Dizainas yra svarbus kiekvienam automobiliui - nuo jo prasideda kliento pažintis su kiekvienu modeliu. Jeigu išorė nepatraukli ar nepatinka tam tikros interjero detalės, žmogus greičiausiai net nesivargins to automobilio išbandyti. Jeigu automobilis dailus, tada klientas pasiryžta įvertinti ir inžinierių nuopelnus. Negražūs automobiliai neskrenda, - yra pasakęs vienas garsus aviatorius, o kiek modifikuotą posakį galima priskirti ir automobiliams. Prastai atrodantys automobiliai neturi išliekamosios vertės ir nėra atsimenami praėjus pusšimčiui metų po jų gamybos, tačiau dizaino šedevrų istorija visai kita.
Automobilio išvaizda nuo pat jo sukūrimo buvo vienas iš svarbiausių elementų, nulemiantis ne tik estetiką, bet ir funkcionalumą. Dizainas apima viską: nuo kėbulo linijų iki salono ergonomikos, nuo medžiagų pasirinkimo iki aerodinaminių sprendimų. Tai - kalba, kuria gamintojai bendrauja su klientais. XX amžiaus pradžioje automobiliai buvo panašūs į vežimus su varikliu - jų išvaizda buvo antraeilė. Dizainas pradėjo keistis, kai gamintojai suprato, kad patraukli forma gali padidinti pardavimus.
1960-1970 m. automobiliai pradėjo atspindėti kultūrą - „Volkswagen Beetle“ simbolizavo jaunimo laisvę, „Ford Mustang“ - sportiškumą, o europietiški modeliai, tokie kaip „Fiat 500“, išsiskyrė kompaktiškumu. Šiandien automobilių dizainą formuoja dvi didelės kryptys: estetika ir technologijos. Minimalizmas tampa vis populiaresnis - švarios linijos, mažiau detalių, daugiau vientisumo. Kita tendencija - technologijų integracija. LED žibintai, dinaminės grotelės, paslėptos rankenos, panoraminiai stiklai - visa tai kuria futuristinį įspūdį.
Elektromobilių bumas pakeitė ir dizaino sampratą. Kadangi tokiems automobiliams nereikia tradicinės radiatoriaus grotelių struktūros, gamintojai eksperimentuoja su vientisomis priekinėmis dalimis, futuristinėmis proporcijomis. Be to, elektromobilių salonuose mažiau mechaninių dalių, todėl atsiranda daugiau erdvės.
Automobilių dizainas visada atspindi laikmečio dvasią. Jei XX a. pabaigoje dominavo agresyvios, kampuotos formos, šiandien populiarėja aptakūs, draugiški aplinkai siluetai. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama spalvoms: šalia tradicinės juodos, baltos ar sidabrinės, gamintojai siūlo ryškiai mėlyną, žalios atspalvius, netgi dviejų tonų kėbulus.
Ateities mobilumo iššūkiai ir inovacijos
Vilniaus dailės akademijos (toliau - VDA) dizaino studentus vis labiau domina ir inovatyvaus ateities mobilumo iššūkiai. Šią savaitę, vykstant festivaliui „Dizaino savaitė 2022”, VDA parodų salėse „Titanikas“, be baigiamųjų dizaino krypčių studentų darbų, galima pamatyti ir inovatyvią ateities transporto priemonę „AKO Trike“. Ją, padedant pasaulinio garso automobilių dizaineriui Frankui Stephensonui, tobulina Vilniaus dailės akademijos studentai.
„AKO Trike“ yra Lietuvoje kuriamas dvivietis elektrinis triratis, vienu įkrovimu galintis nuvažiuoti daugiau nei 300 kilometrų, o transporto priemonės jėgainė gali pasiekti net 150 kW galią. Pasak kūrėjų, „AKO Trike“ sujungia geriausias motociklų ir automobilių valdymo savybes. Ši transporto priemonė turėtų suteikti naujų vairavimo pojūčių bei užtikrinti didesnį važiuojančiųjų saugumą. “AKO trike” turėtų būti itin dinamiška, ypatingai gerai posūkius įveikianti transporto priemonė. Išskirtinumo triračiui suteikia ir inovatyvi išvaizda bei dizaino sprendimai.
