Žiema - tai iššūkių kupinas metas. Šiuo metu sunkvežimių vairuotojai turi būti ypatingai atidūs, atsargūs, žinoti, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Žiemą tenka susidurti su įvairiausiomis oro sąlygomis, nuo it iš kibiro pilančio lietaus iki siautėjančių pūgų ar ledu padengto kelio. Nežinojimas, kaip susidoroti su tokiomis sąlygomis gali ne tik tapti sunkvežimio gedimų priežastimi, bet ir kelti pavojų sveikatai ar gyvybei.
Viena svarbiausių užduočių, ypač žiemą, yra patikrinti savo darbo priemonę prieš išvykstant. Net mažiausi neatitikimai gali stipriai apsunkinti vairavimą, tad patikrinkite tokius dalykus kaip išmetimo vamzdis, kuriame neturėtų būti sniego, padangas - oro slėgis jose turi būti pakankamas. Įsitikinkite, kad yra pakankamai aušinimo, specializuoto langų plovimo skysčio, alyvos. Langų valytuvai, stabdžiai, žibintai turi veikti nepriekaištingai.
Prieš išvažiuodami pasidomėkite maršrutu ir kelio sąlygomis. Taip pat svarbi orų prognozė. Neretai sunkvežimių techninė pagalba kelyje tampa reikalinga dėl nesuvaldytos, ledu padengtu keliu važiavusios transporto priemonės.
Žiemą kelyje verta imtis išskirtinių atsargumo priemonių, ypatingai, kai vairuojate dešimtis tonų sveriančią transporto priemonę. Didėjant greičiui didėja ir stabdymo kelias, tad neskubėkite ir visuomet laikykitės kiek didesnio nei įprastai saugaus atstumo. Venkite staigių posūkių, nes ant slidaus kelio netekti sunkvežimio kontrolės išties paprasta. Visuomet su savimi turėkite specialistų, kuriems sunkvežimių techninė pagalba kelyje yra kasdienybė, telefono numerį.
Dažnai vairuotojai nenori stabdyti savo sunkvežimio ir nutraukti darbo, manydami, kad nors vairuoti ir yra šiek tiek pavojinga, nieko baisaus neturėtų atsitikti. Tai - didelė klaida. Žiemą gali pasitaikyti situacijų, kai vairuoti yra paprasčiausia nesaugu, ypač siaučiant stipriai pūgai, smarkiai lyjant ar kelius aptraukus tirštam rūkui, kai matomumas sumažėja labai ženkliai.
Jeigu nenorite, kad Jūsų gelbėti vyktų sunkvežimių techninė pagalba kelyje, su savimi turėkite svarbiausių cheminių priemonių, tokių kaip variklio užvedimą gerinantys skysčiai ar kuro priedai, neleidžiantys susidaryti nuosėdoms ir apsaugantys nuo kuro filtrų užsikimšimo. Pravers ir ledą tirpinantis purškalas.
Sunkvežimių vairuotojų darbas žiemą tikrai nesustoja - jam tereikia tinkamai pasiruošti. Būkite atidūs, neskubėkite, atsakingai įvertinkite transporto priemonės ir kelių būklę.
Tarptautiniai reikalavimai sunkvežimiams žiemą
Sunkvežimių vairuotojai, važiuojantys žiemą Europos tarptautinėmis automagistralėmis, turi būti pasirengę nenuosekliems reglamentams dėl prievolės turėti žiemines padangas ar grandines. Analizuojant vadovą nesunku pastebėti, kad tai, kas vienose šalyse yra prievolė, kitose reglamentų nėra apibrėžta. Tai matyti, pvz., žieminių padangų atveju, kurias vairuotojai privalo turėti, pvz., Kroatijoje ar Slovakijoje. Šalys taip pat skiriasi, kai kalbama apie žiemines grandines ar dygliuotas padangas. Kai kuriose šalyse pirmosios yra draudžiamos viešuosiuose keliuose (pvz., Nyderlanduose), tuo tarpu, pvz. Bulgarijoje jas reikia naudoti nuo lapkričio 1 d. Dygliuotos padangos yra uždraustos Albanijoje, Belgijoje ir Slovėnijoje.
Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Besibaigiant lapkriui mėnesiui ir dažnėjant žiemiškiems orams, kiekvienam vairuotojui verta pagalvoti apie savo transporto priemonę. Žieminės padangos yra itin svarbios, tačiau joms taikomi reikalavimai skiriasi visose šalyse. Valstybės kaip Vokietija ir Švedija neseniai savo reikalavimus pakeitė, todėl šiame straipsnyje pateikiame informaciją apie visose ES valstybėse taikomus reikalavimus vilkikams.
