Prieš dešimtmetį buvo galima nusipirkti naują ekonominės klasės automobilį už 10 tūkst. eurų, o racionaliai sukomplektuoti kompaktiniai hečbekai su vidutinio galingumo varikliais kainuodavo apie 20 tūkst. Šiandien jau ir „Dacia“ galima sumokėti 30 tūkst. eurų. Kur dingo pigūs nauji automobiliai ir ką galima nusipirkti telpant į 20 tūkst. eurų biudžetą?
Pigiausių modelių kainos kilo kone dvigubai
Peržvelgus prieš 10 metų vykusio „Lietuvos metų automobilio“ konkurso archyvus galima nustebti pamačius tuometes naujų automobilių kainas. Štai „Metų automobiliu 2016“ tapusios „Opel Astra“ kaina prasidėjo nuo 14 611 eurų. Bazinis ekonominės klasės „Hyundai i20“ kainavo 11 890 eurų, o „Dacia“ reklamavo „Duster“ modelį kaip pigiausią krosoverį rinkoje, kurio kaina siekė vos 10 tūkst. eurų.
Dabar bazinė „Opel Astra“ kainuoja beveik dvigubai daugiau - nuo 24 400 eurų. Pigiausia „Hyundai i20“ versija su silpniausiu 79 AG varikliu be turbinos prasideda nuo 17 tūkst. eurų, tačiau norint 1 litro turbininio variklio, kaina kyla jau iki 22 tūkst. eurų, o pavarų dėžė vis dar mechaninė. „Dacia Duster“ kaina šiuo metu prasideda nuo 18 190 eurų, tačiau jei norite visais ratais varomo arba hibridinio modelio, pradinė kaina kyla virš 24 tūkst. eurų.
Šiuo metu rinkoje yra vienintelis visais ratais varomas automobilis, kurį galima nusipirkti už mažiau nei 20 tūkst. eurų - tai „Suzuki Swift“, kainuojantis 18 990 eurų. Japoniškas modelis turi vieną komplektaciją, kurioje yra viskas - oro kondicionierius, belaidis junglumas su telefonu per „Android Auto“ arba „Apple CarPlay“, adaptyvi greičio palaikymo sistema, galinio vaizdo kamera, todėl jo kaina dėl papildomos įrangos neišaugs.
Infliacija, pandemija ir saugumo standartai
Vis dėlto, apie naujus automobilius, kainuojančius 10 tūkst. eurų, teks pamiršti, o norint kompaktiško modelio, teks susitaikyti su išlaidomis, viršijančiomis 20 tūkst. eurų. Kodėl automobiliai taip stipriai pabrango?
„Automobiliai brangsta kaip ir visos kitos prekės - tai yra natūrali infliacija, kuri pandemijos metu dar labiau išaugo dėl lustų trūkumo, tačiau dabar sugrįžo į normalią padėtį“, - aiškina „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas.
Būtent lustų trūkumas gamintojus privertė peržiūrėti savo modelių gamą ir atsisakyti pigiausių produktų. Jei kompanija galėjo pagaminti ribotą kiekį automobilių, ji rinkosi brangesnius modelius su didesne pelno marža. Mažiausios klasės ir pigiausi modeliai beveik išnyko.
„Iš tiesų, kas prieš kelerius metus kainavo 10 tūkst. eurų, dabar jau kainuoja 13 tūkst. eurų. Kainą kelia infliacija. Tačiau mažiausios klasės automobilių kainas dar labiau išaugina ir Europos Sąjungos saugumo reikalavimai. Prisimenu, viename interviu „Dacia“ atstovas minėjo, kad galėtų pagaminti labai pigų „Duster“, bet jo tiesiog nebus galima parduoti Europoje, nes čia automobilis privalo turėti automatinį avarinį stabdymą, nukrypimo nuo eismo juostos perspėjimą ir daug kitų technologijų, kurios kainą išpučia dar bent dviem ar daugiau tūkstančių eurų“, - papildo televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.
Pigius automobilius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų
Taigi, ką Lietuvoje galima nusipirkti iki 20 tūkst. eurų? Pigiausias modelis - „Dacia Sandero“, kurio kaina prasideda nuo 14,5 tūkst. eurų. Iš tiesų dauguma „Dacia“ modelių „tilptų“ į 20 tūkst. eurų ribą: „Jogger“ kainuoja nuo 17 tūkst. eurų, „Duster“ - nuo 18 tūkst. eurų. Vis dėlto už šią kainą reikės tenkintis baziniais, priekiniais ratais varomais modeliais su mechanine pavarų dėže.