„AKO Trike“ projekte dalyvauja ne tik „AKO Technical“ ir VDA Vilniaus fakulteto Dizaino katedros studentai. VDA kvietimu, kūrybines dirbtuves veda pasaulinio garso automobilių dizaineris Frank Stephenson. Frank Stephenson žvaigždė tekėti pradėjo „Ford“ dizaino studijoje Kelne, Vokietijoje. Ten dizaineris sukūrė išskirtinius „Ford Escort RS Cosworth“ elementus, tarp jų ir klasika tapusį dvigubą galinį spoilerį. Vėliau jis perėjo į „BMW“, kurioje praleido 11 metų ir galiausiai buvo paskirtas vyriausiuoju dizaineriu. Jo sukurtas naujojo „MINI Cooper“, pristatyto 2000 m. Paryžiaus automobilių parodoje, dizainas paskatino apdovanojimus pelniusio prekės ženklo atgimimą ir naujos kartos MINI modelius. 2003 m. „MINI Cooper“ buvo pirmasis Europos automobilis pelnęs Šiaurės Amerikos metų automobilio apdovanojimą. 2002 m. liepos mėn. dizaineris buvo paskirtas pirmuoju „Ferrari-Maserati“ dizaino ir plėtros direktoriumi Italijoje. Jo darbas apėmė naujausių „Maserati“ ir Ferarri“ modelių dizaino linijų kūrimą. Taip gimė „Maserati Quattroporte“, „Maserati GranTurismo“ bei „Ferrari 612 Scaglietti“. Vėliau dizaineris kūrė FIAT „Punto“ bei „Bravo“ modelius. 2007 m. jis buvo paskirtas „Stile Alfa Romeo“ dizaino centro vadovu, o dar po metų perėjo į išskirtinių britų sportinių automobilių gamintojo „McLaren Automotive“ biurą. Virtualios VDA studentų kūrybinės dirbtuvės su garsiu automobilių dizaineriu vyks iki gegužės 27 dienos, VDA parodų salių „Titanikas“.
Ateities automobiliai taps vis labiau funkcionalūs, o autonominis vairavimas bus tik viena iš daugelio sričių. Tai reikš didesnį energijos poreikį, todėl efektyvumas tampa esminiu veiksniu. „Mercedes-Benz“, būdamas automatizuoto vairavimo ir saugumo technologijų pradininkas, siekia naujos vizijos - autonominio vairavimo, kuris pakeis automobilio vaidmenį. Šis progresas ne tik didins saugumą, efektyvumą ir komfortą, bet ir leis keleiviams sutelkti dėmesį į kitas veiklas.
Autonominiai automobiliai bendraus su ateities miestais, tačiau tam būtinos naujoviškos technologijos, kurios įveiktų dabartinės kompiuterinės technikos ribas. Bendradarbiaudama su Kanados Vaterlu universitetu, „Mercedes-Benz“ tiria neuromorfinę kompiuteriją - technologiją, imituojančią žmogaus smegenų veikimą. Tai galėtų žymiai sumažinti dirbtinio intelekto skaičiavimų energijos sąnaudas ir padidinti greitį. Neuromorfiniai sprendimai dešimt kartų efektyviau atpažintų kelio ženklus, eismo juostas ir kitus eismo dalyvius net esant prastam matomumui.
Pavyzdžiui, į automobilį įmontuota neuromorfinė kamera fiksuotų ne pilnus vaizdus, o tik svarbiausius taškus (įvykius), todėl sistema galėtų itin greitai reaguoti į vairuotojo nuovargio požymius, pavyzdžiui, mirksėjimą. Neuromorfinė kompiuterija gali sumažinti autonominio vairavimo energijos sąnaudas iki 90 %.
Siekiant didesnio tvarumo, „Mercedes-Benz“ vis daugiau dėmesio skiria antrinėms medžiagoms ir atsinaujinantiems ištekliams. Tyrimai apima biotechnologijos pagrindu sukurtas medžiagas, kurios galėtų pakeisti naftos ar gyvūninės kilmės produktus. Naudojant genetiškai modifikuotas bakterijas, biotechnologijos pagalba sukuriami šilko baltymai, kurie vėliau paverčiami blizgančia, lengva ir itin tvirta šilko medžiaga. Ji yra visiškai biologiškai suyranti ir jau pritaikyta „VISION EQXX“ koncepciniame automobilyje.