Reikalavimai sunkvežimiams skirtingose ES šalyse:
- Airija: Padangų reikalavimai nėra taikomi.
- Austrija: Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 1d. iki balandžio 15d. Transporto priemonės, sveriančios daugiau nei 3,5t, privalo turėti padangas, pažymėtas M+S arba 3PMSF ženklu bent ant vienos ašies. Sniego grandines, taikomas bent dviem varomosioms ašims, privaloma turėti vilkiko viduje nuo lapkričio 1d. iki balandžio 15d.
- Belgija: Žieminės padangos nėra taikomos. Sniego grandinės leidžiamos tik keliuose, padengtuose sniegu ar ledu.
- Bulgarija: Nuo lapkričio 15d. iki kovo 1d. transporto priemonių padangų rašto gylys turi būti ne mažesnis nei 4mm. Sniego grandines vilkike privaloma turėti nuo lapkričio 1d. iki kovo 31d.
- Čekija: Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 1d. iki kovo 31d. Transporto priemonės, sveriančios daugiau nei 3,5t, privalo turėti M+S padangas, kurių rašto gylis yra bent 6mm.
- Danija: Žieminių padangų reikalavimai nėra taikomi, sniego grandinėmis galima naudotis nuo lapkričio 1d. iki balandžio 15d.
- Estija: Nuo spalio iki balandžio mėn. priklausomai nuo oro sąlygų sunkiasvorėms transporto priemonėms žieminės padangos nėra būtinos, tačiau padangų rašto gylis turi būti ne mažesnis nei 3mm.
- Ispanija: Aukštose, kalnuotose vietovėse vilkikai, neturintys žieminių padangų, turi naudotis sniego grandinėmis.
- Italija: Padangų reikalavimai nėra taikomi.
- Kroatija: Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 15d. iki balandžio 15d. Transporto priemonės, sveriančios daugiau nei 3,5t, ant varomosios ašies privalo turėti M+S tipo padangas. Turėti sniego grandines privaloma Lika ir Gorski Kotar regionuose.
- Latvija: Sunkiasvorėms transporto priemonėms žieminės padangos nėra privalomos, tačiau padangų rašto gylis negali būti mažesnis nei 3mm.
- Lenkija: Padangų reikalavimai nėra taikomi.
- Lichtenšteinas: Padangų reikalavimai nėra taikomi.
- Lietuva: Sunkiasvorėms transporto priemonėms žieminės padangos nėra privalomos, tačiau padangų rašto gylis negali būti mažesnis nei 1,6mm.
- Liuksemburgas: Visi vilkiko ratai privalo turėti žiemines padangas žiemos sezono orų metu, M+S padangos yra tinkamos.
- Olandija: Padangų reikalavimai nėra taikomi.
- Portugalija: Padangų reikalavimai nėra taikomi.
- Prancūzija: Žiemos sezono priemonės privalomos keliuose, pažymėtuose B26 ir B58 ženklais. Nuo lapkričio 1d. iki kovo 31d. vilkikai turi turėti 3PMSF padangas, o jei jie turi priekabą - naudotis sniego grandinėmis ar panašiomis priemonėmis.
- Rumunija: Esant žiemos oro sąlygomis, vilkikai, sveriantys daugiau nei 3,5t, privalo turėti M+S arba kitokio tipo žiemines padangas. Vilkikuose taip pat turėtų būti sniego grandinės, kastuvas ir smėlis.
- Slovakija: Nuo lapkričio 15d. iki kovo 31d. transporto priemonės, sveriančios daugiau nei 3,5t, privalo turėti 3PMSF arba kitokio tipo žiemines padangas. Vilkiko viduje taip pat privalo būti sniego grandinės.
- Slovėnija: Nuo lapkričio 15d. iki kovo 15d. transporto priemonės, sveriančios daugiau nei 3,5t, gali važiuoti įprastomis padangomis, bet viduje turėti sniego grandines, arba bent ant varomosios ašies ratų naudoti žiemines padangas.
- Suomija: Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 1d. iki kovo 31d. M+S padangomis naudotis galima iki lapkričio 30d. Sniego grandinės leidžiamos tik keliuose, padengtuose sniegu ar ledu.