Už 15 790 eurų galima nusipirkti „Citroën C3“, tačiau jis taip pat turės mechaninę pavarų dėžę, o jei norėsite ekrano centrinėje konsolėje, kaina išaugs beveik iki 19 tūkst. eurų. Iš didesnių modelių už 19 tūkst. eurų galima įsigyti bazinį „Kia Ceed“, tačiau jis taip pat turės tik mechaninę transmisiją. Norint automobilio su automatine pavarų dėže, rinkoje yra mažytis „Kia Picanto“ su 79 AG varikliu, kainuojantis 19 tūkst. eurų.
Didesnę pasirinkimo laisvę šiame ribotame biudžete suteikia „Suzuki“. Modelis „Swift“ su priekiniais varančiaisiais ratais ir mechanine pavarų dėže kainuoja 18 tūkst. eurų, o su automatine CVT transmisija - 19 tūkst. Už pastarąją sumą CVT transmisiją galima iškeisti į visus varančiuosius ratus.
„Anksčiau racionaliai įkainotų automobilių klasėje „Dacia“ buvo numeris vienas, tačiau dabar ji turi konkurentų. „Suzuki“ prekių ženklas atrodo pamirštas ir nelabai atkreipiantis dėmesį, tačiau jie gamina patikimus, nepretenzingus automobilius su gera bazine įranga, kurie tiek iš išorės, tiek iš vidaus atrodo kaip šio dešimtmečio modeliai ir parduodami už racionalią kainą. Matant, kaip su tokia filosofija iškilo „Dacia“, keista, kad „Suzuki“ nesireklamuoja ir aiškiau nepozicionuoja savęs šioje klasėje, nes tai tikrai paprasti, patikimi automobiliai“, - įžvalgomis dalijasi V. Kudarauskas.
O gal naudotas?
Žinoma, Lietuvos ir apskritai Baltijos šalių gyventojai, turėdami ribotą biudžetą, istoriškai mieliau žiūri į aukštesnės klasės naudotus automobilius, tačiau trečdaliu kylantis naujų automobilių pardavimas rodo, kad ši tendencija po truputį keičiasi.
„Kalbant apie naudotus automobilius, jų kainos taip pat pakilo. Norint apynaujo automobilio už 20 tūkst. eurų, liekame su kompaktiškais, bet ekonominiais „Kia Ceed“, „Škoda Scala“, gerokai patrintais „Golf“. Nieko stebuklingo už tokius pinigus nerasime.
Aišku, galime nusipirkti senesnį BMW ar „Audi“, tačiau kai vos įsigijus reikės keisti grandinę, remontuoti važiuoklę ar kitus komponentus ir pirmą kartą nuvykus į servisą teks palikti daugiau nei 2 tūkst. eurų, kaina jau nebepasirodys tokia patraukli. Ir vis tiek liksite su senu automobiliu. Daugelis žmonių neįvertina eksploatacijos išlaidų, o naudotiems automobiliams jos yra gerokai didesnės nei, tarkime, naujam „Suzuki“, - teigia V. Kudarauskas.
Kai Lietuvoje taip sparčiai kyla degalų kainos bei įsigalioja taršos mokesčiai, pirkdami naudotus automobilius vairuotojai yra priversti ne tik atsižvelgti į savo poreikius, bet ir ekonomiją bei paties automobilio kainą. Gera žinia ta, kad šiuo metu prekyboje nėra sunku rasti gerą ir patikimą automobilį iki 2000 eurų, kuris dar ir būtų ekonomiškas.
Ketvirtos kartos VW Golf automobiliai pasižymi itin paprasta važiuoklės konstrukcija bei aibe puikių variklių, tarp kurių rasite ir legendinius 1.9 TDI dyzelinius variklius. Dar vienas automobilis iš Vokietijos - Opel Astra. Lyginant su ankstesniu pasiūlymu, Astra debiutavo 2003 metais yr atrodo gerokai moderniau. Čia naudojama ir daugiau elektros sistemų, todėl įsigiję šios kartos Opel Astra būtinai pasirūpinkite geru akumuliatoriumi. Tai yra praktiškas ir universalus pasirinkimas tiek šeimai, tiek studentams. Lietuvoje dominuoja 1.7 L bei 1.9 L dyzeliniai varikliai. Mažesnio litražo variklis yra gerokai silpnesnis, tačiau patikimesnis ir žymiai ekonomiškesnis. Ilgą laiką 2006 metais debiutavęs žavusis Toyota Auris rinkoje laikė aukštą kainą dėl paprastos konstrukcijos ir patikimumo. Automobilis yra didesnis už Yaris, tačiau mažesnis už Avensis ir puikiai tinka įvairiems poreikiams. Rūpinkitės savo automobiliu tinkamai, o jis pasirūpins jumis.
