kartu vežioja ir sūnų, svarbu kad būtų saugi, o „volvo“ tuo ir pasižymi.
„Volvo C30“ savininkai kartais susiduria su elektronikos problemomis, įskaitant gedimus infotainment sistemoje ir klimato kontrolių sistemoje. Taip pat pasitaiko nusitrinantys salono mygtukai, plyštančios sėdynės. Sunku patekti į salono galą.
Turiu dar neilgai, investicijų nepareikalavo, bet pasidomėjus pasiklausinėjus kokios detalių kainos šrotuose tai tikrai kad kelnių nenumaus- piguma. Keisti viską laiku filtrus tepalus ir viskas bus OK !!!
Avg. Išskirtinis dizainas, smagus vairuoti, komfortiškas. Pakankamai kokybiškos kai kurios salono dalys. Santykinai pigios dalys. Nusitrinantys salono mygtukai, plyštančios sėdynės. Sunku patekti į salono galą. Važinėjame apie 6 mėn. Salone komforto lygis yra užtikrintas: važiuojant ir greičiau vėjas pro langus nešvilpia, nuo ratų akmenys nebarška į arkas. Salonas minimalistinis, bet tuo pačiu ir solidus ar elegantiškas. Gan kokybiškos medžiagos panelė, durų apmušalai.. Išskyrus sėdynes - dirbtina oda nori trūkinėti gabaliukais, šuo ar katė lengvai gali įplėšti. Jungiant 1,3 pavaras kartais užkliudai klimato kontrolės funkciją, konkrečiau - įjungi auto-klima, kuri iškart puola pūsti vėją pilnu tempu, bandyt reguliuot temperatūra pagal nustatymus - labai erzina. Plius, 2007 metų auto temperatūros ir vėjelio ratukai padengti lengvai nusitrinančia medžiaga (vėlesniuose modeliuose buvo uždėti chromo lankeliai šiai bėdai spręsti). Pačios konsolės aliuminis atrodo įdomiai, bet, dėja, yra linkęs braižytis. LCD dar nespalvotas, tiesa sugeba keisti kontrastą priklausomai nuo apšvietimo - dieną rodomas žalias fonas ir juodi skaičiai, naktį atvirkščiai. Šiame LCD taip pat galima rasti menu, kurio pagalba gali pasikonfigūruoti automobilį pagal save: užrakinti ar ne visas durelės tik pajudėjus ir pan. dalykai. CD skaitytuvas linkęs sugesti - nebeišstumti CD, prasisuka guminis volelis vietoje - atšoka klijai per laiką. Audio kokybė tenkinanti, tačiau external source negali pasijungti - nei AUX, nei laikmenos skaitytuvo nėra. Dėl erdvės - priekyje pilna ir aukštam žmogui, bet kai toks sėdi - už jo gale vietos yra tik šuniui ar katei :) Kas nepatiko, kad patektumei į galą - turi atstumti priekinę sėdynę, kas yra kažkaip nepatogiai įgyvendinta: sunku atlošti ir tuo pačiu stumti sėdynę į priekį, plius sėdynės atlošas remiasi į stogą (apsaugą nuo saulės) virš vairo gan greitai ir į galą nei šiaip nei taip ten ir pateksi... Bagažinėje vietos kaip mažam auto - mažai ir nieko čia nepadarysi. Nepatiko kaip įgyvendintas užtiesalas: sunku jį nuimti uždėti.. būtų geriau koks nors sustūmimo mechanizmas ar pan.
Detalės nebrangios, remonto kainos taipogi nebrangios lengvas priėjimas variklio skyriuje. Patikimi varikliai, co2 mažas išmetimas nereiks mokėt.
KODĖL VERTA ĮSIGYTI?
- Net ir bazinis modelis turi šešias oro pagalves
- „Volvo“ automobiliams būdingos patogios sėdynės
- Taupūs ir dinamiški 2 litrų dyzeliai
- Interjero koncepcija ir ergonomika
- Žemesnė ir patogesnė vairuotojo pozicija negu „S40“ ir „V50“ modeliuose
KODĖL NE?