- Švedija: Sunkiasvorės transporto priemonės privalo turėti 3PMSF, POR arba dygliuotas padangas bent ant priekinių ir galinių ašių ratų. Minimalus padangos rašto gylis (išskyrus priekabas) - 5mm. M+S tipo padangomis naudotis galima iki lapkričio 30d.
- Vengrija: Padangų, kurių diametras yra didesnis nei 750mm, rašto gylis privalo būti ne mažesnis nei 3mm. Sniego grandinėmis leidžiama naudotis tik sniegu ir ledu padengtuose keliuose.
- Vokietija: Žiemos oro sąlygomis, transporto priemonės, sveriančios daugiau nei 3,5t, privalo turėti 3PMSF tipo padangas.
Per vasarą vairuotojai pamiršta, ką reiškia valdyti automobilį besikeičiančiomis oro sąlygomis, kai neaišku, ar asfalto paviršius blizga nuo lietaus, ar ant jo jau susidarė klastingi plikledžio plotai. Šaltojo sezono pradžioje įvyksta daugybė eismo nelaimių. Kelių policijos tarnybos duomenimis, vien per lapkritį būna užregistruoti net virš 300 eismo įvykių, vairuotojams dar nepripratus prie slidžių kelių. O smulkių avarijų, kuriose nukenčia tik automobiliai, kiekiu gali įsitikinti patys vairuotojai - spustelėjus pirmiesiems šalčiams miestų sankryžas užkemša susidūrusios transporto priemonės.
Leidžiamas greitis ne visada saugus
Specialistai perspėja, kad yra trys pagrindiniai vairavimo šaltuoju metų laiku principai: saugus greitis, taisyklingas automobilio valdymas ir atsakingas mašinos paruošimas žiemai. Važiuoti taip, kad nepaslystumėte yra žymiai lengviau, negu suvaldyti jau slystantį automobilį.
Saugus greitis ne visada yra toks, koks nurodytas ant greičio ribojimo ženklų. Sningant, naktį nebūtina užmiestyje važiuoti leidžiamu 90 km/h greičiu, jei nebegalite pakankamai aiškiai matyti kelio, o esant plikledžiui net mieste leidžiamas 50 km/h greitis realiai gali būti nebesaugus. Esant plikledžiui asfaltuotos gatvės yra pačios slidžiausios.
Itin dažnai eismo nelaimės įvyksta, kai danga yra apledėjusi tik atskirose atkarpose. Tokios netikėtos plikledžio "salelės" dažnai atsiranda ant tiltų, kai ant šaltos konstrukcijos užšąla garuojantis vanduo. Grėsmingiau atrodanti suplūkto sniego danga nėra tokia pavojinga, kol dėl intensyvaus eismo arba nuolat tirpstančio ir užšąlančio paviršiaus ji nenuslidinama.
Kai stabdžiai nepadeda
Netikėtai įvažiavęs į slidžios dangos atkarpą vairuotojas turi nepamesti galvos ir elgtis kuo ramiau - jokiu būdu staigiai nesukti vairo bei visa jėga nespausti stabdžių pedalo, nes tai gali išprovokuoti automobilio slydimą ir mašina taps nevaldoma. Kad netektų staigiai stabdyti reikia nepamiršti, jog stabdymo kelias ant slidžios dangos net kelis kartus ilgesnis nei sausu oru, o jei automobilyje yra stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) stabdymo kelias dar pailgės. Apskritai, vairuotojo elgesys su stabdžio pedalu žiemą labiausiai įtakoja automobilio valdymą. Daug avarijų būtų galima išvengti, jei vairuotojai sugebėtų įveikti nenumaldomą norą užgulti stabdžių pedalą.
Kontroliuojamas slydimas
Ekstremalioje situacijoje instinktyviai norisi stabdyti automobilį, bet stipriai nuspaudus stabdį įvyks priešingai - slystantis automobilis sustos toliau. Jei ėmė slysti priekiniais ratais varomas automobilis, reikia ne tik atleisti stabdį, bet ir išminti sankabos pedalą, nes įjungta pavara blokuotų priekinius, vairuojamus ratus. Sankabos išminti nereikia, jei varomi galiniai ratai.
Jeigu automobilis ėmė slysti į šoną, teks padirbėti vairu. Tokioje situacijoje reikia elgtis priešingai nei liepia instinktai ir suktelėti vairą į slydimo pusę. Automobilis gali imti slysti į kitą pusę, bet to nereikia išsigąsti - tada vėl vairą patariama švelniai suktelėti į slydimo pusę. Per keletą tokių ciklų automobilį suvaldysite.
