Lietuvos gamtos turtai - tai ne tik gražūs kraštovaizdžiai, bet ir daugybė unikalių augalų bei gyvūnų rūšių. Kai kurios iš jų yra tokios retos, kad įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir yra saugomos įstatymų. Tačiau, deja, ne visi žmonės supranta šių augalų vertę ir svarbą, todėl dažnai juos skiname, naikiname ar prekiaujame jais, net nesusimąstydami apie pasekmes.
Kas yra saugomos rūšys ir kodėl jos svarbios?
Saugomų rūšių sąrašą sudaro augalai, gyvūnai ir grybai, kurių populiacija yra sumažėjusi arba jiems gresia išnykimas. Šis sąrašas kasmet peržiūrimas ir atnaujinamas Lietuvos raudonosios knygos komisijos, o tvirtinamas aplinkos ministro. Į sąrašą įtraukiamos rūšys, kurių būklė gamtoje pablogėjo, kurios tapo labai retos arba netgi laikomos išnykusiomis mūsų šalyje.
Kiekvienas augalas, nepriklausomai nuo to, ar jis įrašytas į Raudonąją knygą, ar ne, atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Reti ir jautrūs augalai dažnai auga specifinėse, retose buveinėse ir formuoja išskirtinumą, yra namai ir maistas tam tikroms gyvūnų rūšims. Todėl svarbu išsaugoti kiekvieną augalą, neskinti jo trumpam pasigrožėjimui, nes dauginimasis sėklomis priklauso nuo daugelio veiksnių.
Augalai, kurių negalima skinti ir prekiauti
Aplinkos ministerija informuoja, kad Lietuvoje draudžiama skinti, pardavinėti, perdirbti ar kitaip naikinti augalus, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą bei Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą. Už šių augalų neteisėtą rinkimą, žalojimą, naikinimą ar paėmimą iš natūralios aplinkos gresia administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 289 eurų, o už augavietės sunaikinimą - iki 144 eurų.
Tarp augalų, kurių negalima skinti, yra ir daugelio mėgstami pavasariniai žiedai:
- Visų rūšių šilagėlės: Vėjalandė šilagėlė (priskirta prie pažeidžiamų rūšių) ir pievinė šilagėlė. Vėjalandė šilagėlė yra ne tik reta, bet ir nuodinga.
- Pataisai: Draudžiama rauti, skinti ir prekiauti visų rūšių pataisais, išskyrus jų sporines varputes, kurios renkami ir naudojami vaistinei žaliavai. Pataisai vystosi ne vieną dešimtį metų, todėl jų naikinimas, net religiniais tikslais, yra nepateisinamas. Dvi iš šešių Lietuvoje augančių pataisų rūšių - patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris - įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Paprastoji pakalnutė: Nors pakalnutė nėra saugoma rūšis ir neįrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, draudžiama skinti jos žiedynus bei lapus ir jais prekiauti, išskyrus rinkimą vaistinei žaliavai.
- Vandens lelijos ir šilagėlės: Draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų ir šilagėlių žiedais.
- Kitos saugomos rūšys: Paprastasis burbulis, miškinė lelija, lieknoji plukė, pavasarinė raktažolė, didžiažiedė rusmenė - šių augalų draudžiama išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti.
Raudonosios knygos augalai ir jų nykimo priežastys
Lietuvos raudonoji knyga kaupia informaciją apie pačias įvairiausias saugomas rūšis. Tarp jų yra ir retų augalų, kuriems gresia išnykimas:
- Pajūrinė zunda: Nykstanti rūšis (1 (E) - prie išnykimo ribos), randama tik Kuršių nerijos pajūryje. Nyksta dėl skynimo, šernų rausimosi, įveisiama sunkiai.
- Miškinė žiomenė: Taip pat priskirta prie išnykimo ribos rūšių (1 (E)). Grėsmę kelia intensyvus ūkininkavimas, miškų kirtimas, trypimas, velėnos ardymas.