Kita inovacija - aukštos kokybės odos alternatyva, sukurta naudojant perdirbtą plastiką ir biotechnologines medžiagas. Ji pasižymi odai būdingomis savyėmis, tačiau yra lengvesnė, atspari vandeniui, kvėpuojanti ir draugiškesnė aplinkai. Elektriniams automobiliams stabdant per energijos rekuperaciją, „Mercedes-Benz“ kuria stabdžius, integruotus į elektros pavaros sistemą. Jie beveik nesidėvi, nerūdija, neskleidžia dulkių ir triukšmo.
Naujo tipo saulės moduliai, padengti automobilio kėbulą, galėtų sugeneruoti pakankamai energijos 12 000 km per metus. Jie sudaryti iš lengvų, perdirbamų medžiagų, kurios yra pigesnės už tradicinius saulės modulius. Ateityje mikrokonverteriai, integruoti tiesiai į baterijų elementus, leistų optimizuoti energijos srautus, padidinti elektrinių transporto priemonių efektyvumą ir prailginti jų nuvažiuojamą atstumą. Tai atvertų naujas galimybes elektrinių transporto priemonių dizainui ir moduliacijai.
„Mercedes-Benz“ inovacijos kuria ateities automobilį, kuris yra tvarus, pažangus ir nepraranda prabangos pojūčio.
Kas lemia automobilių technologijų ateitį? | BBC News
Klasikiniai automobiliai ateityje: tendencijos ir prognozės
Kai vartojame terminą „ateities klasika“, tai reiškia, kad kolekcinių automobilių rinkos tendencijos vystosi ir gali keistis. Neišvengiamas klausimas - kokia bus geriausia „ateities klasika“ 2026 m.? Nuo tada, kai kolekcinių automobilių rinka tapo prekėmis kaip investicija į akcijas, automobilių kolekcionieriai bandė nuspėti, kokia bus kita karšta pomėgių automobilių tendencija. Tai laisvai reiškia, kad reikia numatyti tendenciją, kai galite nusipirkti automobilį, kol jis dar neįkais.
Kolekcinių automobilių rinka keičiasi, nes Millennials (Y kartos, maždaug 1981-1996 m. gimęs) įgyja daugiau perkamosios galios ir emocinio prisirišimo prie automobilių, kuriais žavėjosi užaugę. Daugelis prognozuoja, kad iki 2026 m. pabaigos „ateities klasikos“ kraštovaizdyje bus gausu 90-ųjų pabaigos iki 2010 m. Gali būti, kad kolekcinių automobilių pasaulis niūniuos naują melodiją - ją varys ne karbiuratoriai ar chromas, o vaikystės prisiminimai.
Vairuotojai, kurie dabar varžosi Monterėjuje, Skotsdeilyje ir internetu, nėra pensininkai, besivaikantys savo jaunystės Mustangų. Tai Millennials, Y kartos vaikai, kurie užaugo PlayStation, telefono ryšio ir VTEC aimanų garsuose per ankstyvuosius „YouTube“ vaizdo įrašus. Hagerty Insurance praneša, kad Gen-X ir Gen-Y kolekcionieriai aplenkė kolekcinių automobilių bendruomenės mastą ir dabar lenkia bumerių skaičių (pagal jų šiuo metu apdraustų kolekcinių automobilių įrašus). Tai verčia susimąstyti, kaip kolekcinių automobilių rinka gali pasikeisti artimiausioje ateityje, kartais vadinama „analoginiu renesansu“.
Šie sąrašai yra pagrįsti dabartinėmis tendencijomis pereiti nuo 50-ųjų ir 50-ųjų automobilių ir lengvųjų automobilių prie „tiunerio“ galios ir rankiniu būdu perjungiamų analoginių automobilių. Pateikiame 10 stiprių kandidatų į „būsimo kolekcionavimo“ statusą tarp Y kartos entuziastų iki 2026 m.