Jei automobilis varomas priekiniais ratais, slydimą greičiau sustabdysite lengvai spustelėję akceleratorių, kad vairuojamieji ratai atgautų sukibimą su keliu. Galiniais ratais varomam automobiliui pakaks akceleratorių atleisti. Teoriškai, labai paprasta suvaldyti slystantį automobilį, bet geriausia atėjus žiemai šiuos manevrus išbandyti uždaroje aikštelėje arba kreiptis pagalbos į vairavimo instruktorių, nes pavojaus akivaizdoje praktikuotis bus vėlu.
Ką daryti, jei jūsų automobilis pradeda slysti ant ledo – kaip suvaldyti slydimą
Žieminis “apavas”
Patikimiausia užbėgti nelaimei už akių, tai pasirūpinti automobilio technine būkle. Didelę reikšmę automobilio stabilumui turi pakabos ir vairo mechanizmo detalių susidėvėjimas. Bet svarbiausia - geros žieminės padangos.
Ar jos bus dygliuotos, ar be dyglių, tai asmeninis kiekvieno vairuotojo pasirinkimas, bet svarbu, kad jos nebūtų pasenusios. Sukietėjusios, sutrūkinėjusios ar vos kelis milimetrus protektoriaus turinčios padangos prastai sukimba su slidžia danga, o jei joms daugiau nei 10 metų, netgi pačios brangiausios yra nebetinkamos naudoti. Labai svarbu tinkamas ir vienodas oro slėgis visose padangose, nes ir nedidelis skirtumas stabdant gali sukelti automobilio slystelėjimą. O važinėti žiemą vasarinėmis padangomis apskritai yra beprotybė.
„Prieš žiemos sezoną pasikeisti vasarines padangas į žiemines - įprasta praktika, kurios vairuotojai laikosi pakankamai drausmingai. Kiek sunkiau prisiminti, kad vyraujant žiemiškiems orams reikia keisti ne tik padangas, bet ir savo vairavimo įpročius. Taip pat derėtų nepamiršti valytuvų būklės. Patikrinti, ar automobilio naudojami skysčiai, kaip langų apiplovimo skystis, yra tinkamas žiemos sezonui. Reikia patikrinti, ar dega visos lemputės ir ar žibintai yra tinkamai sureguliuoti, kad matytumėte kur važiuojate ir kitų neakintumėte. Iš pirmo žvilgsnio, tai gana paprasti dalykai, tačiau pamiršus tuo pasirūpinti, kelionė gali tapti ne tik nepatogi, bet ir rizikinga“, - sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pritaikyti visiems sezonams
Vidas Žuraulis, „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto profesorius, tvirtina, kad šiuolaikiški automobiliai yra vienodai gerai pritaikyti eismui ir žiemos, ir vasaros sezonu. Todėl ypatingų vargų, susijusių su transporto priemonių parengimu orų permainoms, vairuotojams netenka.
„Ypatingų darbų, be padangų, vieno-kito skysčio pakeitimo ir valytuvų priežiūros prieš žiemą nėra. Bet jei transporto priemonės savininkas nori labiau pasiruošti ir apsaugoti automobilį nuo drėgmės, druskos, sniego, purvo ir kitų dalykų, parengiamųjų darbų sąrašą galima išplėsti. Pavyzdžiui, besirūpinantiems automobilio kėbulo būkle vertėtų atnaujinti antikorozinį padengimą, daugiau dėmesio skirti kėbulo priežiūrai, vaškavimui“, - teigia profesorius.
Mokslininkas sako, kad elektromobiliams ir automobiliams su vidaus degimo varikliu galioja vienodas pasirengimo žiemos sezonui instrukcijų ir patarimų rinkinys. Tik elektromobilių savininkai turėtų papildomai įsivertinti, kad šaltuoju metų laiku šiek tiek sumažės vienu akumuliatoriaus įkrovimu nuvažiuojamas atstumas. Į tai reikia atkreipti dėmesį planuojant maršrutus ir numatant sustojimus akumuliatorių įkrovimo stotelėse.
