Avarijos nuotekų siurblinėje gali turėti rimtų pasekmių aplinkai ir gyventojams. Šiame straipsnyje nagrinėsime kelis tokius atvejus, jų priežastis, likvidavimo eigą ir galimas prevencines priemones.
Avarijos Elektrėnuose ir Vievio nuotekų valymo įrenginiuose
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko informavo, kad avarija įvyko nuplėšus slėginės trasos dangtį siurblinėje. Šiuo metu vykdomas Elektrėnų - Vievio nuotekų valymo įrenginių ir trasų rekonstravimo projektas, kurio metu turi būti atnaujintos ir slėginės linijos, todėl nuotekos nukreiptos vienu vamzdžiu. Perjungiant siurblius dėl hidraulinio smūgio įvyko avarija. Avarijos vieta buvo greitai nustatyta ir, nutraukus nuotekų padavimą, avarijos priežastys buvo likviduotos. Į aplinką išsiliejo apie 150 kubinių metrų nevalytų buitinių nuotekų. Nuotekos į atvirus vandens telkinius nepateko, artimiausias vandens telkinys yra už 1 km nuo išsiliejimo vietos, Žebertonių gyvenvietė yra už daugiau kaip 500 m, teršalai išsiliejo į durpingą pievą ir susigėrė į gruntą. Atsakingos aplinkos apsaugos tarnybos nustatys tikslų išsiliejusių teršalų kiekį ir apskaičiuos aplinkai padarytą žalą, kurią privalės atlyginti projektą vykdanti UAB „Požeminiai darbai“. Rekonstrukcijos metu ši bendrovė yra atsakinga už tinklų eksploataciją.
Avarija Neries upės taršos atveju Vilniuje
Antradienį gavus pranešimą apie Neries taršos atvejį Goštauto g., „Vilniaus vandenų“ brigada buvo operatyviai išsiųsta į įvykio vietą, kad išsiaiškintų taršos šaltinį. Pirminiais duomenimis buvo nustatyta, kad taršos šaltinis - ne iki galo išvalytos nuotekos, kurios į upę galimai pateko iš netoli taršos vietos esančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ siurblinės. Šiandien siurblinėje bendrovės rangovas vykdė planinius nuotekų rezervuaro valymo darbus. Vykdant šiuos darbus, dalis ne iki galo išvalytų nuotekų iš siurblinės galimai pateko į upę. Tarša buvo operatyviai sustabdyta. Apie įvykį pranešta Vilniaus regiono aplinkosaugininkams. Pirminės priežastys, dėl ko ne iki galo išvalytos nuotekos pateko į upę - momentinis siurblinės rezervuaro valymo proceso sutrikimas. „Didžiąją dalį (nuotekų) sudaro lietaus vanduo, bet įprastai, kada nėra vandens, ten teka ir buitinės nuotekos. Jis teigė, kad kol kas neįmanoma nustatyti, kokią dalį į upę patekusių nuotekų sudaro buitinės atliekos. „Pasibaigus avarijai, be abejo, įvertinsime, kiek per tą laiką ištekėjo nuotekų į gamtą, šiuo metu preliminariais skaičiavimais tai yra apie 1,5 tūkst. kubinių metrų per valandą. Visa ši informacija bus atiduota aplinkosaugininkams, patikslinta pagal sistemų duomenis ir tada aplinkosaugininkai įvertins žalą gamtai, jie turi tam specialią metodiką“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Pasak A.Bubnelio, vienos didžiausių Vilniuje nuotekų siurblinių darbas sutriko apie 11 valandą. Sustojus siurbliams nuotekos iš siurblinės automatiškai pradėjo tekėti į Neries upę. Preliminariais duomenimis, šiuo metu jų teka maždaug po 1,5 tūkst. A.Bubnelio teigimu, užpilta siurblių patalpa nuo pat ryto tuštinama čia dirbančiais mobiliais siurbliais. Nusausinti patalpą planuojama per artimiausias keletą valandų. „Gyventojų prašome, kiek tai įmanoma, mažinti nuotekų išleidimą, ypatingai buitinės chemijos priemonių - skalbimo miltelių ar indaplovių priemonių, nes šiuo metu jos patenka į upę“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė A. „Vilniaus vandenų“ specialistų duomenimis, tai pirmoji tokio tipo avarija Upės gatvėje esančioje nuotekų siurblinėje.