Mažas gali būti tik iš išorės
Nors „Volkswagen Polo“ Europoje ir toliau išlieka gana populiarus, Baltijos šalyse jo nebegalima nusipirkti, nes čia mažų automobilių rinka nėra itin didelė. Paklausiausi - vidutinio dydžio krosoveriai, nes lietuviai nori didelių, universalių automobilių, net jeigu važinėja tik mieste. Įtakos tam turi ir vairuotojų įsivaizdavimas, esą maži automobiliai pigūs visomis prasmėmis, taigi prasčiau įrengti, pasižymintys prastesnėmis važiavimo savybėmis. Vieša paslaptis, kad „Volkswagen Polo“, „Opel Corsa“, „Peugeot 208“ ar „Renault Clio“ neretai yra laikomi ekonominės klasės automobiliais, kuriuos gali pirkti tik įmonės savo darbuotojams.
„Lietuvoje automobilio dydis yra svarbu. Žmonės dydį priima kaip svarbų kriterijų, nes yra ir tokių prabangių mažų modelių, kurių kainos nesiskiria nuo didesnių. Pas mus žmogus pirks „Audi Q7“, nors jam Q3 užtenka visiems gyvenimo atvejams, bet jam reikia didelio agregato. Europoje automobilius įprastai renkasi pagal dydį, kokio reikia vairuotojui“, - lietuvių pasirinkimus komentuoja žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Iš tiesų senuosiuose Vakarų ar Pietų Europos didmiesčiuose, kur siaurutės gatvelės ir ribotos parkavimo galimybės, ar kalnuose, kur siauri keliai, žmonės renkasi mažas mašinas, nes su jomis tiesiog patogiau gyventi. Ir tai nereiškia, kad jiems tenka susitaikyti su faktu, jog teks vairuoti, liaudiškai tariant, kibirą. Šio amžiaus pradžioje „Mini“ prekių ženklą atgaivinęs BMW koncernas parodė, kad ir maži automobiliukai gali būti prabangūs. Jie taip pat pristatė ir 1-osios serijos hečbeką. „Mercedes Benz“ turi A klasę, kurią galima ypač prabangiai sukomplektuoti, o „Audi“ nužengė dar toliau: A1 buvo mažiausias „premium“ klasės atstovas visoje rinkoje.
Privalumai ir trūkumai sumokant visą sumą // Polizinginiai automobiliai
Elektriniai mažyliai - protinga filosofija
Elektrifikacija taip pat įpūtė naujų vėjų į automobilių rinką ir iš dalies pakeitė suvokimą apie prabangos pojūtį. Žinoma, kol kas dauguma žmonių į elektromobilį žiūri kaip į miestui skirtą mobilumo priemonę. Elektromobiliai nepigūs, tad, norint pateisinti kainą, gamintojai stengiasi sukurti ir atitinkamo lygio komfortą bei atmosferą. Elektrinis „Mini Cooper“ - „premium“ automobilis. „Honda e“ taip pat prabangus. Naują „ë-C3“ pristačiusi bendrovė „Citroën“ orientuojasi į paprastumą, o netrukus pasirodysiantis „Hyundai Inster“ gali nustebinti technologijų gausa ir erdve mažiausių automobilių segmente.
„Maži elektromobiliai, mano matymu, yra vieni prasmingiausių daiktų, nes dauguma žmonių elektromobilius renkasi miesto išvykoms. O kam išleisti maišą pinigų perkant didelį, brangų SUV su didžiule, sunkia baterija tam, kad suktum ratus po Vilniaus senamiestį ir per dieną nuvažiuotum keliolika kilometrų? Kam to reikia? Geras nedidelis elektromobilis miestui yra logiškiausias sprendimas. O didesni elektriniai krosoveriai nepamanomi tiems, kas visą savo gyvenimą bando išspręsti per elektrifikaciją“, - mintimis dalijasi V. Milius.
Retas kuris ginčysis, kad maži automobiliai yra patogūs miestuose. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie turi būti ankšti viduje. Štai tvirti, išskirtinio dizaino, vos 3,825 metro ilgio „Hyundai Inster“ pasižymi erdviu salonu dėl ilgos, 2,58 metro siekiančios ratų bazės. Gale įmontuotos dvi sėdynės slankioja pirmyn atgal, tad galima atsilošti vos ne iki galinio stiklo. Priekyje - taip pat sočiai vietos ir daug protingai išdėstytų daiktadėžių, dailios ir ekologiškos apdailos medžiagos. Bene ryškiausias šio mažylio išskirtinumas - technologijos: jų sąrašas gali nustebinti net ir didesnių transporto priemonių savininkus. Automobilyje yra du 10,25 colio ekranai, vienas - prietaisų skydelis vairuotojui, kitas - multimedija su navigacija ir belaidžio telefono jungtimi. Automobiliukas turi ne tik būtinąsias saugumo sistemas, bet ir pažangias tiek priekinio, tiek atbulinio šoninio avarinio stabdymo prieš kliūtį sistemas, išmaniąją greičio palaikymo sistemą ir dar daug kitų funkcijų.