Verta papildyti bagažinę
„Vilnius Tech“ profesorius rekomenduoja žiemos sezonui į bagažinę įsidėti užvedimo laidus tam atvejui, jei išsikrautų akumuliatorius ar dėl šalčių jis nesugebėtų užvesti variklio. Tačiau jis įspėja, kad vairuotojai, užvesdami automobilį tokiu būdu, turi būti itin atidūs ir laikytis tinkamos veiksmų sekos, mat šiuolaikiškuose automobiliuose pilna elektronikos, kuri yra jautri įtampos šuoliams. A. Žiukelis ragina imtis ir prevencijos, kad neprireiktų ieškoti pagalbos su užvedimo laidais rankose.
„Prieš atvėstant orams verta patikrinti automobilio elektros instaliaciją - ar tinkamai veikia generatorius, ar ne paskutines dienas skaičiuoja akumuliatorius. Mat vasarą nepakankamai kraunančio generatoriaus ar krūvio nebelaikančio akumuliatoriaus trūkumų galime ir nepastebėti, bėdos išlenda tik paspaudus šalčiams“, - ragina BTA ekspertas.
„Taip pat nepakenktų bagažinėje turėti virvę, tempimo lyną, mat žiemą pasitaiko situacijų, kai dėl sniego ar plikledžio sunku pajudėti iš vietos. Kai kuriose situacijose gali išgelbėti ir sauja smėlio - ypač jei važiuojama žiemiškais kaimo keliukais. Kartu būtų naudinga turėti ir kastuvą. Šaltuoju sezonu nepamainomos ir šluotelės sniegui nuvalyti bei stiklo gramdymo priemonės. Tiesa, šiais laikais krypstama prie purškiamų langų atitirpinimo priemonių - su jomis ir vargo mažiau, ir stiklui žala nedaroma, ypač jei ant stiklo yra ne tik ledo, bet ir smėlio“, - rekomenduoja V. Žuraulis.
Vairavimo įpročių korekcija
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova ragina žiemos iššūkiams ne tik techniškai paruošti automobilius, bet ir pasiruošti patiems vairuotojams. Mat vairavimas ant slidesnio, prasčiau nuvalyto kelio reikalauja ypatingo atsargumo.
„Žmonės perdėtai pasitiki savo automobiliais ir galvoja, kad jei įsigijo naują transporto priemonę, tai nusipirko ir fizikos dėsnius. Deja, ne. Praėjusiais metais, kai buvo didžiausias snygis, o iškart po jo - stiprus plikledis, buvau eismo įvykio liudininkė. Naujutėlio miesto visureigio vairuotojas nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu. Sustojau patikrinti, ar kam reikia pagalbos - laimei, niekas nesusižalojo. Tuomet paklausiau vairuotojo, kas nutiko, kodėl jis taip vairavo tame vingyje. Jis paaiškino, kad pasikliovė savo mašina ir galvojo, kad išlaviruos“, - pasakoja instruktorė.
Ji pati, kaskart sėsdama prie vairo, pasitikrina lauko temperatūrą, nes ši parodo plikledžio ir kitų pavojingų reiškinių tikimybę. Išvažiuodama iš kiemo instruktorė įvertina, ar mašina buvo apšerkšnijusi, ar nuo kelio nuvalyti lapai - slidu gali būti ne tik dėl plikledžio, bet ir dėl to, kad ant kelio pilna lapų.
Vairavimo instruktorė taip pat atkreipia dėmesį į greitį ribojančių kelio ženklų vertinimą žiemą. „Maksimalus leistinas greitis yra skirtas važiavimui optimaliomis sąlygomis. Nors autostradose šią ribą žiemą sumažina kelių eismo taisyklės, kituose keliuose tenka kliautis vairuotojų sąmoningumu ir tinkamu situacijos vertinimu. Priklausomai nuo realių oro sąlygų saugus greitis gali būti 10-20 km/val. žemesnis už leistiną. Kartais netgi tenka priimti logišką sprendimą sustoti šalikelėje ir praleisti kitus eismo dalyvius, o praleidus srautą išjudėti sau tinkamu greičiu“, - sako O. Židovlenkova.
BTA ekspertas A. Žiukelis primena, kad vasariškų padangų naudojimas žiemos sezonu gali ne tik užtraukti baudą, bet ir lemti automobilio techninės apžiūros panaikinimą. Nuo lapkričio iki balandžio pradžios į eismo įvykį patekus su vasarinėmis padangomis, jei įvykis nutiko būtent dėl netinkamo padangų pasirinkimo, draudimo bendrovės gali net ir iš apsidraudusio vairuotojo - įvykio kaltininko - išieškoti žalą, padarytą kitai transporto priemonei.