- 1990-ųjų kultūros ir žiniasklaidos ikona Toyota Supra buvo rodoma filmuose, t. Greiti ir įsiutę. Šie A80 kartos „Supras“ su turbokompresoriumi ir mechaninėmis pavarų dėžėmis pasiekė aukščiausią vertę prieš keletą metų, tačiau vėliau šiek tiek sumažėjo. Mažos ridos „Supras“ akcijos aukcione kainavo 175-250 000 USD+ ir savo verte konkuravo su klasikiniais „Porsche“ ir „Ferrari“. Tačiau šiandien vis tiek galite jų rasti su didele nuolaida. Susidomėjimas išlieka dėl ribotos pasiūlos ir stipraus kultūrinio potraukio. A80 išskirtinis yra tai, kad jis patinka ne tik kolekcininkams, bet ir emociškai susijusi karta kad užaugo jį dievindamas - nuo plakatų iki „PlayStation“ iki filmų. Tai yra labiausiai pripažintas JDM pasiūlymas kolekcinių automobilių spektre.
- 1994 m. R35 kartos „Nissan GT-R“ pasauliui pristatė JDM superautomobilį. Tai buvo prieinamų superautomobilių „Godzilla“, pristatanti našumą skaitmeniniame amžiuje. Gen-Y užaugo dominuojant žaidimų kultūroje (Gran Turismo, Forza) ir „YouTube“ automobilių laikmena. Kai R35 debiutavo, tai buvo atradimas… 3,8 litro, rankomis sukonstruotas V6 su dviem turbokompresoriais, iš pradžių išvystantis 480 AG (ir iki 600 AG vėlesnėse komplektacijose), suporuotas su dvigubos sankabos transmisija - technologija tuo metu paprastai buvo skirta egzotiškiems Europos superautomobiliams. Su visų ratų pavara jis turėjo neįtikėtiną stabilumą ir nesudėtingą sukibimą. Dėl to paprasti vairuotojai atrodė kaip profesionalai kelyje. Kai 2008 m. pirmą kartą rėžėsi į Niurburgringą, R35 užfiksavo tuo metu stulbinantį 7:29 rato laiką, gėdingą automobilį, kainuojantį du ar tris kartus daugiau.
- WRX (World Rally eXperimental) sukūrė Subaru automobilių sporto komanda ir Prodrive, bendradarbiaudami su STI - Subaru Tecnica International. Visais ratais varomas ralio automobilis pasaulio ralio čempionate dominuoja su STI turbokompresorine, tik mechanine pavarų dėže ir sukurtas kaip „Subaru“ ralio automobilis. Impreza WRX STI, pilotuojamas legendinių vairuotojų, tokių kaip Colinas McRae ir Petteris Solbergas, laimėjo tris WRC gamintojų čempionatus iš eilės (1995-1997 m.) ir 2003 m. vairuotojų čempionatą. Jis yra šiuolaikinio sportinių automobilių pasaulio mėlynasis herojus. Niekas nebuvo populiaresnis jaunesniais Gen-Y kartos metais.
- „Mazda RX-7“ 1992-2002 m. buvo transcendentinis automobilių istorijoje. Tai vienas iš nedaugelio japoniškų automobilių, visame pasaulyje dizaino muziejuose giriamas dėl savo grožio ir ikoniškos įtakos. Tai buvo paprasto dizaino ir našumo tobuloje pusiausvyroje esmė. Jis turėjo 1,3 litro dviejų rotorių variklį su dviem turbokompresoriais, išvystančiu 255-280 AG. Nors ir nedidelio darbinio tūrio, jis tiekė galią linijiniu, egzotišku būdu, sukeldamas daug didesnius sūkius nei panašios kainos automobiliai. Jis dažnai buvo lyginamas su „Ferrari“ savo elgesiu. RX-7 FD buvo pirmasis masinės gamybos automobilis, kuriame buvo naudojama nuosekli dviejų turbinų sistema, sumažinanti atsilikimą, naudojant vieną turbiną esant žemiems sūkiams, o antrą - aukštiems sūkiams. Gen-Y kolekcininkai juos prisimena iš Gran Turismo ir Need For Speed vaizdo žaidimai.
