Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) išduotais dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentais, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį.
Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis nukentėjusio trečiojo asmens darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą.
Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sutrikdymo (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktoje ir jos priimtoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas).
Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti, skaičiaus.
Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos (atskaičius laidojimo pašalpas), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie patirtą žalą.
Kai dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio padaroma žala asmens sveikatai ir nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymosi kitose valstybėse paslaugų atlyginimo sąlygos žalos administravimo metu turi būti suderinamos su atsakingu draudiku ar Biuru raštu. Taip pat žalos administravimo metu su atsakingu draudiku arba Biuru derinamos žalos atlyginimo, mokant išmoką, sąlygos, kai planuojama reikalauti atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidas ar išlaidas, kurios bus padarytos dėl plastinių operacijų, reabilitacijos, specialių transporto priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ar kitais panašiais atvejais, kai numatoma, kad žalos atlyginimo procese, teikdami paslaugas, dalyvaus kiti asmenys, įmonės ar įstaigos.
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.
Žalos administravimas ir tyrimas
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį.
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, atitinkamoms teisėsaugos, asmens sveikatos priežiūros, valstybinio socialinio draudimo įstaigoms, taip pat įstaigoms, organizacijoms, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai, kitiems asmenims, kurie gali pateikti administruojant žalą svarbią informaciją, pateikiamos užklausos, vertinami atsakingam draudikui ar Biurui pateikti dokumentai).
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrėti tiesiogiai, jis turi pranešime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresą, kur ir kada būtų galima atlikti turto apžiūrą, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.
Jeigu atsakingas draudikas ar Biuras siūlė nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą ir šis ją atliko, apžiūros išlaidas apmoka atsakingas draudikas ar Biuras. Nukentėjusio trečiojo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiūra buvo būtina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį, sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą.
Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis, jeigu jis yra žinomas. Pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį, jeigu šie dokumentai nebuvo pateikti iki pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Pageidaujantis gauti išmoką draudėjas (apdraustasis), atlyginęs draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą ar turėjęs būtinųjų išlaidų pagal Taisyklių 48 punktą, raštu turi pateikti jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą ar atlyginti turėtas būtinąsias išlaidas, kurioje turi būti nurodomas jo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), draudimo liudijimo arba sutarties numeris, atlyginta žala ir žalos dydis, taip pat priežastys, kodėl draudėjas (apdraustasis) pats mokėjo žalos atlyginimą, išmokos gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimas ir sąskaitos numeris.
Pageidaujantis gauti išmoką regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą ar mokėjo išmokas siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, raštu turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą, taip pat dokumentus, pagal kuriuos galima nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę (išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus atsakingas draudikas yra gavęs iš eismo įvykio dalyvių ar kompetentingų institucijų), dokumentus, kuriais įrodomas atlygintos žalos dydis ir jos atlyginimo faktas.
Eismo įvykio kaltininko rašytiniu prašymu atsakingas draudikas turi pateikti jam informaciją apie draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti eismo įvykio kaltininkui ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
Jeigu atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu nepranešė Biurui ir nepateikė eismo įvykio deklaracijos, nors eismo įvykio deklaracijos forma buvo užpildyta (eismo įvykio deklaracijos pateikti nereikia, kai buvo pateikta elektroninė eismo įvykio deklaracija - užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma), žalos administravimo, atlyginimo ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės klausimai sprendžiami jam nedalyvaujant, remiantis nukentėjusio trečiojo asmens pateiktoje eismo įvykių deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.
Išmokų mokėjimas ir žalos atlyginimas
Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos.
NeviršijantĮstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, įvykus draudžiamajam įvykiui pagal draudimo sutartį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį dėl kito draudžiamojo įvykio jau mokėtas išmokas.
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).
Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, pasirinko ne visos žalos dydžio vienkartinę išmoką, o periodines išmokas, jos indeksuojamos vadovaujantis Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 40.
Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus. Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.
Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba, jeigu neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus. Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.
Jeigu su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu nebuvo susitarta dėl kitokių periodinių išmokų mokėjimo terminų, periodinės išmokos turi būti išmokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką. Biuras nekompensuoja draudimo įmonėms išmokų, kurias jos išmoka pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį.
Atsakingas draudikas moka išmoką draudėjui (apdraustajam) dėl atlygintos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos, jeigu draudėjas (apdraustasis) buvo kreipęsis į atsakingą draudiką dėl rašytinio sutikimo atlyginti žalą, laikėsiĮstatymo 19 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 27 punkto nuostatų. Atsakingas draudikas privalo atlyginti draudėjui (apdraustajam) būtinąsias išlaidas, patirtas siekiant sumažinti žalą, jos išvengti ar laikantis atsakingo draudiko nurodymų, gautų po eismo įvykio padarymo. Šios išlaidos atlyginamos t...