Dėl nuotekų linijos avarijos Vilniaus mieste paskelbta ekstremalioji padėtis. Žirmūnų, Jeruzalės, Baltupių ir Antakalnio rajonų gyventojų prašyta kiek įmanoma sumažinti vandens vartojimą, ir nuotekas, kol avarija bus likviduota. Upės gatvėje, pries „Barclays“ pastato, trūkus dviems nuotekų linijoms ir dviems nuotekų vamzdžiams, didelė smegduobė atsivėrė penktadienio vidurdienį. Per valandą - 1000 kubinių metrų nuotekų į upę. Paklaustas, dėl ko buvo paskelbta ekstremali padėtis, jis akcentavo, kad buvo svarbu kaip įmanoma greičiau mobilizuoti visas turimas savivaldybės įmonių pajėgas, kad būtų greičiau gruntas vežamas, kiti darbai daromi. „Yra paskirti atsakingi žmonės, kurie koordinuoja bendrą tarnybų darbą, yra žmonės, atsakingi už įvykio vietoje vykstantį avarijos likvidavimo darbą. Labai svarbu, kad nuo vakar vakaro, deja, apie 1000 kubinių metrų (1000000 litrų - red. past.) nuotekų leidžiama į Neries upę", - apgailestavo jis. Kaip paaiškino A. Bubnelis, vos kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos atstumu yra pakankamai didelė siurblinė, į ją patenka nuotekos į iš Žirmūnų, Antakalnio ir Jeruzalės mikrorajonų. Vakar buvo išjungti siurbliai ir siurblinėje esantis rezervuaras keletą valandų galėjo kaupti nuotekas. „Deja, tos nuotekos vėliau niekur nedingsta - jos buvo pradėtos leisti į Neries upę. Tam tikra dalis nuotekų buvo nukreipta kitomis magistralėmis, tačiau apie 1000 kubinių metrų nuotekų šiuo metu patenka į Neries upę. Tai vyks iki tol, kol bus likviduoti avarijos padariniai ir nuotekos vėl bus magistraliniais vamzdžiais leidžiamos į nuotekų valyklą šalia Gariūnų“. Paprašytas patikslinti, kiek iš viso nuotekų gali patekti į Nerį, „Vilniaus vandenų“ atstovas pasakė, kad per valandą tekėjimas vyksta apie 1000 kubinių metrų. Jis nesiėmė prognozuoti, kiek valandų užims vamzdyno atstatymo darbai, tačiau pabrėžė, kad visą laiką, kol jie vyks, teks į Nerį leisti nuotekas. Taip pat jis patikino, kad bus pasirūpinta, kad nebūtų antros nuošliaužos. „Be jokios abejonės, pagrindinis prioritetas yra sutankinti gruntą, atstatyti vamzdynus ir nustoti leisti nuotekas į upę, kad būtų kuo mažesnė žala gamtai. Kitas žingsnis - nagrinėti dokumentus, leidimus ir sąlygas, kaip daromi šie darbai ir tuomet paaiškės, kaip įvyko ši avarija“. A. Bubnelis teigė, kad bus aiškinamasi, kodėl įvyko ši avarija tam, kad tai nebepasikartotų.