- Automobilyje yra keturios sėdynės, bet gale patogiai sėdės tik vaikai
- Bagažinės anga - siaura ir nepraktiška
- Labai ribotas daiktų dėtuvių skaičius
- Apdailos medžiagos - vidutiniškos
- Ne pačios geriausios reputacijos 1,6 litro dyzeliniai varikliai
- Automobilio priežiūra gali būti brangi
Turiu 2010 m. „volvo c30“ ir ką galiu pasakyti, tiesiog nuostabus automobilis. Kaip toks mažiukas jis tikrai nustebino savo komfortu bei puikiu "stovėjimu" ant kelio. Važiuojant trasoj 140 km/h tikrai nesijaučia, jog važiuoju su dviduriu mažučiu automobiliuku. Dyzelinis 1,6 variklis aišku garsesnis už benzininį, tačiau galiu pasakyti, kad tikrai neerzina, nes garso izoliacija yra tikrai puiki. Kuro sąnaudos mažos, 100 km sunaudoju 4,8 l dyzelio. Važinėju tiek mieste tiek užmiestyje. Vietos mažai jeigu ketinate jį pirkti šeimai :) jeigu važinėjate vienas, vietos tikrai užteks. Automobilio dizainas tikrai išskirtinis. Tai toli gražu ne tautovežis. Manau čia „volvo“ tikrai nustebino. Nuostabus automobilis, netikėjau, kad taip patiks. Prieš perkant maniau, kad bus su tomis dvejomis durelėmis problemų, bet kai įvaldai tas stumdomas sėdynes daugiau abejonių ir nebekyla. Salonas tikrai nebarška, kokybiškas- nustebino. Tiesiog ir nėra ką čia tuščiai kalbėti daugiau jai tik patinka tai ir jamkit :) Turiu dar neilgai, investicijų nepareikalavo, bet pasidomėjus pasiklausinėjus kokios detalių kainos šrotuose tai tikrai kad kelnių nenumaus- piguma. Keisti viską laiku filtrus tepalus ir viskas bus OK !!! Nuostabus automobilis. Prieš kelis metus nupirkau žmonai šį modelį, nes norėjo saugios, ekonomiškos ir tuo pačiu išsiskiriančios mašinytės. Per tuos kelis metus neturėjom problemų. Labai ekonomiška. Kadangi kartu vežioja ir sūnų, svarbu kad būtų saugi, o „volvo“ tuo ir pasižymi. Labai žavi automobilio komfortas, pats nepraleidžia progos pasivažinėti su ja. Taip pat labai manevringas. Variklį rinkomės silpnesnį 1.6, bet esam labai patenkinti, galios tikrai netrūksta, o ir važiuoti daug ekonomiškiau. Su varikliu problemų nebuvo. Volvo modeliai greitai nenukentėja, prieš 2 m pirkom už 6000 eurų, o dabar jų kainos nuo 4500 iki tų pačių 6000. Tikrai rekomenduoju tokį modelį, bet geriau žiūrėti, kad būtų iš užsienio parvežtas, nes iš po Lietuvos kelių neaišku ką gali nusipirkti. Šiaip kiek girdėjau geriausi yra iš Vokietijos ir Liuksemburgo.
Gabrielius. 2010 metų „Volvo C30“. Kai nesu labai stipriai išmanantis šioje srityje, automobilį rinkausi pagal išvaizdą. Aha, puikiai suprantu kaip tai skamba, bet nenorėjau vairuoti „Golfo“ ar kokios nors „Toyota“. Tiesiog, meh. Mašinos ieškojau turėdamas 4000 eurų biudžetą, tad tarp galimų kandidatų buvo A klasės „Mercedes-Benz“, „Volvo C30“ ir „Mini Cooper“. Vėlgi, už tokią sumą buvo galima įsigyti didesnę mašiną, bet gyvenu mieste, tad pagrindinis prioritetas buvo manevringam hečbekui. Automobilio paieška truko pusę metų, nes bičiuliai padėję ieškoti mašinos nuolatos įvardindavo tai vieną, tai kitą rimtesnį trūkumą. Galiausiai, Alytuje radome 2010 metais pagamintą (feisliftinis modelis) „C30“ su 1,6 dyzeliu. Rida siekė - 250 tūkst. kilometrų, bet man tai buvo nesvarbu. Didesnę svarbą skyriau mašinos stoviui, tad gavus palaiminimą iš ekspertų atsisveikinau su 4000 eurų ir išvykau į Klaipėdą. Dabar šią mašiną vairuoju vienerius metus, tad manau, jog galiu pasakyti kas patinka ir kas ne. Iš patinkančių dalykų: kuro sąnaudos (5 litrai mieste ar užmiestyje), labai nebloga garso izoliacija, dizainas ir garso sistema. Nepatinka lėtai šylantis dyzelis, juokingo dydžio bagažinė ir oro kondicionierius galėtų efektyviau veikti karštą vasarą. Šiemet tai labai pasijautė. Apspskritai, esu patenkintas, nes iki šiol papildomų išlaidų mašina nepareikalavo. Nusipirkus mašiną atlikau aptarnavimą ir po poros mėnesių vėl žadu tai padaryti. Vien dėl to, jog noriu patikrinti mašiną ir įsitikinti, jog jai viskas gerai.
Volvo modeliai greitai nenukentėja, prieš 2 m pirkom už 6000 eurų, o dabar jų kainos nuo 4500 iki tų pačių 6000. Tikrai rekomenduoju tokį modelį, bet geriau žiūrėti, kad būtų iš užsienio parvežtas, nes iš po Lietuvos kelių neaišku ką gali nusipirkti. Šiaip kiek girdėjau geriausi yra iš Vokietijos ir Liuksemburgo.
Nors „Volvo“ patikimumo rodikliai yra tikrai geri, tačiau C30 nėra geriausias jų modelis.