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Tomadas“ (toliau - ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. (toliau - ir atsakovai) 7592,40 Eur skolą; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad UAB „Tomadas“ su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau - ir Vilniaus AVPK) 2020-06-05 sudarė Viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo“ (toliau - ir Sutartis). 2020-08-26 Vilniaus AVPK pareigūnai transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabeno saugojimui į ieškovės saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).
2021-03-15 Vilniaus AVPK informavo ieškovę, kad 2020-10-02 buvo išduotas leidimas automobilio savininkei atsakovei A. C. (toliau - ir atsakovė) atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020-08-26 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad šį aktą pasirašė S. J. (toliau - ir atsakovas), valdęs automobilį įvykio metu bei pažeidęs atitinkamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) nuostatas, buvusias pagrindu policijos pareigūnams priimti procesinį sprendimą priverstinai nuvežti automobilį. Ieškovė nurodė, kad atsakovė kartu su procesiniais dokumentais pateikė atsakovo 2021-08-31 ir 2022-04-01 pareiškimus dėl skolos pripažinimo ir įsipareigojimo grąžinti skolą.
Ieškovės teigimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina, numatyta Sutarties 2.5 punkte, sudaro 70 Eur. Iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2020-10-02) automobilis buvo priverstinai saugomas 38 paras. Vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina - 12 Eur. Po leidimo išdavimo dienos (2020-10-03) iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2021-07-21) saugojimo terminas sudarė 292 paras, vienos paros kaina - 24,20 Eur. Todėl solidariųjų atsakovų įsiskolinimas ieškovei sudaro 7592,40 Eur (70 Eur + 456 Eur + 7066,40 Eur).
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023-12-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės UAB „Tomadas“ naudai solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. 2572 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad 1292,71 Eur iš 2572 Eur skolos jau yra išieškota. Priteisė iš atsakovų A. C. ir S. J. ieškovės UAB „Tomadas“ naudai po 60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Tomadas“ atsakovo S. J. naudai 97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, pažymėjęs, kad atsakovai pripažino ieškinio dalį dėl apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą (70 Eur) ir jos saugojimą nuo 2020-08-26 iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2021-10-02), t. y. po 12 Eur už 38 dienas (456 Eur), šias sumas solidariai priteisė iš atsakovų ieškovei.
Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 7066,40 Eur skolos priteisimo už automobilio saugojimą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, nuo 2020-10-03 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2021-07-21) (už 292 paras), pažymėjo, kad vienos paros automobilio saugojimo kainą ieškovė skaičiavo pagal ieškovės direktorės 2020-06-05 įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - irĮsakymas) nustatytą 24,20 Eur kainą už vieną parą, kuri yra baudinė, akivaizdžiai per didelė, dvigubai skiriasi nuo Sutartyje numatytos kainos (12 Eur už vieną parą), todėl ją sumažino iki 12 Eur už vieną parą.
Spręsdamas klausimą dėl laikotarpio, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos, teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus, numatytus Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 12 punkte. Įvertinęs ieškovės veiksmus Aprašo reikalavimų kontekste teismas konstatavo, kad ieškovė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimo didėjimą, nes daugiau kaip keturis mėnesius nevykdė pareigos pateikti Vilniaus AVPK saugomų transporto priemonių sąrašą tikslu gauti duomenis apie transporto priemonės statusą, o teise kreiptis į teismą su ieškiniu pasinaudojo tik beveik po keturių mėnesių nuo informacijos atsakovei išsiuntimo, nors visus įrodymus (kuriuos teikė teismui) turėjo.
Teismas pabrėžė ir tai, kad Vilniaus AVPK veiksmai taip pat prisidėjo prie atsakovų skolos didėjimo, kadangi buvo pažeistas Sutarties 6.4 punktas, pagal kurį komisariatas įsipareigojo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po priimto sprendimo apie transporto priemonių saugojimo pasikeitusį teisinį pagrindą, pateikti šią informaciją teikėjui (šiuo atveju - ieškovei). Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo Vilniaus AVPK ieškovę į ieškovės UAB ,,Tomadas“ paklausimą apie ginčo automobilio teisinį statusą informaciją pateikė praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo kreipimosi dienos.
Tačiau nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ir abu atsakovai, žinodami apie transporto priemonės sulaikymą ir būdami informuoti, nors ir pavėluotai, apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paraginti atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už jos saugojimą, nebendradarbiavo nei tarpusavyje, nei su ieškove, viso proceso metu šioje byloje ilgą laiką nevykdė (iki šiol neįvykdė) pareigos atsiimti automobilį bei apmokėti jo saugojimo išlaidas.
Padaręs išvadą, kad tiek atsakovai, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nebuvo pakankamai aktyvūs, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko skola kiekvieną dieną augo, teismas sprendė, jog byloje nėra pagrindo atsakovus visiškai atleisti nuo pareigos apmokėti už automobilio saugojimą, tačiau yra pagrindas laikotarpį, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos, sutrumpinti iki pagal bylos aplinkybes teisingo ir protingo 180 dienų termino. Taigi teismas nustatė, kad atsakovai ieškovės naudai už automobilio saugojimą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo solidariai turi sumokėti 2160 Eur (12 Eur x 180), o galutinė atsakovų skola ieškovei sudaro 2572 Eur, kurią teismas solidariai priteisė iš atsakovų ieškovės naudai.