Vienos didžiausių Vilniuje nuotekų siurblinių darbas sutriko apie 11 valandą. Sustojus siurbliams nuotekos iš siurblinės automatiškai pradėjo tekėti į Neries upę. Preliminariais duomenimis, šiuo metu jų teka maždaug po 1,5 tūkst. kubinių metrų per valandą. Visą naktį aktyviai vyko avarijos likvidavimo darbai. Į duobę, kuri susidarė nutraukus magistralinius vamzdžius, naktį buvo vežamas gruntas. Planuojama, kad popiet bus atstatomi vamzdžiai ir, tikimasi, kad vėlyvą naktį arba rytojaus rytą vamzdžiai jau bus atstatyti ir nuotekos bus paleistos įprastu būdu. Po vakar įvykusios avarijos keletą valandų nuotekos buvo kaupiamos tarpinėje nuotekų stotyje, esančioje už kelių šimtų metrų nuo avarijos vietos. Tačiau vakare, persipildžius tarpiniams rezervuarams, jos buvo pradėtos leisti į Neries upę, netoli tilto šalia Edukologijos universiteto. Nutrauktais magistraliniais nuotekų vamzdžiais iš siurblinės Upės gatvėje nuotekos įprastai pumpuojamos į netoli Gariūnų esančią Vilniaus Nuotekų valyklą. Šiais vamzdžiais nuotekos teka iš Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų. Dalis šių nuotekų, kiek leidžia technologinės galimybės, yra pumpuojamos aplinkinėmis trasomis. Šioje vietoje buvo įrengti du vamzdžiai, vienas įprastai naudojamas kaip atsarginis. Deja, avarijos metu buvo nutraukti abu vamzdžiai.
Nutrauktų nuotekų linijų atstatymo darbai eina į pabaigą - abu vamzdžius tikimasi sujungti ir nuotekų srautą jais atnaujinti naktį iš šeštadienio į sekmadienį, sako „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis. „Maždaug 16 val. buvo pradėtos montuoti nutrauktų vamzdžių movos. Kaip ir planuota, nuotekų vamzdžius tikimasi sujungti ir nuotekų srautą jais atnaujinti šiąnakt“, - teigiama įmonės išplatintame pranešime. Pasak A. Bubnelio, siekiant išvengti papildomų įgriuvų, toliau gruntu tvirtinama statybų aikštelėje suformuota atraminė siena. Nuotekų vamzdžių nutraukimo vietoje susidariusioje įgriuvoje šeštadienį buvo sutankintas naktį suvežtas gruntas.
Dėl nuotekų linijos avarijos Vilniaus mieste paskelbta ekstremalioji padėtis. Žirmūnų, Jeruzalės, Baltupių ir Antakalnio rajonų gyventojų prašyta kiek įmanoma sumažinti vandens vartojimą ir nuotekas, kol avarija bus likviduota. Upės gatvėje, pries „Barclays“ pastato, trūkus dviems nuotekų linijoms ir dviems nuotekų vamzdžiams, didelė smegduobė atsivėrė penktadienio vidurdienį. Per valandą - 1000 kubinių metrų nuotekų į upę. Paklaustas, dėl ko buvo paskelbta ekstremali padėtis, jis akcentavo, kad buvo svarbu kaip įmanoma greičiau mobilizuoti visas turimas savivaldybės įmonių pajėgas, kad būtų greičiau gruntas vežamas, kiti darbai daromi. „Yra paskirti atsakingi žmonės, kurie koordinuoja bendrą tarnybų darbą, yra žmonės, atsakingi už įvykio vietoje vykstantį avarijos likvidavimo darbą. Labai svarbu, kad nuo vakar vakaro, deja, apie 1000 kubinių metrų (1000000 litrų - red. past.) nuotekų leidžiama į Neries upę", - apgailestavo jis. (Palyginimui - Olimpinis plaukimo baseinas būna mažiausiai 2500 kubinių metrų tūrio, vadinasi, per 2,5 val. į Nerį patenka tiek nuotekų, kiek vandens talpina Olimpinis baseinas - red. past.) Kaip paaiškino A. Bubnelis, vos kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos atstumu yra pakankamai didelė siurblinė, į ją patenka nuotekos į iš Žirmūnų, Antakalnio ir Jeruzalės mikrorajonų. Vakar buvo išjungti siurbliai ir siurblinėje esantis rezervuaras keletą valandų galėjo kaupti nuotekas. „Deja, tos nuotekos vėliau niekur nedingsta - jos buvo pradėtos leisti į Neries upę. Tam tikra dalis nuotekų buvo nukreipta kitomis magistralėmis, tačiau apie 1000 kubinių metrų nuotekų šiuo metu patenka į Neries upę. Tai vyks iki tol, kol bus likviduoti avarijos padariniai ir nuotekos vėl bus magistraliniais vamzdžiais leidžiamos į nuotekų valyklą šalia Gariūnų“. Paprašytas patikslinti, kiek iš viso nuotekų gali patekti į Nerį, „Vilniaus vandenų“ atstovas pasakė, kad per valandą tekėjimas vyksta apie 1000 kubinių metrų. Jis nesiėmė prognozuoti, kiek valandų užims vamzdyno atstatymo darbai, tačiau pabrėžė, kad visą laiką, kol jie vyks, teks į Nerį leisti nuotekas. Taip pat jis patikino, kad bus pasirūpinta, kad nebūtų antros nuošliaužos. „Be jokios abejonės, pagrindinis prioritetas yra sutankinti gruntą, atstatyti vamzdynus ir nustoti leisti nuotekas į upę, kad būtų kuo mažesnė žala gamtai. Kitas žingsnis - nagrinėti dokumentus, leidimus ir sąlygas, kaip daromi šie darbai ir tuomet paaiškės, kaip įvyko ši avarija“. A. Bubnelis teigė, kad bus aiškinamasi, kodėl įvyko ši avarija tam, kad tai nebepasikartotų.