Net ir esant ledui ar sniegui, keliaujant sunkvežimiu svarbu vežti krovinius, gabenti daiktus ir būti saugiems sau ir kitiems. Sunkumus, kuriuos gali sukelti žiemos kelių sąlygos, iš tikrųjų lengva paaiškinti. Prieš išvažiuojant į kelią daugiau nei prasminga apžiūrėti transporto priemonę. Svarbiausi dalykai šiuo atveju yra padangų slėgio, taip pat variklio alyvos lygio ir antifrizo buvimo patikrinimas. Prieš išvažiuojant taip pat reikia patikrinti šildytuvą ir defrosterį. Svarbu ir nepriekaištingai veikiantys stabdžiai, kuriuos reikėtų dar kartą patikrinti iš anksto. Žiemą, esant prastam apšvietimui, svarbų vaidmenį atlieka priekiniai žibintai. Jie, žinoma, turi būti nepažeisti ir švarūs.
Slidžiame ar net apledėjusiame kelyje logiška laikytis daugiau nei pakankamo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Taip yra todėl, kad stabdymo kelias padvigubėja net ir ant šlapio asfalto, todėl akivaizdu, kokia situacija yra ant apledėjusios dangos. Šis aspektas yra svarbus veiksnys, padedantis išvengti tiek trečiųjų šalių, tiek jūsų pačių sukeltų eismo įvykių. Nepriklausomai nuo to, kokiu paros metu sunkvežimis važiuoja keliu, žiemą patartina važiuoti su įjungtomis šviesomis. Jau nekalbant apie ypatingas oro sąlygas, pavyzdžiui, snygį ar stiprų lietų.
Jei sunkvežimis važiuoja ant ledo, vairuotojas visada turi laikyti abi rankas ant vairo, kad galėtų kuo geriau kontroliuoti situaciją ir iš karto tinkamai reaguoti. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į tinkamo važiavimo greičio aspektą, ypač šaltuoju metų laiku. Juk neabejotina, kad eismo įvykių dažnumas tiesiogiai susijęs su pernelyg dideliu greičiu.
Jei žiemą planuojate ilgą kelionę sunkvežimiu, visada turėtumėte įsitikinti, kad bakas pilnas. Tai tiesiog atsargumo priemonė, kad negyvenamose vietovėse arba vietovėse su prasta infrastruktūra nepritrūktų dyzelino.
Visuotinai žinoma, kad šaltuoju metų laiku ant kelio dangos greitai susidaro ledas, ypač ant tiltų ar greitkelių viadukų. Į tai reikia atsižvelgti planuojant maršrutą.
ES visoms transporto priemonėms, kurių bendroji masė mažesnė nei 3,5 tonos, taikomas vadinamasis situacinis žieminių padangų reikalavimas, pagal kurį jos privalo pritaikyti padangas prie žiemos kelio sąlygų. Tačiau sunkvežimiams, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 tonos, taikoma išimtis, o tai reiškia, kad ne visas vasarines padangas reikia keisti vadinamosiomis M+S padangomis. Tai paaiškinama paprastai, nes sunkvežimių padangas sudaro beveik 80 proc. natūralaus kaučiuko. Ši net ir žemoje temperatūroje išlaiko savo savybes ir nesukietėja. Iki šiol M+S padangos paprastai buvo montuojamos tik ant sunkvežimių, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 tonos, varančiųjų ašių. Tačiau nuo šių metų šias padangas privaloma montuoti ir ant vairuojamosios ašies, jei keliuose vyrauja žiemos važiavimo sąlygos. Atitinkami tyrimai parodė, kad ant visų ašių sumontavus žiemines padangas, stabdymo kelį galima sutrumpinti iki 50 metrų. Todėl apskritai galima tikėtis geresnės reakcijos pavojingose situacijose.
Vežėjai ir jų vairuotojai turėtų nepamiršti, kad vadinamąsias M+S padangas iki 2024 m. galima naudoti tik sunkvežimiuose, kurių bendroji masė neviršija 3,5 tonos. Ir tik tuo atveju, jei padangos buvo pagamintos iki 2017 m.
Svarbu ne tik pasirinkti tinkamas padangas, bet ir atkreipti dėmesį į protektoriaus gylį. Pagal įstatymą jis turi būti 1,6 mm. Tačiau ekspertai šiuo atveju pateikia visiškai kitokią rekomendaciją - protektoriaus gylis turi būti gerokai didesnis, konkrečiai - ne mažesnis kaip 6-8 mm. Šiame kontekste taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar atitinkamas sunkvežimis važinėja tik vietiniais keliais, ar ir tarptautiniais maršrutais.