Kasdieniam važinėjimui mieste didelių baterijų nereikia. Didelės talpos baterijos daug sveria, tad kenčia dinamika ir ekonomija. Dėl to dauguma miesto elektromobilių apsiriboja 30-40 kWh baterijų talpa. „Hyundai“ į „Inster“ montuoja 42 arba 49 kWh talpos bateriją. Galingoji versija viena įkrova leidžia įveikti maždaug 350 km. Europiečiams tai maždaug savaitės važinėjimo vidurkis. V2L technologija suteikia galimybę automobilio bateriją naudoti kaip energijos kaupyklą išoriniams įrenginiams maitinti. O dėl 120 kW sparčiojo įkrovimo galios prie stotelės nereikės laukti ilgiau nei pusvalandį.
Europoje net ir brangesni už vidurkį maži miesto elektromobiliai sulaukia svaiginamo populiarumo dėl jų patogumo mieste ir gerų važiavimo savybių. Japonų bendrovei „Honda“ nepasisekė su „e“ modeliu dėl nenašios elektros pavaros, tačiau „Mini Cooper E“, „Fiat 500e“, netgi „Dacia Spring“ susilaukė sėkmės: vienų gamintojai siūlė stilių ir prabangą kompaktiškoje pakuotėje, o kitų - tiesiog pigiausio įmanomo žmonių transportavimo filosofiją. Mažiems elektromobiliams populiarėjant, su naujomis idėjomis ateina ir kiti gamintojai: „Renault“ elektromobilio pavidalu atgaivina klasikinį 5 modelį, „Hyundai“ pristatė pažangų, įmantraus dizaino modelį „Inster“. Europoje neabejojama, kad jie susilauks dėmesio. Beliks išsiaiškinti, ar tokie elektromobiliai įtikins lietuvius, kad maži automobiliai nebūtinai turi priklausyti ekonominei klasei.
Patikimiausių biudžetinių automobilių TOP
Biudžetinių automobilių rinkoje klaida yra brangi. Vienas rimtas gedimas gali lengvai kainuoti pusę transporto priemonės vertės, ypač pirkėjams, turintiems ribotas lėšas. Todėl prasminga atkreipti dėmesį į modelius, kurie jau įrodė savo vertę ilgalaikėse patikimumo apklausose, kurias 2018-2025 m. atliko tokios organizacijos kaip ADAC, J.D. Power ir „WhatCar?“. Žemiau pateikiamas septynių biudžetinių automobilių, kurie nuolat pasižymi mažu gedimų skaičiumi, priimtinomis eksploatavimo išlaidomis ir labai geru ilgalaikiu patvarumu, sąrašas.
Naujame automobilyje netikėti remontai dažnai apmokami garantija. 10-15 metų senumo biudžetiniame automobilyje kiekvienas didelis gedimas apmokamas tiesiogiai iš jūsų kišenės. Modelio, turinčio patikimą patikimumo istoriją, pasirinkimas negarantuoja gyvenimo be problemų, tačiau tai žymiai sumažina riziką, kad jūsų „pigus“ automobilis virs finansine juodąja skyle.
| Automobilis | Pagrindiniai privalumai |
|---|---|
| Toyota Corolla | Dažnai vadinama patikimiausiu kompaktišku automobiliu pasaulyje. |
| Hyundai i30 / Kia Ceed (antroji karta) | Iš „pigios alternatyvos“ tapo „protingu pagrindiniu pasirinkimu“. |
| Škoda Fabia | Užsitarnavo vieno pigiausių Europos automobilių reputaciją. |
| Honda Civic | Žinomas dėl savo „amžinų variklių“. |
„Toyota Corolla“ dažnai vadinama patikimiausiu kompaktišku automobiliu pasaulyje, o ilgalaikiai „J.D. Power“, „WhatCar?“ ir „Consumer Reports“ duomenys patvirtina šią reputaciją. „Hyundai i30“ / „Kia Ceed“ (antroji karta, apytiksl. Korėjiečių kompaktiškų automobilių duetas „Hyundai i30“ ir „Kia Ceed“ iš „pigios alternatyvos“ tapo „protingu pagrindiniu pasirinkimu“. Škoda Fabia. „Skoda Fabia“ užsitarnavo vieno pigiausių Europos automobilių reputaciją. „Honda Civic“ yra žinomas dėl savo „amžinų variklių“. Atmosferiniai benzininiai agregatai, tokie kaip R18 arba K20, dažnai viršija 400 000 km, jei laiku keičiama alyva. Net ir patikimiausias ekonominės klasės automobilis gali virsti problema, jei priežiūra buvo apleista. Kurį ekonominės klasės modelį pasirinktumėte - „Toyota“, „Mazda“, „Skoda“ ar ką nors kitą?
tags: #ekonomines #klases #automobiliai #uz #2000 #eurus