Siurblines August ir Ko
Šiaulių vandenų civilinės saugos funkcinės pratybos
2019 m. Spalio 3 d. nuotekų perpumpavimo siurblinėje, esančioje Vilniaus-Serbentų gatvių sankryžoje, vyko UAB „Šiaulių vandenys“ civilinės saugos funkcinės pratybos. Buvo imituojama, kad nuotekų siurblinėje dingo elektra ir dėl to sutriko nuotekų perpumpavimas. Jei per dvi valandas nebus likviduotas elektros tiekimo sutrikimas, nuotekos pateks į aplinką. Pratybose dalyvavę darbuotojai - UAB „Šiaulių vandenys“ Centrinės dispečerinės dispečeris, elektromonteris bei tinklų tarnybos brigada, iš viso 4 žmonės - nežinojo apie imituojamą gedimą nuotekų perpumpavimo siurblinėje. Šiomis pratybomis buvo siekiama patikrinti darbuotojų gebėjimą analizuoti ir vertinti susidariusią situaciją, rinkti bei perduoti informaciją ir operatyviai šalinti gedimą. Pratybas stebėjo ir vertino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus atstovai bei UAB „Šiaulių vandenys“ specialistai - iš viso 5 nariai. Pagal scenarijų 10 val. Dingus elektrai, sustojo nuotekų perpumpavimo siurbliai, o nuotekos pradėjo kauptis maždaug kilometro ilgio vamzdyne. Į šią siurblinę, kuri yra viena iš pagrindinių mieste, surenkamos nuotekos iš dalies Zoknių mikrorajono, Zoknių industrinio parko, dalies Pabalių mikrorajono ir Rėkyvos gyvenvietės - vidutiniškai apie 860 kub. metrų per parą. UAB „Šiaulių vandenys“ Avarinės tarnybos dispečeris gedimą pastebėjo iš karto, nes pasigirdo aliarminis signalas ir kompiuterio monitoriuje pasirodė pranešimas apie elektros energijos tiekimo sutrikimą nuotekų siurblinėje. Po šių veiksmų dispečeris kreipėsi į elektros tiekėją - ESO dispečerinę - ir pranešė apie pastebėtą sutrikimą. Elektromonteris į objektą atvyko po 15 minučių, skaičiuojant nuo gedimo užfiksavimo laiko. Dispečeris nurodė darbuotojų brigadai, tuo metu arčiausiai buvusiai prie bendrovės gamybinės bazės, nutempti dyzelinį elektros generatorių iš gamybinės bazės Birutės g. 39A į nuotekų siurblinę Vilniaus-Serbentų gatvių sankryžoje. Įrenginys į avarijos vietą buvo pristatytas po 40 minučių nuo gedimo užfiksavimo. Mažiau nei per 3 minutes elektromonteris prijungė generatorių prie siurblinės maitinimo sistemos ir taip užtikrino elektros tiekimą bei nuotekų perpumpavimo procesą. Pašalinus elektros gedimą siurblinėje, generatorius buvo atjungtas ir pargabentas į gamybinę bazę. Imitacinį gedimą bendrovės darbuotojai likvidavo per 47 minutes. Veiksmus stebėję pratybų vertintojai, darbuotojų darbą įvertino aukščiausiu balu (10 balų) ir atkreipė dėmesį, kad jie yra puikiai susipažinę su ekstremalių situacijų valdymu ir geba užtikrinti tinkamą technologinių įrenginių eksploatavimą. Pasak šių pratybų organizatorės, UAB „Šiaulių vandenys“ vyresniosios saugos ir sveikatos specialistės Agnės Sarnačinskienės, avarijų likvidavimas yra Avarinės tarnybos kasdienybė. Avarija gali įvykti bet kada ir bet kuriame bendrovės objekte, todėl darbuotojai turi būti pasiruošę operatyviai ir tinkamai reaguoti, vertinti situaciją ir spręsti problemą.