- Kai kurie automobiliai yra labiau susiję su šypsena, kurią jie palieka jūsų veide, o ne apie 0-60 kartų, kuriuos jie gali pasiekti. „Honda“ pagamino S2000 savo 50-ies metų sukakčiai paminėtith jubiliejiniai metai. Tai buvo mechaninis Honda meilės laiškas savo gerbėjams. Variklis, atmosferinis 2,0 l F20C, buvo įdomus, nes jo 240 arklio galių sukimosi greitis siekia 9000 aps./min. Oho! Vidutinio variklio suprojektuota važiuoklė 6 greičių mechaninei transmisijai suteikė tikslų 50/50 balansą. Jis buvo plačiai giriamas už tai, kad turi vieną geriausių visų laikų pavarų dėžių. Tai užtikrino puikų vairavimo ir kelio grįžtamąjį ryšį. Kitaip tariant, šis automobilis buvo skirtas vairuotojui ir kelio pojūčiui. Inžinieriai, dirbę prie S2000, buvo pasirengę įtraukti į konstrukciją didelį Honda lenktynių paveldą.
- Kodėl: beveik tobulas analoginis M automobilis.
- Kodėl: plokščias V8, mechaninė pavarų dėžė, garsi ir visceralinė.
- Kodėl: daugelis mano, kad tai yra gryniausia šiuolaikinio „Porsche“ vairavimo patirtis.
- „Audi R8“ (pirmos kartos, 2008-2015 m.
- Kodėl: pasiekiamas „kasdienis superautomobilis“.
10. Dar įdomiau yra šių „būsimų kolekcionuojamų daiktų“ vertinimai. 2024 m. 25-35 tūkst. Šauniame šeštadienio automobilių ir kavos renginyje Ostine švarus Honda S2000 stovi apsuptas 30 inžinierių. Vienas iš jų 2023 m. jo įsigijo už 42 000 USD. Dabar, praėjus vos trejiems metams, kolekcininkai šnabžda vertybes į šiaurę nuo 65 000 USD. Kitoje automobilių stovėjimo aikštelėje tylią pagarbą traukia sidabrinis „Porsche Cayman GT4“ (981). Jos savininkas nėra kolekcionierius, jis yra vairuotojas. „Viskas, kas ateina po to, yra skaitmeninė“, - sako jis, apibūdindamas, kaip dėl mechaninio automobilio sąžiningumo jis jaučiasi nesenstantis. Aukcionų namai sutinka: iki 2026 m. Tuo tarpu automobiliai, kurie kažkada buvo ant žaidimų ekranų - „Toyota Supras“, RX-7, „Nissan GT-R“ - paverčiami kolekcionuojamais „blue-chip“ daiktais. Bet tai ne tik JDM legendos. BMW E46 M3 ir Ford Shelby GT350 analoginį žibintuvėlį traukia į Europą ir Ameriką. M3, kadaise buvęs tik naudotas našumo kupė, dabar kelia pagarbą kaip natūraliai įsiurbiamos M linijos pabaiga. GT350? Netgi pirmosios kartos Tesla Roadster, kažkada atmestas kaip Silicio slėnio mokslinis projektas, tyliai sėdi kambario gale, jo vertė kyla, kol kolekcininkai pradeda suvokti savo istorinę svarbą. Jei skaičiuotumėte keturių geriausių mūsų sąraše esančių automobilių kainų kilimą, kaip ir savo akcijų rinkos kainas, jie visi atrodytų kaip nugalėtojai. Taigi, kai jų garažai prisipildo Supras, S2000, GT4 ir GT-R, kolekcinių automobilių rinkoje vystosi ramus supratimas. Gen-Y karta ne tik kolekcionuoja automobilius, bet ir archyvuoja savo jaunystės svajones… ne per daug skiriasi nuo to, kaip mes, bumininkai, jaučiame savo Chevelles ir Cudas, ar ne?
Viena svarbiausių būsimo klasikinio modelių savybių - retumas. Tokie standartiniai modeliai kaip „Audi 80“ ar „VW Passat“ turbūt niekada netaps klasikiniais automobiliais, nes jie gaminami masiškai. Didesnę vertę gali įgyti tik kokios nors jų išskirtinės versijos, pavyzdžiui, „VW Golf R32“. Toliau eina modelio dizainas arba tiesiog grožis. Dažnai klasikiniais automobiliais tampa modeliai, kurie buvo savotiškai futuristiniai arba nurodydavo ateities dizaino linijas 10 metų prieš joms tampant norma. Tokie automobiliai visada išlieka automobilių kolekcininkų širdyje. Taip pat svarbu, kai sukurtas modelis techniškai lenkia visus savo varžovus. Vien dėl kelių detalių variklyje ar pakaboje modelis negali tapti beprotiškai geidžiamas. Taigi prieiname prie kito dalyko - istorinio palikimo, ir dažniausiai visada pasiliekame ties lenktynėmis. Dar vienas svarbus dalykas - ar automobilį galima naudoti kasdien. Vienoks malonumas, kai su nusipirktu modeliu į gatvę galima išvažiuoti tik du kartus per metus, ir visai kas kita, kai jį galima naudoti vos ne kasdien. Ir paskutinis, bet ne pats blogiausias dalykas, - gamintojas. Net blogiausiai atrodantys „Ferrari“ modeliai graibstomi, nes jie yra pagaminti „Ferrari“. Nepriklausomai nuo modelio šių mašinų nebuvo pagaminta daug, tad kaina laikui bėgant garantuotai kils labiau nei bet kurio išskirtinio „Opel“ ar „Ford“.