Teismas sprendime nurodė ir tai, kad iš priteistos 2572 Eur skolos, 1292,71 Eur jau yra išieškota pagal 2023-10-05 antstolio S. O. G. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis.
Tenkinęs ieškovės reikalavimo dalį dėl 2572 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, teismas solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2572 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atitinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniu skundu atsakovė A. C. (toliau - ir apeliantė) prašo: 1) atnaujinti (prątesti) terminą pateikti byloje apeliacinį skundą (pirmosios instancijos teismas šią prašymo dalį tenkino); 2) laikyti, kad terminas už automobilio saugojimą, už kurį turi apmokėti atsakovai, yra nuo 2020-10-02 iki 2021-01-04 (94 paros); 3) laikyti, kad 1406,71 Eur atsakovė ieškovei už automobilio saugojimą jau yra sumokėjusi; 4) pakeisti skundžiamą sprendimą ir iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 247,29 Eur skolą; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nurodo, kad ieškovės UAB ,,Tomadas“ su trečiuoju asmeniu Vilniaus AVPK sudarytoje Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės direktorės įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ numatytos automobilio nuvežimo bei saugojimo kainos (automobilio nuvežimo kaina - 70 Eur, automobilio saugojimo kaina už vieną parą iki leidimo atsiimti jį išdavimo - 12 Eur, automobilio saugojimo kaina už vieną parą po leidimo atsiimti jį išdavimo - 24,20 Eur) yra neteisėtos ir nesąžiningos. Todėl mano, kad ankstesnis Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023-02-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023 buvo teisėtas ir pagrįstas, nes teismas, remdamasis silpnos šalies vartojimo teisės norma, sumažino automobilio saugojimo kainą iki 3 Eur per dieną.
Apeliantė taip pat nesutinka, kad turi apmokėti už 180 dienų automobilio saugojimo terminą po leidimo atsiimti automobilį išdavimo, nes dėjo visas pastangas atsiimti automobilį, siūlė ieškovei už automobilio saugojimo paslaugas atsiskaityti dalimis, išduoti ieškovei vekselį ar skolos mokėjimą užtikrinti kitais įstatymuose numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, tačiau ieškovė tą padaryti atsisakė. Be to, šis terminas yra nepagrįstas ir todėl, kad toks terminas atsirado būtent dėl ieškovės aplaidžių veiksmų, neveikimo ir piknaudžiavimo.
Aplinkybę, jog ieškovė UAB ,,Tomadas“ veikė aplaidžiai ir netinkamai, apeliantės teigimu, įrodo tai, kad ieškovė netinkamai laikėsi Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašo 12 punkte įtvirtintų taisyklių, nes Vilniaus AVPK užklausimą dėl automobilio atsiėmimo pateikė tik 2021-02-26, kai leidimas apeliantei atsiimti automobilį buvo išduotas 2020-10-02, nors jį pranešimą apie galimybę atsiimti automobilį gavo tik 2021-03-30.
Apeliantės teigimu, automobilio saugojimo terminas po leidimo atsiimti automobilį išdavimo turi būti tik 94 dienos už laikotarpį nuo 2020-10-02 iki 2021-01-04, nes: 2020-08-26 priverstinai nugabentas automobilis; 2020-10-02 Vilniaus AVPK išdavė leidimą atsakovei atsiimti automobilį; 2020-10-15 ieškovė išsiuntė Vilniaus APVK užklausimą; iki 2020-11-01 Vilniaus AVPK turėjo duomenis apie leidimą atsiimti automobilį; 2020-11-01 ieškovė registruotu laišku privalėjo pranešti atsakovei apie automobilio saugojimo vietą, atsiėmimo vietą ir atsiskaitymą už automobilio nuvežimą ir saugojimą; 2021-01-04 ieškovė galėjo kreiptis į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas, jei atsakovė per vieną mėnesį nesikreipė į ieškovę dėl automobilio atsiėmimo (2021 m. sausio 1-3 buvo nedarbo dienos).
Taigi, apeliantės teigimu, iš atsakovų galimai priteistina skola nagrinėjamoje byloje turi būti 247,29 Eur, kuri apskaičiuota taip: 70 Eur (automobilio nuvežimas) + 456 Eur (automobilio saugojimas iki leidimo išdavimo) +1128 Eur (automobilio saugojimas po leidimo išdavimo) - 114 Eur (priteista suma Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023) - 1292,71 Eur (iš atsakovės vykdymo proceso metu išieškota suma).
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes ieškovė veikė nesąžiningai, arba procesinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo 247,29 Eur.
Apeliantė pabrėžė ir tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste teismų praktika dėl automobilio saugojimo įkainių yra nevienoda.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pa...