Žieminės padangos suteikia ramybę kelyje, kai temperatūra krenta ir keliai pasidaro slidūs. Bet kokios padangos geriausiai tinka lengvajam sunkvežimiui, kai tenka važiuoti per sniegą ar lietų? Važiuojant per sniegą, ledą ar šlapius kelius būtinos tinkamos žieminės padangos. Jos gaminamos iš specialaus gumos mišinio, kuris išlieka elastingas net ir nukritus temperatūrai žemiau +7 °C (tai atitinka 45 °F). Dėl to padangos geriau „kimba“ į kelią, o automobilis išlieka stabilus. Lengvasis sunkvežimis, ypač važiuodamas su kroviniu ar priekaba, turi būti visiškai valdomas. Taip, kai temperatūra nuolat nukrenta žemiau +7 °C, net ir visasezonės ar greitkelių padangos praranda elastingumą ir nebegali užtikrinti pakankamo sukibimo.
Jei gyvenate vietovėje, kur žiemos būna atšiaurios, įsitikinkite, kad jūsų padangos turi trijų kalnų viršūnių ir snaigės (3PMSF) žymėjimą. Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad visureigių ar bekelės padangos tinka visus metus. Jei gyvenate vietovėje, kur žiemos šaltos ir gausu sniego, žieminės padangos yra būtinybė. Net jei didžioji metų dalis būna be sniego, žiemos audros gali paversti kelius itin pavojingais. Tokiose vietovėse kaip Nyderlandai, Belgija ar Vokietijos vakarinė dalis, žiemos būna švelnesnės. Čia galima naudoti bedygles žiemines padangas - jos efektyvios tiek ant šlapio asfalto, tiek ant plono sniego sluoksnio. Gyvenantiems kalnuotose vietovėse žieminės padangos - ne pasirinkimas, o būtinybė. Dideli aukščiai, stačios įkalnės ir gausus sniegas reikalauja itin gero sukibimo.
Taip - ir labai didelį. Žieminės padangos ne tik užtikrina geresnį sukibimą, bet ir ženkliai sutrumpina stabdymo kelį. Be to, žieminės padangos turi specialų protektorių su giliais grioveliais ir lamelėmis, kurie efektyviai pašalina sniegą bei vandenį iš po ratų.
- Greitesnis dėvėjimasis šiltu oru.
- Sumažėjęs stabilumas ir ilgesnis stabdymo kelias vasarą.
- Sandėliavimo poreikis. Turint du komplektus (vasarines ir žiemines), reikia vietos antrajam laikyti.
Jei gyvenate regione, kur sniegas ir ledas - kasmetinis reiškinys, padangas reikėtų keisti rudenį, kai temperatūra nukrenta iki +7 °C. Pavasarį, kai temperatūra pastoviai pakyla virš +10 °C, rekomenduojama grįžti prie vasarinių ar visasezoninių padangų.
Patikrinkite padangų dydį ir apkrovos indeksą. Atkreipkite dėmesį į greičio indeksą. Nesumaišykite skirtingų markių ar tipų padangų. Reguliariai tikrinkite oro slėgį. Žieminės padangos - tai ne prabanga, o būtinybė kiekvienam vairuotojui, kuris nori saugiai ir užtikrintai važiuoti žiemą.
Kokia yra žiemos padangų teisė Europos šalyse? Europoje kiekviena šalis turi savo teisės aktus dėl žiemos padangų naudojimo, todėl taisykles gali būti sunku suprasti vairuotojams. Laiko tarpai su specialiais reglamentais, minimalūs protektoriaus gyliai, sniego grandinių ar dygliuotos padangų leidimas: reglamentai skiriasi priklausomai nuo šalies. Nepriklausomai nuo to, ar dažnai kertate sieną, ar planuojate kelionę po Europą žiemos sezono metu, būtina žinoti vietinius teisės aktus dėl žiemos padangų, kad galėtumėte saugiai vairuoti. Sužinokite viską, ką reikia žinoti apie žiemos padangų teisės aktus Europoje: kokie yra privalomi laikotarpiai? Kokią įrangą leidžiama naudoti ir kokia draudžiama?