Dažniausios siurblių gedimų priežastys ir prevencija
Pagrindinė panardinamų drenažinių ir nuotekų siurblių gedimo priežastis yra eksploatavimo klaidos. Gamykliniai brokai ar kiti nenumatyti veiksniai sukelia vos 5 proc. visų gedimų. Žinoma, svarbu atsakingai pasirinkti siurblį, kurį naudosite savo vandens tiekimo sistemoje. Nors vartotojams kartais atrodo labai paprasta naudotis sistema ir neverta gaišti laiko ilgoms instrukcijoms, vis tik siurblio techninį aprašymą ir naudojimosi gidą perskaityti būtina. Tai gali padėti išvengti eksploatavimo klaidų, užtikrinti sklandų veikimą ir sutaupyti laiko ir lėšų remontams.
Siurblių eksploatavimo klaidos:
- Perkaitimas: Nuotekų ir kitų tipų siurblių variklis gali perkaisti dėl įvairių priežasčių. Per karštas vanduo ar kita skysta terpė, kurioje veikia siurblys. Jei temperatūra viršija maksimalią gamintojo nurodytą ribą, perkaitimo rizika stipriai išauga. Dažniausiai rekomenduojama siurbiamo vandens temperatūra, kuri leidžia siurbliui sklandžiai veikti, yra ne didesnė nei 35-40°С šilumos. Jei naudojamas karščiui atsparus modelis temperatūra neturėtų viršyti 60°С karščio.
- Siurblio kėlimas už kabelio: Tai vienas greičiausių ir deja, itin dažnai pasitaikančių būdų sukelti gedimus. Neretai, norėdami iškelti ar nuleisti siurblį, vartotojai laiko jį už elektros laido ar plūdės kabelio. Truktelėjus laidą dažnai pažeidžiama jungties vieta. Pažeidus sandarumą, į variklį gali patekti vanduo ar kitas skystis ir jį sugadinti. Vanduo gali patekti į variklį ir per kabelį, jei jis nėra sandarus. Kabelio sandarumo pažeidimai dažnai atsiranda nešiojant siurblį ar kai statant prispaudžiamas laidas ir yra sunkiai pastebimi.
- Dalinis siurblio panardinimas arba darbas sausos eigos režimu: Abi klaidos sukelia variklio perkaitimą, kurio negali užfiksuoti paprastas variklio apsaugos automatas (elektros grandinės pertraukiklis). Norint sumažinti perkaitimo riziką, rekomenduojama siurblį sumontuoti duobėje, rezervuare esančioje talpoje. Dar vienas būdas išvengti perkaitimo - automatinis vandens lygio valdymas, kurį galima užtikrinti naudojant plūdinį ar kitų tipų jungiklį. Montuojant siurblį talpoje, nuleidžiamoje į rezervuarą, svarbu, kad atitiktų talpos ir rezervuaro dydžio proporcijos.
- Veikimas už didžiausio efektyvumo taško ribų ilgą laiką: Norint išvengti siurblio perkrovos ir variklio gedimo, jei situacija verčia bent laikinai siurblį dirbti už numatyto slėgio diapazono, rekomenduojama prie išleidimo angos sumontuoti vožtuvą (darbinė srovė apvijose turi atitikti gamintojo rekomendacijas) bei įdiegti automatinę variklio apsaugą. Taip pat rizikinga rinktis siurblį su gerokai didesnėmis slėgio galimybėmis, nei reikės realioje situacijoje faktiniam panaudojimui. Pavyzdžiui, jei reikalingas kėlimo aukštis yra 9 metrai, nereikia stengtis apsidrausti ir įsigyti siurblį, kurio kėlimo aukščio riba 20 metrų. Pilnai pakanka keleto metrų atsargai. Rekomenduojama laikytis gamintojų nurodymų ir rinktis siurblio technines specifikacijas atitinkantį kėlimo aukščio (slėgio) diapazoną. Tokiu būdu bus išvengiama variklio perkrovos.
