Nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvoje galiojo karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimai, kurių nesilaikymas užtraukė administracines baudas. Šiuo laikotarpiu administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 45 straipsnis buvo papildytas 4-a dalimi, numatančia administracinę atsakomybę už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Fiziniams asmenims buvo numatyta bauda nuo 500 iki 1 500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 1 500 iki 6 000 eurų.
Šiuo metu Seime svarstomas įstatymo projektas, siūlantis gyventojams galimybę susigrąžinti per COVID-19 pandemiją sumokėtas baudas. Ši iniciatyva, kurios autorius - Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, numato vienkartinę piniginę kompensaciją už administracines baudas, paskirtas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą. Projektas apima baudas, sumokėtas už COVID-19 epidemijos metu taikytų specialiųjų priemonių, įskaitant kaukių dėvėjimą, judėjimo ribojimus ir kitus suvaržymus, nesilaikymą.
Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pareiškė neigiamą nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Teisininkai argumentuoja, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam principui, jog teisinė atsakomybė yra neišvengiama. Konstitucinis Teismas (KT) ne kartą yra konstatavęs, kad teisės aktų, skirtų pandemijai valdyti, teisėtumas nebuvo paneigtas, o COVID-19 ligos valdymo teisiniu reguliavimu buvo siekiama konstituciškai svarbaus tikslo - žmonių sveikatos apsaugos.
Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas ir administracinių nuobaudų tikslai
Teisės departamentas pabrėžia, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Vienas svarbiausių teisinės atsakomybės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas. Projektu nustačius, kad asmenims, kuriems buvo paskirtos baudos ir kurie jas sumokėjo, būtų kompensuojamos šių baudų dydžio „išlaidos“, šis principas būtų akivaizdžiai pažeistas. Be to, nebūtų pasiekti ir administracinių nuobaudų tikslai.
Administracinėmis nuobaudomis siekiama ne tik nubausti už ydingą elgesį, kuris negali būti toleruojamas visuomenėje, bet ir užtikrinti, kad asmuo patirtų neigiamas savo veiksmų pasekmes. Taip pat siekiama prevencinių tikslų - užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
Projektas prieštarauja atsakingo valdymo principui
Įstatymo projektas, siūlantis gyventojams susigrąžinti sumokėtas baudas, taip pat prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui, kuris apima atsakingą valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą. Kompensacijos už sumokėtas baudas turėtų būti mokamos iš 2026 m. valstybės ar savivaldybių biudžetų. Teisės departamentas pažymi, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį, nesant jokio objektyvaus ir konstituciškai pateisinamo pagrindo, tam tikrai grupei asmenų būtų skiriamos kompensacijos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų, prieštarauja atsakingo valdymo principui.
KT yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas ar disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai ar poreikiai, ir šis turtas netarnautų viešajam interesui.
Iniciatyva nedera su amnestijos aktų priėmimo praktika
R. J. Jankūnas siūlo įtvirtinti „išskirtinį dalinės amnestijos mechanizmą“, tačiau Teisės departamento nuomone, tai nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir susiklosčiusia amnestijos aktų priėmimo praktika. Siūlomas teisinis reguliavimas dėl amnestijos taikymo sistemiškai nedera su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, amnestijos instituto esme ir principais. Jis sudaro galimybę asmeniui, įvykdžiusiam teisės pažeidimą, išvengti neigiamų pasekmių tokiu būdu paneigiant administracinių nuobaudų paskirtį.
Teisininkai pastebi, kad amnestija nuteistiesiems yra taikoma jų bausmės atlikimo metu, o ne retrospektyviai, t. y. jau atlikus bausmę. Tuo metu projekte siūlomu teisiniu reguliavimu amnestija būtų taikoma asmenų, kurie jau įvykdė paskirtą administracinę nuobaudą - sumokėjo baudą - atžvilgiu. Taip pat siūlomo reguliavimo negalima prilyginti restitucijos institutui.
Administracinių baudų skyrimo praktika ir iššūkiai
Karantino ir ekstremaliosios situacijos metu administracinės teisės pažeidimo protokolą galėjo surašyti ne tik policija, bet ir kiti kompetentingi specialistai. Į teismus patenka įvairaus pobūdžio bylos, kuriose sprendžiama dėl administracinių baudų skyrimo. Pasitaiko atvejų, kai verslininkai patraukiami administracinėn atsakomybėn už karantino reikalavimų pažeidimus, pavyzdžiui, parduodant ne maisto produktus griežto karantino metu arba neužtikrinant leidžiamo žmonių skaičiaus parduotuvėje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai transporto įmonių savininkai baudžiami už vairuotojų kaukių nedėvėjimą.
Atskirų ANK straipsnių sankcijos kelia rūpesčių dėl jų proporcingumo pažeidimo sunkumui. Pavyzdžiui, minimali 1 500 eurų bauda juridinių asmenų vadovui už smulkų pažeidimą gali atrodyti neproporcinga. Tokiais atvejais vadovai teismui pateikia įrodymų ir paaiškinimų, siekdami sušvelninti baudą.
Pasitaiko ir fizinių asmenų pažeidimų, tokių kaip kaukių nedėvėjimas viešose vietose ar susibūrimai, pažeidžiantys karantino tvarką. Pareigūnams iškyla papildomas darbas renkant įrodymus, nes neužtenka tik pastebėti pažeidimą. Kai kuriais atvejais bylų nagrinėjimas nesibaigė baudos skyrimu dėl įrodymų trūkumo.
Teismai nagrinėja skundus dėl administracinių baudų skyrimo, vertindami pažeidimo įrodytumą ir baudos proporcingumą pažeidimui. Nors skundų nėra daug, teismas, atsižvelgdamas į įstatymus, gali skirti švelnesnę baudą, jei asmuo įrodo išskirtines aplinkybes. Vis dėlto, teismas negali keisti įstatymų - tai yra Seimo kompetencija.
Tiesiogiai: komentarai apie COVID-19 pandemijos situaciją Lietuvoje ir jos suvaldymo priemones
Dažnai pažeidimai įvyksta ne piktybiškai, o dėl nepagalvojimo arba klaidingo situacijos supratimo. Neeilinė situacija reikalavo greito prisitaikymo, ir ne visiems pavyko išvengti klaidų. Todėl svarbu suprasti, kad administracinės baudos yra ne tik bausmė, bet ir prevencinė priemonė, skirta apsaugoti visuomenės sveikatą ir saugumą.
tags: #bauda #uz #karantino #nesilaikyma