- Vėjalandė šilagėlė: Priskirta prie pažeidžiamų rūšių (2(V)). Auga sausuose pušynuose, smėlio dirvožemiuose. Pavojinga, nes visos augalo dalys nuodingos.
- Raktažolė pelenėlė: Priskirta prie pažeidžiamų rūšių (2(V)). Auga šlapiose ir drėgnose pievose, mėgsta šlapokus durpinius dirvožemius.
- Paprastasis kardelis: Priskirta prie pažeidžiamų rūšių (2(V)). Sparčiai nykstanti rūšis, įrašyta į daugelio šalių raudonąsias knygas.
- Plačialapė klumpaitė: Didžiausia Lietuvos orchidėja, rečiausia ir labiausiai saugoma. Nyksta dėl žmogaus veiklos, pvz., pelkių sausinimo, kelių tiesimo, miškų kirtimo.
Pagrindinis nykstančių augalų kenkėjas - žmogus. Intensyvios žemės ūkio technologijos, herbicidų naudojimas, miškų kirtimas, pelkių sausinimas, kelių tiesimas ir kiti žmogaus veiklos padariniai lemia daugelio rūšių nykimą. Taip pat įtakos turi ir gamtinių sąlygų pokyčiai, tokie kaip gamtinės ritmikos pasikeitimai, staigūs temperatūrų svyravimai.
Lašišų ir šlakių apsauga
Lašišos ir šlakiai - nuo seniausių laikų vertinamos žuvys, kurių ištekliai šalyje labai sumažėjo. XX a. 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Daugiausia šių žuvų netenkame dėl žmonių kaltės - brakonieriavimo, užtvankų, hidroelektrinių.
Siekiant užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą, kasmet vykdoma akcija „Lašiša“. Šios akcijos metu stiprinamos pajėgos, kviečiami policijos, pasieniečių ir kitų tarnybų pareigūnai. Svarbiausia - ne tik išaiškinti pažeidėjus, bet ir užkirsti kelią neteisėtam žuvų išteklių naudojimui.
Akcija apima visą Lietuvą, ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui ir pagrindinėms lašišinėms upėms. Vykdomi reidai, tikrinamos transporto priemonės, kontroliuojama verslinė, mėgėjiška ir specialioji žvejyba.
Baudos už neteisėtą žvejybą
Už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą numatytos griežtos baudos ir kitos sankcijos:
- Žvejyba naudojant elektros ar ultragarso prietaisus - baudžiamoji atsakomybė (bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki dvejų metų).
- Naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus - bauda iki 300 eurų ir įrankių konfiskavimas.
- Pažeidžiant limituotos žvejybos taisykles - bauda iki 550 eurų ir įrankių konfiskavimas.
- Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 580 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis (gaminiuose rezervatuose - trigubai didesnis).
Akcijos „Lašiša“ metu nustatyta, kad pažeidimų skaičius smarkiai sumažėjo, o žvejų sąmoningumas išaugo. Dėl nuolatinių apsaugos priemonių ir lašišų veisimo programų, lašišų ištekliai stabilizuojasi, o kai kuriose upėse netgi pasiekė rekordinius lygius.
Milijonai lašišų grįžta namo | „National Geographic“
Kaip turėtume elgtis gamtoje?
Aplinkosaugininkai ir botanikai ragina keisti požiūrį į gamtą. Saugomų augalų negalima skinti, rauti ar naikinti. Juos reikia vertinti ir saugoti. Vietoj to, kad skintume retus augalus, galime jais džiaugtis natūraliose augavietėse, juos fotografuoti ir dalintis savo atradimais su kitais. Svarbu suprasti, kad gamtos grožiu reikia džiaugtis jo nenaikinant. Tai, kas auga pelkėje, miške, laukuose, turi likti savo namuose.
Net ir skindami ne saugomus augalus, pavyzdžiui, žibutes, turime elgtis atsakingai ir su saiku. Užtenka kelių žiedelių, nereikia prisiskinti visų gėlių, kad kiti žmonės taip pat galėtų jomis pasigrožėti.
Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Svarbiausia - tai daryti sąmoningai ir atsakingai.