Rinkoje jau dabar galima atskirti keletą modelių, kurie ateityje bus vadinami klasikiniais. Pirmasis modelis, tai visų mėgstamas ir kažkada tautos automobiliu vadintas antrosios kartos „VW Golf“. Tačiau su paprastu modeliu nieko nenustebinsite. Ieškoti reikia tik GTi modifikacijos. Šis modelis turi labai didelius šansus tapti klasikiniu, nes, palyginti su paprastais modeliais, jų buvo pagaminta nedaug. Tai sportinis ir techniškai svarbus modelis, kai VW patobulino savo 1,8 litro benzininį motorą. Be to, kelią į klasiką nutiesia pirmosios kartos „VW Golf Gti“, kuris dabar yra graibstomas, todėl dabartinė antrosios kartos kaina - maždaug 6,5 tūkst. Antrasis potencialus kandidatas atsirado Prancūzijoje, jo vardas „Citroen XM“. Tai ketverių durų hečbekas, kuris buvo skirtas kovai su „Audi 100“ ir penktosios serijos BMW, tačiau niekada nebuvo potencialus, nes pardavimai nebuvo stebėtinai nuostabūs. Per 11 gamybos metų „Citroen“ pardavė maždaug 333 tūkst. Šį modelį nuo kitų skiria du dalykai. XM pakaba daugelio kritikų buvo įvertinta kaip viena geriausių tuo metu - tai padėjo XM 1990 metais tapti Europos metų automobiliu. Tai buvo hidropneumatinė pakaba, kurios aukštį buvo galima keisti pagal savo norus - tai leido modeliui suteikti vieną patogiausių važiavimų savo segmente. Antrasis dalykas - dizainas. Šie du dalykai leidžia spėti, kad XM taps klasikiniu modeliu. Be to, prieš tai buvę DS ir CX modeliai jau yra klasika, tad hierarchiniu principu galima teigti, kad su „Citroen“ neprašausite. Šiuo metu tobulai išlaikyti modeliai yra prienami. Jų kaina gali būti maždaug apie 1,5 tūkst. „Ford Capri“ mes jau galime vadinti klasika, tačiau jų kainos kol kas dar nešauna į padanges. „Capri“ yra mustango pusbrolis, skirtas Europai. Per 17 gamybos metų buvo naudoti įvairūs varikliai, tai buvo ganėtinai sėkmingas modelis. Iš viso parduota 1,9 mln. Vis dėlto patys geidžiamiausi yra paskutinės trečiosios kartos „Capri“ modeliai, kai buvo pradėtas montuoti 2,8 litro benzininis variklis su tiesioginiu įpurškimu. Būtent šis variklis buvo montuojamas 1981-1986 metais. Šio modelio daug kas ieško ir noriai perka, todėl geriausia surasti būtent jį, o kaina - apie 13 tūkst. eurų. Beje, daugelis tikina, kad greitai ji ims kilti labai sparčiai. Paskutinis modelis iš galimų ateities klasikų yra šiek tiek prabangesnis ir greitesnis „Porsche“ 944. Tai ne garsusis 911, bet laiko išbandymus jis atlaiko. Visų pirma 944 modeliai turėjo „Porsche“ gamintus variklius. Ne taip kaip 924, kurio variklis buvo pasiskolintas iš VW. Jeigu pavyktų surasti S2 arba „Turbo“ modelį, tai turėtumėte ne tik greitą automobilį, kurį galima naudoti kasdien, bet ir modelį einantį klasikos vardo link, nes beveik visi „Porsche“ vien dėl vardo atsiduria tuose rėmuose. Geras modelis gali kainuoti apie 9 tūkst.
