Istorija apie tai, kaip vaikinas baudžia merginą parke, sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Šis įvykis, nutikęs Kaune, Draugystės parke, paskatino diskusijas apie smurtą, pilietiškumą ir visuomenės reakciją į tokius incidentus.
Nors smurto protrūkiai viešojoje erdvėje pasitaiko ne vienas, konkretus atvejis, kai buvo užpulta mažametė grupės jaunuolių, išryškino svarbius visuomenės ir institucijų vaidmenis.
Žmonių abejingumo priežastys ir pilietiškumo kaina
Kodėl matydami smurtą aplinkoje padėti ryžtasi ne visi? Vytauto Didžiojo Psichologijos katedros docentas dr. Visvaldas Legkauskas aiškina, kad pagrindinė priežastis - smurtautojų grupė ir jų amžius. Paaugliai, kurie nebėra maži ir gali būti fiziškai suaugusio žmogaus ūgio, kelia realią grėsmę kiekvienam, bandančiam įsikišti. Stebėtojai suvokia, kad įsikišimo atveju, grupuotė savo veiksmus gali nukreipti ir į gynėją.
Kaip saugesnę alternatyvą V. Legkauskas siūlo tiesiog paskambinti policijai, vengiant tiesioginio įsikišimo į smurto protrūkį.
Tačiau pilietiškam elgesiui svarbus ir visuomenės vaidmuo. Anot V. Legkausko, žmogaus pilietiškumą skatina įsitikinimas, kad visuomeninės institucijos juo pasirūpins. Dažnai pasielgus pilietiškai susiduriama su „kaina“, pavyzdžiui, grasinimais. Todėl visuomeninės institucijos privalo užtikrinti, kad asmuo už savo pilietiškumą neturėtų mokėti per didelės „kainos“.
Žiniasklaidos atstovai gali prisidėti viešindami detales apie tokius įvykius, skatindami policijos pareigūnus sutelkti dėmesį į nusižengimo dalyvius. V. Legkauskas teigia, kad pilietiškas elgesys veda į socialinį kontraktą tarp žmogaus ir visuomenės: aš rūpinuosi visuomenės gerove, kad visuomenė pasirūpintų mano gerove. Nėra jokio tikrojo altruizmo, kuriuo remiantis būtų elgiamasi pilietiškai neatsižvelgiant į grėsmę savo gyvybei.
Požiūris į pilietiškus visuomenės narius ir anonimiškumo grėsmė
Kaunietis verslininkas Sigitas Martinavičius pastebi, kad abejingą visuomenę formuoja ir norą pilietiškai elgtis stabdo tikimybė sulaukti patyčių ir būti išjuoktam už drąsų poelgį. Jis siūlo rengti vyriausybines konferencijas, kuriose būtų kalbama apie problemas, skatinančias smurtą visuomenėje.
S. Martinavičius svarsto, kad tokiose situacijose bet koks neatsargus veiksmas, net ir gelbėtojo, gali jį padaryti kaltu. Jis apgailestauja, kad visuomenėje patriotiškas elgesys ar kitokia nei daugumos nuomonė yra išjuokiama ir nepriimama, nors turėtų būti gerbiama ir laikoma pavyzdžiu.
V. Legkauskas pastebi, kad grasinimai liudininkui, kaip nutiko po minėto įvykio, suteikia drąsos grasintojams galimybę likti anonimu. Jis pataria policijai apsilankyti pas tėvus ar globėjus, kad paauglys nesijaustų toks „kietas“ slepiantis po anonimo kauke. Nors anoniminių skambučių sekimas kainuoja, tai padaryti įmanoma.
Teisinė atsakomybė už grasinimus ir smurtą
Dainavos policijos komisariato viršininkas Stanislovas Zaikinas paaiškina, kad jei žmogui pradedama grasinti ar jį terorizuoti, būtina nedelsiant kreiptis į pareigūnus. Policija aiškinsis aplinkybes ir nustatys teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką.
Pagal Baudžiamojo kodekso 233 straipsnį, poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Jei grasinimai susiję su smurto panaudojimu, bausmė gali siekti laisvės atėmimą iki 4 metų.
Tačiau pagal šį straipsnį atsako asmuo, sulaukęs 16 metų. Jei amžius nesiekia šios ribos, priklausomai nuo detalių, tėvams gali būti taikomos administracinės teisės normos. Nepilnamečiam, įrodžius jo kaltę, gali būti taikomos kitokios poveikio priemonės, o atsakomybė už jo veiksmus gali pereiti ant tėvų pečių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad nederamas elgesys gali pakenkti nepilnamečio ateities reputacijai.
Alternatyvos kalėjimui ir vaiko apsauga
Nors nepilnamečių kolonijos perpildytos, S. Martinavičius neskatina jaunų žmonių kalinimo. Jis pabrėžia poreikį ugdyti brandžią visuomenę ir atkreipia dėmesį, kad vaikai, skriaudžiantys kitus, patys gali būti skriaudžiami ar neteisingai auklėjami visuomenės lyderių. Jis siūlo skirti pastangas tokio jaunimo ugdymui, atveriant socialines galimybes ir suteikiant informaciją, kad jie suprastų savo klaidas ir išmoktų matyti geruosius pavyzdžius.
S. Zaikinas patikina, kad policija turi visas galimybes ir priemones apsaugoti nukentėjusį liudininką nuo neigiamo aplinkos poveikio. Pareigūnai įvertina situaciją, grėsmes ir numato atitinkamas priemones, užtikrinančias liudininko ir jo šeimos saugumą.
Kaip elgtis matant nusikalstamą veiką viešumoje?
Pamačius nusikalstamą veiką viešoje aplinkoje, S. Zaikinas pataria nedelsiant pranešti policijai telefonu 112 arba per e.policijos sistemą. Svarbu stebėti veiksmą iš šalies ir, jei įmanoma, ne per arti, bandyti pasekti teisės pažeidėją, nuolat bendraujant su policijos pareigūnais.
Pribloškiantis interviu: kaip zonoje vieną kalinį apiplikė karštu vandeniu, o kito vos nepapjovė
Šis įvykis ir jį lydinčios diskusijos primena apie svarbą ne tik smerkti smurtą, bet ir aktyviai prisidėti prie pilietiškos, saugios ir teisingos visuomenės kūrimo.