- Didelio tankio ir klampumo skysčių pumpavimas: Jei siurblys naudojamas terpėje, kuri neatitinka techninių konkrečiam modeliui taikomų parametrų, variklis patiria perkrovą ir perkaista.
- Darbas su abrazyviniais skysčiais: Jei siurblys naudojamas skysčių, kurie pasižymi didele kietųjų dalelių koncentracija, siurbimui, trumpėja veleno sandariklio tarnavimo laikas. Greitas šios detalės susidėvėjimas leidžia skysčiui patekti į variklio vidų, o tai variklį sugadina. Siekiant išvengti gedimų, reikia suprasti, kad svarbus yra ne tik skystyje esančių dalelių dydis, bet ir jų struktūra. Net jei priemaišos neviršija gamintojo dokumentuose nurodyto maksimalaus dydžio (dažniausiai buitiniai nuotekų siurbliai gali siurbti skystį, kuriame esančios dalelės ne didesnės nei 35-55 mm skersmens), bet yra itin kietos (akmenukai, geležies ar cemento gabalėliai, vinukai ar kitos tvirtos struktūros atliekos) ir jų daug, gedimai beveik neišvengiami. Ypač, jei kietos skystyje esančios priemaišos reguliariai pateks į siurblį. Didžiausia gedimų rizika tokioje situacijoje kyla siurblio darbo ratui ir sandarikliui. Jie nukenčia pirmiausia. Buitiniai siurbliai gali nesunkiai susidoroti su minkštomis dalelėmis, tačiau darbui su kietomis priemaišomis jų naudoti nerekomenduojama.
- Darbas su agresyviomis medžiagomis: Įsitikinimas, kad nerūdijančio plieno siurblys gali būti naudojamas siurbti įvairioms cheminėms medžiagoms yra labai klaidingas. Įmerkus tradicinį siurblį į agresyvią cheminę terpę, jis suges jau po kelių minučių.
- Dažnas siurblio junginėjimas: Variklio paleidimo metu srovė kelis kartus viršija darbinę. Gamintojai techninėje instrukcijoje vartotojams nurodo, koks yra konkretaus siurblio maksimalus paleidimų skaičius per valandą. Šis skaičius priklauso nuo variklio galingumo. Kuo jis galingesnis, tuo mažiau paleidimų leidžiama. Buitiniams siurbliams dažniausiai rekomenduojamas variklio paleidimų skaičius per valandą yra apie 20. Viena iš neretai montavimo metu pasitaikančių klaidų yra plūdinio jungiklio laido sutrumpinamas. Po tokio „patobulinimo“, variklis įsijungia dažniau ir kartais viršija maksimalų rekomenduojamą paleidimų skaičių. Per dažnas sukelia perkaitimą variklio apvijose ir sugadina siurblį.
- Netinkamas montavimas: Dar vienas netinkamo eksploatavimo pavyzdys - itin siaurame šulinyje montuojamas siurblys be atbulinio vožtuvo. Jei prie išleidimo angos nesumontuojamas atbulinis vožtuvas, siurblys su plūde per ilgą vamzdį išpumpavęs vandenį išsijungia. Tokiu atveju, vanduo dėl nuolydžio dažnai grįžta į šulinį. Jam užsipildžius siurblys vėl automatiškai įsijungia. Kuo dažniau tai kartojasi, tuo didesnė variklio perdegimo rizika. Vienafaziuose siurbliuose, kurių galingumas 220V, dažniausiai sudega paleidimo apvija.