Lietuvoje yra keletas kolekcininkų, savo garažuose turinčių ne vieną dešimtį klasikinių automobilių. Galiu pasakyti, kad galima imti beveik kiekvieną „Mercedes-Benz“ modelį. G.Rimkus kalbėjo, kad renkantis būsimą klasikinį automobilį vienas svarbiausių aspektų yra gamintojas. „Galiu pasakyti, kad galima imti beveik kiekvieną „Mercedes-Benz“ modelį. Šiauliuose sukaupęs nemažą kolekciją įvairių tiek antikvarinių, tiek klasikinių automobilių kolekciją G.Rimkus mano, kad vis dėlto renkantis modelį nereikėtų apsiriboti tik gamintojo ženkliuku. „Kuo mažiau išleista modelių ir kas šiandien turi vertę, tas ją turės ir rytoj“, - tikino A. Eitutis. Jo pavyzdys - „Ford T“ automobiliai. Pasak jo, labai daug yra aplinkybių, kodėl automobilis gali tapti klasikiniu, ir nors „Bentley“ ir „Rolls-Royce“ tikrai taps klasikiniais, tačiau ne visų jų kainos gali didėti beprotiškai. Abu pašnekovai kaip vieną geriausių ateities klasikinių automobilių šiandien įvardijo BMW 850 modelį, nes jis - retas ir gražus, o kaina kyla sparčiai.
Detroito automobilių parodoje pristatytas įspūdingas koncepcinis Toyota FT-1 modelis - aukščiausias Toyota pasiekimas dizaino srityje. Įkvėptas mūsų istorinių sportinių automobilių, jis įkūnija ateities viziją. FT-1 būdinga priekyje montuojamo variklio ir galinių varomųjų ratų konfigūracija. Todėl kabina yra šiek tiek patraukta į galą, kad būtų optimizuotas svorio pasiskirstymas. Dėl tokio sprendimo jo proporcijos prilygsta klasikiniam sportiniam automobiliui. Panoraminis priekinis langas ir charakteringa šoninių langų forma - akivaizdi užuomina į 1967 m. laidos Toyota 2000GT. Ryškesnis ir vientisesnis FT-1 dizainas - Toyota pastangų pagyvinti savo automobilius ir suteikti jiems daugiau energijos bei aistros rezultatas. Dėl FT-1 buvo racionalizuotas kūrimo procesas. Tai sutapo su 40-uoju JAV veikiančios Toyota dizaino studijos Calty Design Research jubiliejumi.
2015 m. laidos S-FR - koncepcinis bazinės komplektacijos automobilis, toliau tęsiantis mūsų lengvų ir smagių vairuoti sportinių automobilių tradicijas. Ir šiame modelyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas reakcijai į vairuotojo komandas. Taip buvo siekta, kad naujoji karta iš naujo atrastų vairavimo malonumą. Koncepciniam S-FR modeliui būdingas tipiško sportinio automobilio dizainas - ilgas variklio dangtis, plati stovėsena ir trumpos iškyšos. Po jo kompaktišku ir lengvu kėbulu slepiasi priekyje montuojamas energingas variklis, galinių varomųjų ratų sistema ir nepriklausoma pakaba. Taikant tokią aiškiai apibrėžtą strategiją, buvo sukurtas sklandžiai važiuojantis, greitai į vairuotojo veiksmus reaguojantis ir nepriekaištingai valdomas automobilis.
Automobilių dizainas artimiausiais metais taps dar labiau susijęs su dirbtiniu intelektu, autonominiu vairavimu ir tvarumu. Prognozuojama, kad kėbulai taps aerodinamiškesni, salonai - labiau primenantys poilsio erdves, o medžiagos bus dar draugiškesnės aplinkai. Automobilių dizainas kinta kartu su visuomene, technologijomis ir kultūra. Nuo pirmųjų paprastų formų iki šiandieninių futuristinių elektromobilių - tai nuolatinė evoliucija. Vairuotojai renkasi ne tik techniką, bet ir įvaizdį, kurį automobilis perduoda.
tags: #ateities #automobiliai #ir #ju #dizainas