- Airijoje: žiemos padangos nėra privalomos. Žiemos padangos turi turėti ne mažesnį nei 4 mm gylį.
- Belgijoje: žiemos padangų naudojimas nėra privalomas, tačiau jis labai rekomenduojamas, kai klimato sąlygos to reikalauja. M+S pažymėtos žiemos padangos su greičio indeksu, lygiu arba didesniu už transporto priemonės maksimalų greitį, gali būti naudojamos visus metus.
- Danijoje: žiemos padangų naudojimas nėra privalomas, tačiau jis rekomenduojamas žiemos sezonu. Dygliuotos padangos leidžiamos nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 1 d. Minimalus padangų protektoriaus gylis turi būti 3 mm. Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 15 d.
- Graikijoje: žiemos padangų naudojimas nėra privalomas. Tačiau pagal ministerijos dekretą valdžios institucijos gali, jei reikia, reikalauti, kad transporto priemonės būtų aprūpintos slidaus paviršiaus įranga nuo spalio iki balandžio.
- Italijoje: žiemos padangos paprastai nėra privalomos. Val d'Aosta ir Brennerio greitkelyje, Pietų Tirolio regione (A22, Brenner - Affi ruožas), žiemos padangų naudojimas yra privalomas nuo spalio 15 d.
- Jungtinėje Karalystėje: žiemos padangos nėra privalomos, tačiau jų naudojimas rekomenduojamas esant žemesnei nei 7°C temperatūrai. Nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 1 d. Padangos su tik M+S ženklu nebebus priimtos. Dygliuotos padangos draudžiamos nuo gegužės 1 d. iki spalio 10 d. Minimalus padangų protektoriaus gylis turi būti 3 mm. Motociklai privalo būti aprūpinti žiemos padangomis nuo gruodžio 1 d. Dygliuotos padangos draudžiamos nuo balandžio 10 d.
- Liuksemburge: žiemos padangos nėra privalomos.
- Portugalijoje: žiemos padangos nėra privalomos.
- Prancūzijoje: vairuotojai, tiek vietiniai, tiek užsieniečiai, privalo įrengti savo transporto priemonę žiemos įranga 34 departamentuose, kuriuose tai reikalauja prefektai. Žiemos padangos privalomos ant kelių, padengtų sniegu, ledu ar apledėjusiais keliais, ir jos turi būti sumontuotos ant visų keturių ratų.
- Slovakijoje: žiemos padangos paprastai nėra privalomos. Nuo 2024 m. spalio mėn. Nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 1 d. Dygliuotos padangos leidžiamos nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 1 d. Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. padangos turi turėti privalomą "alpinį" simbolį (trijų viršūnių kalnas su snaige). Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d.
- Šveicarijoje: žiemos padangų naudojimas priklauso nuo individualios atsakomybės, nes įstatymas neprivalo jų įrengti žiemą. Įvykus nelaimei dėl netinkamo įrangos pasirinkimo pagal oro sąlygas, vairuotojo atsakomybė gali būti taikoma. Nuo 2024 metų spalio mėnesio tik 3PMSF (kalnų simboliu su snaige) pažymėtos padangos bus priimamos kaip žiemos padangos.
Taip, visų sezonų padangos gali būti sertifikuotos žiemai. Tačiau tai priklauso nuo padangų ženklinimo. Kad visų sezonų padanga būtų laikoma sertifikuota žiemos sąlygoms, ji turi turėti 3PMSF simbolį (Three Peak Mountain Snowflake), vaizduojantį kalną su trimis viršūnėmis ir snaige. Kai kurios šalys vis dar priima M+S ženklu pažymėtas padangas kaip žiemos padangas, tačiau šis reglamentavimas palaipsniui pereina prie plačiai naudojamo 3PMSF simbolio reikalavimo. Patikrinkite padangos šoną, ieškodami 3PMSF simbolio (kalnas su snaige), taip pat patikrinkite, ar yra lamelių ir gilių griovelių ant protektoriaus.
Taip, galima naudoti žiemos padangas visus metus, tačiau tai nėra rekomenduojama. Jų minkšta guma, sukurta efektyviam darbui esant žemesnei nei 7°C temperatūrai, greitai dėvisi ant kelių, kur temperatūra gali viršyti 40-60°C vasarą. Tai sukelia greitą nusidėvėjimą, žymų sukibimo praradimą, ilgesnes stabdymo distancijas ir padidėjusią degalų sąnaudas.
tags: #ziemines #sunkvezimiu #vairuotojams