- Žema įtampa ir įtampos šuoliai: Jei siurbliui veikiant įtampa yra 5 ar daugiau procentų žemesnė nei nustatytoji, smarkiai padidėja darbinė srovė variklio apvijose. Taip dirbdamas variklis greitai perkaista. Žemą įtampą gali sukelti keli veiksniai - elektros energijos tiekimo tinklo trikdžiai arba netinkamo skerspjūvio maitinimo laido naudojimas (neatitinkantis variklio galingumo ir laido ilgio). Pasirinkus ilgą, bet mažo skerspjūvio ploto laidą ir ilgai jį naudojant, padidėja varža. Tokiu atveju išauga tikimybė, kad maitinimo laidu variklį pasiekianti įtampa gerokai skirsis nuo įtampos elektros tinkle.
Prevencinės priemonės:
- Jei kyla klausimų, prieš įsigydami ir įrengdami siurblį ir visą nuotekų sistemą, pasinaudokite galimybe pasikonsultuoti su šios srities specialistais.
- Būtinai perskaitykite instrukciją.
- Naudokite siurblį griežtai vadovaudamiesi gamintojo nurodymais.
- Sistemos įrengimo, elektros darbus deleguokite kvalifikuotiems specialistams.
- Valdymo ir apsaugos pultai padidins veikimo patikimumą.
- Automatinis variklio apsaugos jungiklis: Paprastas apsaugos automatas nėra itin praktiškas pasirinkimas, nes apsaugo tik trumpo sujungimo tinkle atveju. Jis negeba užfiksuoti mažų srovės pokyčių. Be to, labai lėtai veikia, nes dažniausiai naudojami aparatai, kurių galia yra 2,5 karto didesnė už variklio galią. Tad pasitaiko nemažai atvejų, kai siurblys perkaista ir nustoja veikti tokiam apsaugos jungikliui taip ir nespėjus suveikti laiku. O automatinis variklio apsaugos įtaisas fiksuoja menkiausius srovės pasikeitimus ir padeda juos kontroliuoti, jei užstrigo siurblio velenas. Be to, šis specialus įtaisas leidžia viršyti numatytą galią paleidžiant siurblį.
- Šiluminė apsauga siurblio varikliui: Siekiant apsaugoti variklį nuo perkaitimo, siurblio apvijoje sumontuojama speciali relė, kuri, pakilus temperatūrai, sustabdo elektros tiekimą į variklį. Tačiau pernelyg užkilusi temperatūra sukelia apvijos perkaitimą, tad net operatyviai nutraukus variklio maitinimą, neišvengiama neatitaisomų pokyčių (pamažu lydosi izoliacija). Perkaitimui pasikartojus kelis kartus, prieš tai jau apsilydžiusi izoliacija gali pilnai ištirpti ir elektros variklis nustos veikti dėl trumpo sujungimo.
- Siurblio darbas sausos eigos režimu: Siurbiamas skystis aušina panardinamų siurblių variklius. Jei naudojamas siurblys su aušinimo apvalkalu, vanduo ar kitas siurbiamas skytis tekėdamas pro apvalkalą aušins variklį, net jei siurblys bus nepilnai panardintas.
- Jei naudojant nuotekų siurblį reikalingas nuotekų nuvedimas į slėginę kanalizaciją, siurblio slėgis turėtų būti bent 0,5 Bar didesnis už kanalizacijos slėgį. Jei įleidimo angoje slėgis bus per mažas, nuotekos sugrįš atgal į septiką (anaerobinį įrenginį), tekėdamos per siurblį. Perpildymo gali padėti išvengti atbulinis vožtuvas. Be to, netinkamai nustatytas, per mažas siurblio slėgis vers siurblį dirbti uždaroje linijoje.
- Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis kokybišką siurblio darbą yra tinkamo skersmens vamzdžių parinkimas. Jei naudojami per mažo skersmens vamzdžiai (dažniausiai taupumo sumetimais), siurblio našumas sumažėja, o dėl veikimo už rekomenduojamo darbo intervalo, auga perkaitimo rizika. Jei nesinori keisti vamzdžių į didesnio skersmens vamzdžius, padėtį gali pataisyti siurblys su smulkintuvu, kuris padės išvengti užsikišimo stambiomis priemaišomis. Bet ir tokiu atveju minimalus vamzdžio skersmuo turi užtikrinti, kad siurblys nepatirs perkrovų.
tags: #avarija #nuoteku #siurblineje